Žemės sklypo formavimo procedūra yra svarbi kiekvienam žemės savininkui, norinčiam tiksliai apibrėžti savo nuosavybės ribas, plotą ir kitus kadastrinius duomenis. Ši procedūra užtikrina, kad visi duomenys atitiktų faktinę situaciją vietovėje ir galiojančius teisės aktus. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad žemės sklypai gali būti naudojami tik pagal jiems nustatytą naudojimo paskirtį.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visą žemės sklypo formavimo procesą - nuo pirmojo kontakto su matininku iki galutinio duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Žemės sklypo geodezinių matavimų etapai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai yra procedūra, kuria siekiama tiksliai nustatyti ir įregistruoti sklypo ribas, plotą bei kitus kadastro duomenis, kad jie atitiktų faktinę situaciją vietovėje ir galiojančių teisės aktų reikalavimus. Šios procedūros eiga yra reglamentuojama, todėl kiekvienas etapas turi aiškias taisykles. Toliau aptariame visą procesą nuo pirmojo kontakto su matininku iki galutinio duomenų įregistravimo.
1. Situacijos analizė ir pasiūlymo pateikimas
Pirmasis etapas - esamos situacijos analizė ir komercinio pasiūlymo pateikimas. Matininkas įvertina užsakovo tikslus, planuojamus veiksmus ir esamus duomenis, patikrina informacija Nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre bei kituose šaltiniuose, kad būtų nustatyta, ar sklypo duomenys yra tikslūs, ar reikia juos tikslinti. Užsakovui pateikiamas pasiūlymas su darbų apimtimi, kaina ir numatoma trukme.
2. Sutarties pasirašymas ir darbų planavimas
Antrasis etapas - sutarties pasirašymas ir darbų planavimas. Pasirašius sutartį, matininkas suplanuoja visus darbus pagal nustatytus terminus ir galiojančių teisės aktų procedūras.
3. Archyvinių duomenų surinkimas
Trečiasis etapas - archyvinių duomenų surinkimas. Matininkas privalo gauti visus reikalingus dokumentus iš savivaldybės ar Nacionalinės žemės tarnybos archyvų. Tai sklypo planai, ankstesnės kadastrinių matavimų bylos, teritorijų planavimo dokumentai, statinių išdėstymo schemos ir kiti reikalingo dokumentai. Šių duomenų surinkimas yra būtinas tam, kad matavimai vietovėje būtų atlikti remiantis patikima informacija.
Surinkti archyviniai dokumentai sudaro pagrindą matininko atliekamiems matavimams vietovėje. Teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos žemės sklypo ribos laikomos galiojančiomis, todėl matininkas privalo jas tiksliai atkurti vietovėje. Šių ribų jis negali keisti savo nuožiūra. Jei matavimo metu nustatoma, kad archyviniai duomenys neatitinka faktinės situacijos, matininkas privalo inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimo procedūrą, kuri vykdoma nustatyta teisine tvarka kaip atskiras procesas.
4. Matavimai vietovėje
Ketvirtasis etapas - vienas esminių kadastrinių matavimų proceso etapų, kurio metu matininkas atlieka matavimus, remdamasis galiojančiais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Kadastro nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų taisyklių reikalavimais. Matavimų tikslas - nustatyti ir tiksliai koordinuoti sklypo ribų taškus, riboženklių vietas, esamus vietovės elementus (pastatus, statinius, naudmenas). Matavimų metu gauti duomenys apdorojami naudojant licencijuotą programinę įrangą, užtikrinant, kad visi objektų atributai, kodavimas ir topologija atitiktų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos struktūrą. Tikslūs ir pilnai parengti skaitmeniniai duomenys tampa pagrindu tolimesniam ženklinimo procedūros etapui ir oficialiam kadastro duomenų atnaujinimui VĮ Registrų centre.
5. Dokumentų parengimas ženklinimo procedūrai
Penktasis etapas - dokumentų parengimas ženklinimo procedūrai. Pagal reglamentavimą matininkas parengia kvietimus į ženklinimą kaimyninių sklypų savininkams, savivaldybei arba Nacionalinei žemės tarnybai. Kvietimai privalo būti siunčiami ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki ženklinimo.
