Laiduotojų Atsakomybė Bankroto Atveju: Teisiniai Aspektai ir Praktiniai Patarimai

Šiame straipsnyje aptarsime laiduotojų atsakomybę įmonės bankroto atveju, atsižvelgiant į naujausius teisės aktų pakeitimus ir teismų praktiką Lietuvoje.

Bankroto procedūros schema.

Juridinių Asmenų Nemokumo Įstatymo (JANĮ) Pakeitimai

Nuo šių metų pradžios anksčiau galiojusius Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymus pakeitė naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ). Aptarkime, kaip šie pakeitimai veikia laiduotojų atsakomybę.

Įmonės Nemokumo Sąvoka

Tiek ankstesniajame Įmonių bankroto įstatyme, tiek naujajame JANĮ, vienas svarbiausių terminų - įmonės nemokumo sąvoka. Nuo šiol juridinis asmuo bus laikomas nemokus dviem atvejais: jei negalės laiku vykdyti turtinių prievolių, arba jei jo įsipareigojimai viršys jo turto vertę.

Jei pirmoji nemokumo sąlyga logiška ir būdinga kitoms Europos Sąjungos šalims, dėl antrosios taikymo gali kilti keblumų. Tikėtina, kad teismai automatiškai pripažinti įmonės nemokumo remdamiesi tik antruoju kriterijumi neturėtų. Bent iki šiol teismų praktikoje nemokumas vertintas neformaliai, analizuojant ne tik finansinius dokumentus, bet ir juridinio asmens pajėgumą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Bankroto Bylos Iškėlimo Atsisakymas

Jei anksčiau įmonės bankroto ir likvidavimo procesai nuosekliai sekė vienas kitą, priėmus JANĮ teismas įmonei esant nemokiai galės atsisakyti kelti bankroto bylą. Dėl šio reguliavimo kyla mažiausiai du pavojai.

  • Piktnaudžiavimas: Neteisėtus veiksmus vykdę akcininkai ar vadovai sieks apeiti bankroto procedūrą ir išsyk siekti bendrovės likvidavimo.
  • Laiduotojų įsipareigojimai: Laiduotojų įsipareigojimai kreditoriams nutrūksta po juridinio asmens likvidavimo.

Iki šiol bankroto procedūrose dalyvavę kreditoriai (pavyzdžiui, finansų įstaigos) stebėdavo procesą ir spėdavo pareikšti reikalavimus laiduotojams (pavyzdžiui, įmonės akcininkui), mat pagal teismų praktiką, tą reikia padaryti iki išregistruojant pagrindinį skolininką, t. y. įmonę.

Apskundimo Galimybė Kasacine Tvarka

Kita vertus, sisteminė JANĮ analizė rodo, kad klausimus dėl nemokumo bylos (ne)iškėlimo galima spręsti ir kasacinėje instancijoje. Anksčiau pirmosios instancijos teismo nutartį buvo galima skųsti tik Lietuvos apeliaciniam teismui, o dabar pastarojo nutartį turėtų būti galima kasacine tvarka skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymas.

Kreditorių Atsakomybė ir Reikalavimų Tenkinimo Eiliškumas

Naujasis įstatymas numato didesnę kreditorių atsakomybę dėl skolininkų stebėsenos ir dalyvavimo kreditorių susirinkimuose. Pagal JANĮ, kreditoriai savo reikalavimus nemokumo administratoriui turės pateikti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo.

Priėmus JANĮ, keisis ir kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Nuo šiol daugelis valstybės reikalavimų, įskaitant ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, bus tenkinami antra eile, kartu su visų kitų kreditorių reikalavimais.

Sprendimų Priėmimas Kreditorių Susirinkimuose

Dėl naujo reglamentavimo kreditoriams bus lengviau priimti sprendimus ir realizuoti įmonės turtą. Nuo šiol kreditorių susirinkimuose, išskyrus pakartotinius, sprendimas bus laikomas priimtu, jei už jį balsuos daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių kreditorių ir susidarys pusės visų - ne tik dalyvaujančių - kreditorių kvorumas.

