Daugiabučiuose laikomi augintiniai vieniems gyventojams praskaidrina kasdienybę, o kitiems tampa tikru galvos skausmu. Nesvarbu, ar tai energingas šuniukas, ar meilus kačiukas - kelių mėnesių gyvūnui reikia ypatingos priežiūros. Augintinio atsiradimas naujuose namuose - svarbus įvykis visai šeimai. Tačiau svarbu prisiminti, kad ne kiekvienas augintinis gerai jausis bute. Net ir daugiabutyje galite sau leisti turėti šunį ar katę.
Šiame straipsnyje pateiksime jums sąrašą gyvūnų, kuriuos galite auginti tiesiog namuose, taip pat patarimus, kaip pasirinkti tinkamiausią augintinį pagal savo gyvenimo būdą ir aplinką. Artėjant rudeniui ir suaktyvėjus būsto nuomos rinkai, svarbu žinoti, kokie gyvūnai gali būti laikomi butuose Lietuvoje, o kuriems reikalingi specialūs leidimai arba jie yra visiškai draudžiami. Ši informacija aktuali tiek nuomotojams, tiek nuomininkams, siekiant išvengti nesusipratimų ir galimų baudų.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje laikyti šunį daugiabutyje galima be atskiro leidimo ar kaimynų sutikimo - jei gyvūnas laikomas atsakingai ir nepažeidžia kitų gyventojų teisių. Vis dėlto yra keli svarbūs niuansai, kuriuos vertėtų žinoti kiekvienam šuns šeimininkui, ypač jei gyvenate mieste ar bendruomenėje. Butas - jūsų asmeninė erdvė.
Jei šuo laikomas tik bute, nevedžiojamas bendrose patalpose be pavadėlio, nedrasko sienų ar nekelia triukšmo, kaimynų leidimas nereikalingas. Šuo laikomas kaip privatus turtas - svarbu tik laikytis bendrų elgesio ir higienos taisyklių. Bendrosios patalpos ir kiemas - visų gyventojų atsakomybė.
Jei ketinate statyti voljerą, lauko būdą ar vedžioti šunį kieme be pavadėlio, gali prireikti kaimynų ar namo bendrijos pritarimo. Tai dažniausiai susiję su bendro naudojimo teritorijų tvarka, kurią nustato savivaldybė arba gyvenamųjų namų administravimas. Triukšmo ir higienos pažeidimai - pagrindas skundui.
Net jei turite teisę laikyti šunį, bet jis nuolat loja, trikdo kitų poilsį ar paliekamas vienas kelia nerimą (pvz., kaukia visą dieną), kaimynai gali kreiptis į savivaldybės gyvūnų priežiūros skyrių arba policiją. Tai nėra tiesiog šuns buvimo klausimas - tai viešosios tvarkos. Veislės apribojimai. Kai kurioms pavojingomis laikomoms šunų veislėms gali reikėti papildomų reikalavimų atitikimo dėl laikymo ir vedžiojimo, todėl verta pasitikrinti, ar jūsų augintiniui netaikomi tokie ribojimai.
Taigi, nors formaliai kaimynų sutikimo nereikia, verta laikytis pagarbos principo - bendrauti, informuoti, o kartais ir iš anksto pasikalbėti. Tinkamai prižiūrimas ir sveikas šuo - rečiau kelia problemas. O tam, kad šuo būtų ramus ir sotus, reikėtų pasirūpinti ne tik vedžiojimu ar dresūra, bet ir tinkama mityba. Sausas maistas šunims, pritaikytas pagal amžių, dydį ar aktyvumo lygį, gali padėti palaikyti gyvūno elgesio stabilumą.
