Planuojant žemės sklypą detaliuoju planu ar žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu (apibendrintai - planavimo dokumentais), turi būti išspręstas susisiekimo klausimas, t. y. žemės sklypas privalo turėti privažiavimą bendro naudojimo keliu arba kelio servitutu.
Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kad net ir suplanavus privažiavimą kelio servitutu, paaiškėja, jog servitutas negalioja, o žemės sklypas lieka be patekimo į jį galimybės.
Servituto nustatymo būdai
Civilinis kodeksas numato, kad servitutas gali būti nustatomas tik konkrečiais būdais - įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniu aktu. Kai kalbame apie poreikį nustatyti kelio servitutą privačiuose sklypuose, jo nustatymo būdai iš esmės susiaurėja iki dviejų variantų.
- Kelio servituto nustatymas sandoriu: Jis galimas tik susitarus žemės sklypų (viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų) savininkams bei pasirašius sutartį dėl servituto nustatymo. Sandorio sudarymo atveju savininkai gali susitarti dėl bet kokios apimties ir konfigūracijos servituto.
- Kelio servituto nustatymas teismo sprendimu: Asmuo, prašantis teismo nustatyti servitutą, turi pareigą pagrįsti, kad jo prašomas nustatyti servitutas yra būtinas, nes nėra jokios kitos galimybės naudoti jam priklausantį daiktą pagal paskirtį, kaip tik apribojant kito savininko teises. Prašydamas servituto nustatymo, asmuo turi parengti servituto nustatymo planą (schemą), pagal kurį suprojektuojamas tokių matmenų, konfigūracijos ir išsidėstymo servitutas, kuris sukeltų kuo mažesnius nepatogumus ir minimaliai apribotų tarnaujančiojo daikto savininko teises.
Servituto galiojimas
Svarbu nepamiršti, kad vien servituto nustatymo fakto nepakanka. Servituto atsiradimo momentas ir iš jo kylančios teisės bei pareigos yra siejami su servituto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams.
Planavimo dokumentų reikšmė
Nors planavimo dokumentai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o privažiavimas yra vienas privalomųjų sprendinių planuojant žemės sklypą, tačiau servituto nurodymas planavimo dokumentuose pats savaime nepatvirtina jo nustatymo ir galiojimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apie planavimo dokumentų reikšmę servituto nustatymo teismo sprendimu kontekste yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose vertinant šalių interesus bei aplinkybes dėl servituto dydžio, jų svarba nebūtinai gali sutapti su ta aplinkybių visuma, kuri yra svarbi tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus. Teismo vertinimu, siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui.
Planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių, bet jie neturi didesnės įrodomosios galios.
Praktiniai patarimai ruošiantis TIS2
Apibendrinimas
Apibendrinant, net jei prieš įsigydamas žemės sklypą, pirkėjas pasitikrina planavimo dokumentus ir įsitikina, kad patekimas į žemės sklypą yra suplanuotas kelio servitutu, to nepakanka konstatuoti, kad servitutas yra nustatytas ir galiojantis, o pirkėjas tampa daiktinės teisės - servituto turėtoju. Visais atvejais pirkėjas turi įsitikinti, kad servitutas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Svarbiausi aspektai
| Aspektas | Svarba |
|---|---|
| Servituto nustatymo būdas | Turi atitikti Civilinio kodekso reikalavimus (įstatymai, sandoriai, teismo sprendimas, administracinis aktas). |
| Servituto įregistravimas | Būtinas servituto galiojimui ir teisių bei pareigų atsiradimui. |
| Planavimo dokumentai | Nėra pakankamas įrodymas, kad servitutas yra nustatytas ir galiojantis, bet gali būti naudojami kaip vienas iš įrodymų teisme. |
tags: #laisku #siuntimas #gretimiems #sklypams