Pagal JANĮ, kreditoriai galės priimti sprendimą parduoti visą juridinį asmenį arba esminę jo dalį be įsipareigojimų, atsiradusių iki pardavimo. Tai reiškia, kad bendrovę bus galima parduoti kaip be skolų veikiantį verslą.

Turto Pardavimo Lankstumas

Taip pat naujasis reglamentavimas leis lanksčiau parduoti bendrovės turtą. Jei iki šiol visas turtas turėjo būti parduodamas varžytinėse, dabar ši sąlyga bus taikoma tik nekilnojamam turtui ir turtui, kurio vertė viršija 10 minimalių mėnesinių atlyginimų (šiuo metu - apie 5,5 tūkst. Eur).

Laidavimo Sutartys: Teisiniai Aspektai

Laidavimas - sutartis, pagal kurią laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui, jei skolininkas neįvykdys savo prievolės. Aptarkime pagrindinius laidavimo sutarčių aspektus.

Laidavimo Sutarties Sudarymas ir Forma

Įstatymas laidavimui numato privalomą rašytinę formą ir formos reikalavimų nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia. Tačiau laidavimo sutartis neprivalo visais atvejais būti išdėstyta atskiru dokumentu - sąlyga dėl laidavimo gali būti įrašyta ir į sutartį, kurioje įtvirtinta pagrindinė prievolė (pvz., paskolos sutartis).

Laidavimo sutartyje (arba sąlygoje dėl laidavimo) privalo būti konkrečiai įvardyti laiduotojas, kreditorius ir prievolė, už kurią laiduojama (būtinosios laidavimo sutarties sąlygos). Rašytinės formos turi būti ir visi vėlesni laidavimo sutarties pakeitimai.

4 būdai, kaip apsaugoti savo namus nuo ieškinio

Sutuoktinio Sutikimas ir Juridinio Asmens Valdymo Organo Sutikimas

Jei laiduotojas - fizinis asmuo - yra sudaręs santuoką, tikslinga užtikrinti, kad visais atvejais laidavimo sutartį pasirašytų ir laiduotojo sutuoktinis. Praktikoje dažni atvejai, kuomet laidavimas ginčijamas tuo pagrindu, kad jis neatitinka šeimos interesų, buvo sudarytas nesant sutuoktinio sutikimo ir kt.

Jei laiduotojas yra juridinis asmuo, prieš pasirašant laidavimo sutartį tikslinga patikrinti tokio laiduotojo įstatus (ar jie nenumato poreikio gauti laiduotojo valdymo organo sutikimo laidavimo sutarčiai sudaryti), taip pat ar laidavimo sutarties sudarymas nepažeidžia teisės aktų, reglamentuojančių skolininko, kaip juridinio asmens, veiklą, reikalavimų (pvz., pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą laidavimo sutarčiai, priklausomai nuo prisiimamos prievolės dydžio, gali būti reikalingas valdybos sutikimas (jei valdyba sudaryta)) ir kt.

Esminiai Pagrindinės Prievolės Pakeitimai

Įstatymas įtvirtina, kad esminis pagrindinės prievolės pasikeitimas (pvz., ženklus skolos dydžio padidėjimas, skolos grąžinimo termino ženklus pratęsimas ir kt.) ar kitoks esminis laiduotojo teisinės padėties pasunkinimas lemia laidavimo pasibaigimą, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.

Žiūrint iš kreditoriaus pozicijų, yra naudinga ir tikslinga aiškiai numatyti, kad laiduotojo prievolė išlieka ir iš esmės pasikeitus pagrindinei prievolei (galima nurodyti ir nebaigtinį sąrašą, kas laikoma tuo esminiu pasikeitimu). Ir, priešingai, žiūrint iš laiduotojo pozicijos, būtina atidžiai išanalizuoti, kas su jo prievole nutiks pakitus pagrindinei prievolei ir numatyti draudimą keisti laidavimo sutartį be laiduotojo sutikimo (arba galima numatyti konkrečias ribas (pvz., sumą, terminą), kiek pagrindinė prievolė gali būti keičiama be laiduotojo rašytinio sutikimo).