Konfliktai su kaimynais
Nors pats šuns laikymas bute paprastai nebūna problema, tačiau tam tikros situacijos tampa kaimynų nepasitenkinimo priežastimi. Dažniausiai nesutarimai kyla ne dėl paties gyvūno buvimo, o dėl jo elgesio, šeimininko priežiūros trūkumo ar nepagarbos bendrai aplinkai. Šunys, ypač palikti vieni ilgam laikui, gali garsiai reikšti savo nerimą. Net jei jums atrodo, kad augintinis yra „tiesiog balsingas“, triukšmas už sienos greitai tampa rimta problema kitiems. Tai dažniausia skundų priežastis, galinti baigtis ne tik pykčiais, bet ir administracinėmis priemonėmis.
Už gyvūno keliamą triukšmą gyvenamosiose patalpose vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu gyvūnų savininkams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsniu (viešosios rimties trikdymas) skiriama bauda nuo 20 iki 80 eurų, už pakartotinį nusižengimą skiriama bauda nuo 80 iki 300 eurų.
Atsakomybė už augintinį apima ir bendrą higieną. Nors jūsų augintinis jums atrodo draugiškas, kiti gyventojai - ypač su mažais vaikais ar bijantys šunų - gali jaustis nesaugiai. Net mažas šuo be pavadėlio, bėgantis link nepažįstamo žmogaus, gali būti laikomas grėsme. Kai šuniui trūksta maisto, dėmesio ar judėjimo, jis dažnai tampa neramus, loja ar elgiasi destruktyviai.
Kaip palaikyti gerus santykius su kaimynais?
Gyvenant daugiabutyje svarbu ne tik laikytis taisyklių, bet ir palaikyti draugišką atmosferą su kaimynais. Net jei formaliai turite teisę laikyti augintinį, šilti santykiai su aplinkiniais gali padėti išvengti skundų ir įtampos. O tam reikia visai nedaug - šiek tiek empatijos, atsakomybės ir pagarbos bendrai erdvei.
- Bendraukite atvirai. Jei neseniai atsikraustėte su šuniuku - trumpas, draugiškas prisistatymas kaimynams gali padėti išsklaidyti bet kokias baimes.
- Laikykitės vedžiojimo etiketo. Šuo visuomet turėtų būti su pavadėliu, net jei jis mažas ir „niekam nieko nedaro“.
- Prižiūrėkite šuns elgesį laiptinėje. Jei jūsų šuo loja ar puola į laiptinę įeinančius žmones, verčiau praleiskite juos pirmus.
- Užtikrinkite gerą šuns savijautą. Ramus, pavalgęs ir fiziškai išsikrovęs šuo - mažiau los, nekandžios baldų ir nesukels triukšmo.
- Reaguokite į skundus ramiai. Jei kaimynas išreiškia nepasitenkinimą, neatsakykite agresija.
Ką daryti, jei kyla nesutarimai?
Net ir stengiantis būti atsakingu šuns šeimininku, kartais konfliktų su kaimynais išvengti nepavyksta. Vieniems trukdo lojimas, kitiems - augintinio vedžiojimas kieme ar net pati jo buvimo idėja. Tokiais atvejais svarbiausia - išlikti ramiam ir ieškoti konstruktyvių sprendimų.
- Pasikalbėkite tiesiogiai. Dažnai nesusipratimai kyla dėl informacijos trūkumo ar klaidingų prielaidų.
- Stebėkite šuns elgesį. Jei šuo loja jums nesant namuose - tai gali būti streso ar nuobodulio ženklas.
- Kreipkitės į bendriją ar administratorių. Jei situacija kartojasi arba kyla nesutarimų dėl bendro naudojimo teritorijų (pvz., kiemo, voljero), verta tartis su gyvenamojo namo bendrija.
- Institucijos. Jei konfliktas perauga į skundus dėl gyvūno laikymo sąlygų, triukšmo ar agresyvaus elgesio, gali tekti bendrauti su savivaldybės viešosios tvarkos specialistais ar policija.
Reikalavimai gyvūnų savininkams daugiabučiuose
Laikantiems gyvūnus daugiabučiuose norėčiau pasakyti svarbiausius dalykus, kurie susiję su Jūsų augintiniu, tad iš įvairių įsakymų išrinkau tai, kas svarbiausia laikant gyvūnus daugiabučiuose:
- Šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus.