6. Žemės sklypo ženklinimo procedūra
Šeštasis etapas - žemės sklypo ženklinimo procedūra vietovėje, kurios metu matininkas vietoje įtvirtina riboženklius ir surašo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Dalyvauti kviečiami žemės sklypo savininkai ir kviestiniai asmenys, o jų pastabos fiksuojamos ribų paženklinimo akte.
7. Dokumentacijos parengimas ir derinimas
Septintasis etapas - dokumentacijos paengimas ir derinimai. Po ženklinimo matininkas parengia visą reikalingą kadastrinių matavimų bylos dokumentaciją ir derina ją su atsakingomis institucijomis. Jei kuris nors kviestas asmuo nedalyvavo ženklinime, jam siunčiamas papildomas pranešimas su nustatyta galimybe susipažinti su duomenimis ir pateikti pastabas.
8. Derinimas su Registrų centru ir Nacionaline žemės tarnyba
Aštuntasis etapas - derinimas su Registrų centru ir jei privalomas sprendimas papildomai su Nacionaline žemės tarnyba.
9. Dokumentų perdavimas
Devintasis etapas - dokumentų perdavimas. Gavus institucijų suderinimą, matininkas perduoda užsakovui patvirtintus dokumentus, kurie reikalingi atnaujintų kadastro duomenų registravimui.
10. Atnaujintų kadastro duomenų įregistravimas
Dešimtasis etapas - atnaujintų kadastro duomenų įregistravimas. Patvirtinus bylos duomenis, jie žemės sklypo savininko arba įgalioto asmens įregistruojami nekilnojamojo turto registre ir nuo to momento laikomi oficialiai galiojančiais bei naudojami visose teisinėse ir administracinėse procedūrose.
Kada reikalingi geodeziniai matavimai?
Geodeziniai matavimai yra reikalingi tam, kad būtų nustatyti tikslūs žemės sklypo duomenys. Ši paslauga yra reikalinga tuomet, kada žemės sklypą planuojama išnuomoti, padalyti, parduoti ar sujungti su kitu sklypu. Taip pat geodeziniai matavimai yra reikalingi ir tuomet, kada nusprendžiama pakeisti žemės sklypo paskirtį.
Atkreipkite dėmesį į tai, kad geodezinių matavimų paslaugą gali atlikti tik tos įmonės, kurios turi licenciją. Matininkai ir geodezininkai yra atestuojami Nacionalinės žemės tarnybos, jiems yra išduodami kvalifikaciniai pažymėjimai.
Kada kadastriniai matavimai yra būtini?
Nors šiuo metu kadastriniai (geodeziniai) matavimai nėra privalomi, tačiau yra atskirų atvejų, kai jie yra būtini:
- Žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją;
- Keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį;
- Formuojant valstybinės žemės sklypus;
- Parduodant žemės sklypus, perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis);
- Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai suremontuoti statiniai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai;
- Žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.
Žemės sklypų padalijimas ir atidalijimas
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.
Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Kaip pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą?
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą. Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus. Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.
Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Ką reikia žinoti užsakant kadastrinius matavimus
Svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti prieš užsakant kadastrinius matavimus yra tai, kad kreipdamiesi į mus, gausite visą profesionalią konsultaciją. Mes tikrai atsakysime į visus jums rūpimus klausimus ir išsklaidysime dvejones, susijusias su geodezija. Profesionali konsultacija yra pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį turite gauti prieš pradėdami bet kokius veiksmus, nesvarbu, ar tai būtų sklypo formavimas, žemės sklypo paskirties keitimas ar kiti su žemės arba pastatų kadastriniais matavimais susiję darai.