Laidavimo Pabaigos Momento Nustatymas

Praktikoje laidavimo sutartyse dažniausiai laidavimo pabaiga yra siejama su visišku ir tinkamu pagrindinės prievolės įvykdymu, t. y. numatoma, kad „laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo“. Ši sąlyga reiškia, kad laidavimo santykiams negali būti taikomos LR CK nuostatos, numatančios, kad:

  • Kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio (terminuoto laidavimo atveju).
  • Kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui” (neterminuoto laidavimo atveju).

Žiūrint iš kreditoriaus perspektyvų, tikslinga sąlygą dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo aiškiai numatyti visais atvejais - priešingu atveju, laiduotojas turės teisę remdamasis nurodytais 3 mėn. ir 2 m. terminais.

Laiduotojo Pareigos Pranešti Skolininkui

Laiduotojui kyla pareiga pranešti pagrindiniam skolininkui, kad jis įvykdė prievolę kreditoriui. Tai ne formalumas, o labai svarbi pareiga - įvykdžius prievolę, bet apie tai nepranešus skolininkui, jei skolininkas nežinodamas apie prievolės įvykdymą, ją įvykdo pakartotinai, laiduotojas netenka atgręžtinio reikalavimo teisės į skolininką, t. y. netenka teisės regreso tvarka išsireikalauti savo sumokėtų sumų iš pagrindinio skolininko.

Skolos Perleidimas

Jei ketinama perkelti skolą, būtina gauti laiduotojo sutikimą, t. y. patvirtinimą, kad laiduotojas sutinka laiduoti ir už naująjį skolininką - priešingu atveju laidavimas baigsis (sutikimas turi būti rašytinės formos).

Reikalavimų Pareiškimas Bankroto Atveju

Tuo atveju, jei į laiduotoją su reikalavimu dėl prievolės įvykdymo iškyla poreikis kreiptis pagrindinio skolininko bankroto atveju, reikėtų nedelsti ir reikalavimus laiduotojui būtinai pareikšti per 3 (tris) mėnesius nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimo, jei laidavimo užtikrinta terminuota prievolė.

Jei buvo laiduota ne konkrečiam terminui, o iki visiško prievolės įvykdymo, reikalavimas laiduotojui privalo būti pareikštas iki pagrindinio skolininko išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (ar byla bus baigta nagrinėti ir sprendimas joje bus priimtas pagrindinį skolininką jau išregistravus - nesvarbu).

Praktiniai Patarimai Laiduotojams

Atsižvelgiant į teisinius aspektus, pateikiame keletą praktinių patarimų, kurie gali padėti apsaugoti jūsų interesus:

  1. Atidžiai skaitykite sutartis: Prieš pasirašydami laidavimo sutartį, atidžiai perskaitykite visas sąlygas ir įsitikinkite, kad suprantate savo įsipareigojimus.
  2. Konsultuokitės su specialistais: Jei turite abejonių, pasikonsultuokite su teisininkais ar finansų ekspertais.
  3. Stebėkite situaciją: Reguliariai domėkitės įmonės, už kurią laiduojate, finansine padėtimi.
  4. Bendraukite su kreditoriais: Kilus problemoms, nedelsdami kreipkitės į kreditorius ir ieškokite sprendimų kartu.

Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų registras.

Teismų Praktika

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kurioje nurodoma, jog neįgyvendinus įmonės įsipareigojimų, kredito įstaiga turi teisę nukreipti reikalavimą į laiduotojo turimą turtą. Šiuo atveju, laiduotoju tapęs fizinis asmuo negalės pasinaudoti aplinkybe, jog nesuprato šiuo institutu prisiimamų pareigų, suklydo ar buvo apgautas, kadangi jau vien žodyje „laiduoti“ atsiskleidžia pagrindinė jo reikšmė, t.y. „garantuoti“, „užtikrinti“.

Išvados

Naujieji įstatymų pakeitimai ir teismų praktika reikalauja atidaus požiūrio į laidavimo sutartis. Žinant savo teises ir pareigas, galima efektyviau apsaugoti savo turtą ir išvengti nepageidaujamų finansinių pasekmių įmonės bankroto atveju.

tags: #laiduotoju #gali #buti #bk