- Gyvūno savininkas, gyvūną prižiūrintis asmuo privalo sudaryti sąlygas policijos ar Administracijos pareigūnui nustatyti gyvūno tapatybę.
- Daugiabučių namų butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip du šunis ar dvi kates arba vieną šunį ir vieną katę.
- Iš buto į laiptinę, koridorių ir kitas bendrojo naudojimo patalpas šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu.
- Savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu.
- Laikyti šunis, kates bute, taip pat privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
- Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 24 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.
Draudimai
- Daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
- Šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių).
- Gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
Bijo į lauką vesti augintinius – sostinėje šunys nuodijami paštetu su tabletėmis
Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas
Vilniaus savivaldybės teigimu, leidimų mūsų šalyje reikia norint laikyti ir pavojingų veislių šunis. Už leidimų neturėjimą gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.
- Amerikiečių Stafordšyro terjerą
- Stafordšyro bulterjerą
- Amerikiečių buldogą
- Argentinos dogą
- Fila Brasileiro (Brazilų mastifą)
- Kangalą (Turkų aviganį)
- Kaukazo aviganį
- Pietų Rusijos aviganį
Gyvūnai, kuriuos būtina naikinti
Aplinkos ministerija yra skelbusi, kuriuos gyvūnus Lietuvoje reikia naikinti, nes jie kenkia aplinkai ir žmonių gerovei. Šie invaziniais vadinami gyvūnai yra:
- Paprastasis meškėnas
- Puošnusis vėžlys
- Raštuotasis vėžlys
- Kanadinė audinė
- Mangutas
- Ondatra
- Pilkoji žiurkė
Privalomas augintinių ženklinimas ir registravimas
Savivaldybių atstovai paminėjo ir tai, kad visi šunys, o taip pat katės ir šeškai, turi būti ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Anot R. Savickienės, ši prievolė įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. ir yra taikomas daugumoje ES valstybių.
| Gyvūnas | Privalomi veiksmai |
|---|---|
| Šunys, katės, šeškai | Ženklinimas mikroschema, vakcinacija, registracija GAR |
Kauno miesto gyvūnų laikymo taisyklės
Kauniečiai, auginantys šunis ir kates, raginami atkreipti dėmesį į Kauno mieste galiojančias gyvūnų laikymo taisykles. Jos įpareigoja šeimininkus užtikrinti, kad viešosiose vietose, bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų paliekami vieni. Negalima šuns paleisti laiptinėje, daugiabučio namo kieme, vaikų žaidimų aikštelėse, draudžiama šunį išleisti pasibėgioti vieną, be savininko priežiūros.
- Skiepas nuo pasiutligės yra privalomas! Juo kasmet privaloma skiepyti šunis, kates ir šeškus.
- Kastracija / sterilizacija yra patikima ir visiškai saugi procedūra.
- Paženklinkite savo augintinį.
- Vedžiokite su pavadėliu. Šunys bendro naudojimo patalpose ir viešosiose vietose turi būti vedžiojami laikant už pavadėlio.
Teisės ir pareigos
Advokato teigimu, negalima vienareikšmiškai sakyti, kad gyvūnai turi teisių. Jų turimos teisės - sąlyginės, tačiau labiausiai įpareigoti yra jų savininkai. „Jie privalo užtikrinti, kad gyvūnai jaustųsi komfortiškai ir nebūtų skriaudžiami, būtų mylimi, prižiūrimi, nedarytų žalos kaimynams ar visuomenei“, - pažymi teisininkas.
Advokato žodžiais, teisiniu požiūriu naminis gyvūnas yra daiktas, kuriam taikomas specialus teisinis reglamentavimas. „Tai gali būti prekė - gyvūną galima parduoti, pirkti. Kai kurie teisės aktai sako, kad nepageidaujama, jog jis būtų dovanojamas“, - tikina L. Pakštaitis.