Pagrindiniai dokumentai, reikalingi matininkui, atliekančiam darbus yra šie:
- Žemės sklypo, kuriam užsakomi kadastriniai matavimai, planas
- Nuosavybės teisę įrodantys dokumentai, t.y. Registrų centro pažymėjimas
- Savininko asmens dokumento kopija
Kadastriniai matavimai ir jų kaina
Kadastriniai matavimai ir jų kaina tikriausiai daugiausiai diskusijų ir galvos skausmo klientams sukelianti tema, nes kainos dažnai būna tokios skirtingos, kad ne vienas susimąsto, kas vis dėl to lemia tą kainą ir iš ko ji paprastai susideda.
Sklypo specifika - tai vienas esminių, galima sakyti pagrindinis faktorius, nulemiantis kadastrinių matavimų kainą. Kaina visų pirma priklauso nuo sklypo ploto, taip pat statinių, esančių sklype, skaičiaus. Dažnai kadastrinių matavimų kaina yra įtakojama vietovės, reljefo sudėtingumas arba net gretimų sklypų savininkų skaičiaus.
Sezoniškumas - nors ir ne esminis, vis dėlto tai darantis įtaką kadastriniams matavimams, faktorius. Žinoma, ne tokią didelę, kaip sklypo specifika. Dažnai, norėdami sumažinti žemės matavimų kainą, klientai renkasi šaltąjį metų laiką. Šiame pasirinkime yra dalis tiesos, tačiau tokios ženklios įtakos kainai, kad būtų galima stipriai sutaupyti, sezoniškumas neturi.
Konkurencinė aplinka - kaip ir bet kuriame kitame versle, konkurencinė aplinka, be abejo, įtakoja paslaugos kainą. Šiuo atveju visada rekomenduojame klientams pasitikrinti kainų lygį pas skirtingus matininkus, tačiau galutinį sprendimą daryti remiantis ne mažiausia kaina, o didžiausia patirtimi ir profesionalumu. Netinkamai atlikta paslauga, vėliau klientui gali kainuoti daug daugiau, todėl visada renkantis matininkus verta pasidomėti jų patirtimi, profesionalumu ir darbo kultūra.
Kadastriniai matavimai ir jų terminai
Kadastrinių matavimų trukmė susideda iš kelių etapų, kuriuos įtakoja skirtingi paslaugų teikėjai, todėl vien tik nuo matininkų ji nepriklauso. Vis dėlto, gerai savo darbą išmanantys specialistai gali pakankamai greitai ir profesionaliai atlikti matavimus ir padėti greičiau sutvarkyti kitus procesus, reikalingus greičiau sudaryti nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylą.
Svarbiausi teisės aktai
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas
- Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymas
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas
- Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
REGIA - Interaktyvus žemėlapis
Laikinai einanti Registrų centro Komunikacijos skyriaus vadovės pareigas Gražina Urbonavičė „Regia“ sistemą pristato kaip interaktyvų žemėlapį, kuriame integruoti pagrindinių mūsų šalies registrų - Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro ir Adresų registro - duomenys. Tiesa, be šios informacijos, „Regia“ skelbia ir savivaldybių, Nacionalinės žemės tarnybos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų institucijų duomenis. Šia sistema naudotis labai paprasta. Ji prieinama kiekvienam, gebančiam naudotis internetu. Kuriant šią elektroninę paslaugą prioritetas buvo teikiamas jos patogumui. Ši elektroninė paslauga sukurta panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Naudodamiesi šia paslauga Lietuvos gyventojai gali susipažinti su savo nekilnojamu turtu, kur yra valstybės saugomos teritorijos (draustiniai, parkai), matyti jų ribas. Paslauga naudinga ir planuojantiems statybas - žemėlapyje nurodytos kiekvieno žemės sklypo ribos ir adresai. Registrų centro atstovė G. Urbonavičė teigia, kad „Regia“ žemėlapio paskirtis dvejopa - padeda tiek gyventojams, tiek savivaldybių atstovams.
„Regia" taip pat yra įrankis savivaldybių specialistams. Jie, prisijungę prie šios elektroninės paslaugos, gali ne tik skelbti informaciją apie savo veiklą, bet ir naudoti šį interaktyvų žemėlapį sprendimams priimti.