Laimutis Genys Sodyba: Atsiliepimai ir Patirtis Ūkininkaujant Dzūkijoje

Vis daugiau žmonių, padariusių stulbinančias karjeras didmiesčiuose ir užsienyje, sulaukę užtarnauto poilsio, sugrįžta į savo gimtuosius kraštus ir ten imasi sau neįprastos veiklos. Vienas iš tokių pavyzdžių - buvę kauniečiai Ramunė Tarandė ir Laimutis Genys, kurie įsigijo sodybą Lazdijų rajone, šalia Krikštonių, ir iš pradžių ten lankėsi tik savaitgaliais, kol pagaliau nutarė apsigyventi. Šalia savo tiesioginių darbų Druskininkuose, ėmėsi auginti smidrus ir gervuoges.

Žurnalistas, buvęs teatro direktorius ir viešųjų ryšių specialistė šiandien derina darbus ir ūkininkavimą „Geniorojaus“ ūkyje, į kurį vyko ir laidos „La Maistas“ komanda.

Nuo miesto prie žemės: Ūkio atsiradimo istorija

Pasakodamas apie ūkio atsiradimą, L. Genys atvirai sako, kad sodybą Dzūkijoje su žmona turi jau ilgą laiką, tik niekad negalvojo, kad kada patys dirbs ten turimą žemę: „Prieš 16 metų įsigijome sodybą Lazdijų rajone, ten buvo 3 hektarai žemės. Iš pradžių ją nuomojome vietiniams ūkininkams, bet paskui nusprendėme, o kodėl gi mes patys negalėtume tos žemės dirbti?“

L. Genys keletą dešimtmečių dirbo žiniasklaidoje. „Atėjo laikas, kai nusprendžiau kažką keisti. Miestas pradėjo slėgti, norėjosi išvažiuoti. Sodybą pirkome prieš 16 metų ir net negalvojome apie ūkininkavimą. Turėjome tris hektarus žemės ir ją nuomojome kaimynui. Nusprendėme apsigyventi ir kažkuo užsiimti. Pradėjome nuo 10 arų smidrų ir vėliau šį plotą praplėtėme iki pusės hektaro. Kitas projektas buvo gervuogės“, - pasakoja buvęs žurnalistas.

Žmonos įtaka: Kelias į ūkininkavimą

Nors šiandien ūkio šeimininką labiau tiktų vadinti ūkininku, tačiau jis dar ir žurnalistas, o anksčiau net dešimtmetį ėjo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktoriaus pareigas. Tad kaip atsirado noras iš humanitarinės krypties pasukti į žemės ūkį? Pats Laimutis gal ir nebūtų susimąstęs imtis tokios avantiūros, bet žmonai vis dažniau užsimenant apie ūkio kūrimą, pats ėmė galvoti, kodėl neišbandžius savo jėgų ūkininkaujant. „Žmona paskatino, ji labai susidomėjo smidrais, nusprendėme, kad reiktų pabandyti ir mums jų pas save užsiauginti“, - šypteli L. Genys.

Sutuoktiniai ūkį kurti pradėjo nuo nulio - patys neturėjo jokių žinių, nes, kaip sako Laimutis, yra visiški asfalto žmonės, su ūkininkavimu neturėję nieko bendro. Bet sutuoktiniai nesėdėjo rankų sudėję, ėmė mokytis dar nepažinto amato.

„Mes pradėjome domėtis, lankyti įvairius kursus, kaip auginti smidrus, kaip viską paruošti, pasidarėme žemės tyrimus - viską pasiruošėme ir pasisodinome. Buvo labai sunku, nieko nežinojome. Žemė pas mus, Dzūkijoje, priemolis, toli gražu ne pati geriausia, bet smidrams, pasirodo, visai nieko, ne taip jau blogai, geriau nei juodžemis“, - pasakoja smidrų augintojas.

Smidrų ir gervuogių auginimo ypatumai

Jis paaiškina savo pasirinkimą. Su smidrais reikia dirbti nuo balandžio. Tada baigiasi jų derlius, galima mėnesį pailsėti, o liepos viduryje prasideda gervuogės, kurių derlius tęsiasi iki rugsėjo vidurio. Darbai nesidubliuoja.

„Turime penkių rūšių gervuogių krūmus nuo ankstyviausių iki vėlyvųjų. To reikia, kad jos nesubręstų vienu metu. Šalia Druskininkai, kurių restoranai ir kavinės mielai perka uogas. Taip pat vežame į Vilnių. Su realizacija neturime jokių problemų. Turime automobilį su šaldymo įranga“, - aiškina L. Genys.

Jis sako, kad vienintelis šios uogos trūkumas - mūsų žmonėms ji nėra įprasta ir gerai pažįstama. Derlius auginamos, naudojant tik organines trąšas ir per parą pasiekia pirkėją.

Kai tik pradėjo ūkininkauti prieš penkerius metus, dar mažai kas težinojo, kas tie smidrai ir su kuo jie valgomi. Daugeliui tuomet smidras asocijavosi su augalu močiutės darželyje, kurį dėdavo į puokštes: „Pas mus jie buvo visiškai nepopuliarūs, nežinomi. Jų valgymo tradicijos, suvokimo, kaip juos gaminti, nebuvo. Iki šiol kartais susiduriu su nemažai žmonių, kurie pamatę smidrus klausinėja, kas tai yra ir ką su jais daryti.“

Šiandien smidrai tampa vis populiaresni. Smidrai užima apie 70 arų, gervuogės 50 arų.

Jei trūksta idėjų, ką iš jų gaminti, Gian Luca Demarco laidoje „La Maistas“ pateiks nuostabų receptą, kuriame, be abejo, naujomis spalvomis sužibės smidrai.

Kaip auginami smidrai, kaip juos teisingai nupjauti bei ką skanaus iš jų pasigaminti, žiūrėkite laidoje „La Maistas“ jau šį sekmadienį, 9.30 val., per žiūrimiausią televiziją TV3!

Gian Luca Demarco: „Jaunimui: Kodėl malda ir sakramentai yra krikščioniškos laimės receptas?“

tags: #laimutis #genys #sodyba