Gyvūnas turi būti tinkamai prižiūrimas, negali būti kankinamas. „Žmogus, įsigijęs gyvūną, pirmiausiai įgyja ir pareigą juo rūpintis: kad jis būtų pašertas, prižiūrėtas, jam būtų suteikta tinkama veterinarinė pagalba“, - kalba pašnekovas.
CITES konvencija: reikalavimai ir leidimai
Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti ir kokius reikalavimus būtina įvykdyti, norint namuose laikyti gyvūną, kuris yra saugomas pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES konvencija).
Norint laikyti saugomus laukinius gyvūnus, reikia turėti:
- Teisėto įsigijimo ir kilmę pagrindžiančius dokumentus.
- Aplinkos apsaugos agentūros išduodamą prekybos laukiniais gyvūnais leidimą (tik vykdant prekybą ar eksponavimą laukiniais gyvūnais).
- Laikantiems laukinius gyvūnus nelaisvėje reikia laikytis leidime bei Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis.
- Saugomų rūšių gyvūnai turi būti laikomi ir paženklinti, kaip to reikalauja Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas.
Jei norite laikyti egzotinį gyvūną, pasidomėkite, ar jis nėra saugomas pagal CITES konvenciją ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos.
Laukinių gyvūnų laikymo sąlygos
Laukinius gyvūnus laikant aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose, būtina turėti gyvūnų kilmę (t. y.
Bistrampolio dvaro atvejis
Panevėžio rajone tęsiasi teisiniai ginčai dėl papūgos, gyvenančios Bistrampolio dvare. Jis taip pat pabrėžia, kad dvaras yra jo namai. Šis atvejis iliustruoja, kaip svarbu žinoti įstatymus ir reikalavimus, norint laikyti saugomus gyvūnus, net jei tai daroma ne komerciniais tikslais.
Patarimai norintiems įsigyti egzotinį gyvūną
Prieš įsigyjant egzotinį gyvūną, būtina atlikti namų darbus. Tai reiškia:
- Perskaityti krūvą straipsnių apie gyvūno rūšį.
- Pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau laiko tokį gyvūną.
- Apgalvoti visas galimas problemas ir iššūkius.
Jei nenorite, kad taip atsitiktų ir jūsų augintiniui, prieš ištardami žodį NORIU pirmiausia sužinokite bent jau kokia jūsų augintinio rūšis. Neperskaitę krūvos straipsnių, nepakalbėję su žmonėmis, kurie jau yra laikę tokį padarą, bei neapgalvoję visko, tik kankinsite gyvūną.
Svarbu pirkti nelaisvėje gimusį jauniklį, kad išvengti galimų ligų, bei parazitų. Dauguma chameleonų rūšių yra įrašyti į CITES sąrašus: juos arba draudžiama ekportuoti iš jų gimtųjų šalių, arba nustatytas griežtas eksportuoti leidžiamas kiekis.
Svarbu: Prisiminkime gyvūnėlio gyvenimo etapus. Pirkėjas, turėtų įsitikinti, kad įsigyja sveiką augintinį.
Žalioji iguana
Jeigu įsigijus gyvūną kylą neaiškumu dėl jo sveikatos, laikymo sąlygų, neskubėkite šio gyvūno atiduoti į prieglaudą. Todėl skatinčiau prieš perkant gerai pasidomėti įsigyjamu gyvūnų, kad pas jus jis augtų laimingas ir sveikas.
Žaliosios iguanos gimtinė - atogrąžų miškų sritys Meksikoje, Centrinėje Amerikoje ir Karibų jūros regione. Tai stambūs driežai, užauga iki 2 m ilgio, 5-7 kg svorio.
Neretai šie gyvūnai yra gaudomi gamtoje ir parduodami kaip naminiai gyvūnai. Toks aktyvus šių gyvūnų naikinimas labai sumažino jų skaičių gamtoje.