Vestuvės - viena iš svarbiausių šeimos ir bendruomenės švenčių, kur naujos šeimos kūrimas rūpi kiekvienam. Tai reikšmingas įvykis, kurio metu atgyja protėvių papročiai, o pats veiksmas įprasmina žmogaus gyvenimą ir tampa dvasiniu tapsmu. Mūsų protėviams vestuvės buvo virsmas - misterija, apimanti ir mirtį, ir prisikėlimą (gimimą), keičianti visą tolesnį žmogaus gyvenimą.

Gimimas, vedybos ir mirtis - tai įvykiai, kuriems senoji lietuvių kultūra skyrė ypatingą dėmesį. Sprendžiant pagal išlikusius papročius ir tautosaką, pats reikšmingiausias iš jų buvo vestuvės. Apie 80% liaudies dainų - vestuvinės, vestuvių papročių aprašymai ilgiausi. Šeima buvo dorinio gyvenimo atrama, papročių saugotoja ir ūkinės veiklos centras, šeimai patikėta gyvybės perdavimo misija.
Nuo šeimos darnos priklausė visa bendruomenės (socialinė) sandara, ji - ne tik tautos ir valstybės, bet ir pasaulio sąrangos atrama. Todėl suprantama, kodėl šeimos kūrimui - vestuvėms lietuviai skyrė tiek daug dėmesio. Minėti svarbiausi žmogaus gyvenimo įvykiai - gimimas, vedybos ir mirtis vadinami virsmais.
Šiandien vestuvės trunka trumpiau, o ir papročių išliko mažiau. Vis dėlto vestuvių prasmingumas ir svarba išlieka, o protėvių papročiai atgyja vestuvinių apeigų metu.
Vestuvių Tradicijos ir Papročiai
Vestuvės - tradicijų ir papročių pynė. Daugeliui gali būti keista, ką simbolizuoja vienas ar kitas, rodos, neatsiejamas vestuvių atributas. Tradiciniai lietuvių vestuvių papročiai XIX amžiuje - XX amžiaus pirmojoje pusėje ėmė nykti, tačiau svarbiausi jų elementai išliko. Lietuviai vestuves ruošdavo vėlai rudenį, žiemą, t.y. Pirmoji vestuvių papročių dalis - piršlybos - šiandien jau beveik išnykusi.
Kadaise ją sudarė tokios sudėtinės dalys: atklausai, pažintuvės, pasogos derybos, peržvalgos, suderėtuvės, užsakai, sužadėtuvės. Kaimiškose vestuvėse buvo išlikę daug patriarchalinių papročių (jaunosios grobimas, pirkimas ir pan.). Antroji vedybų papročių ciklo dalis - pačios vestuvės. Svarbiausia vestuvių dalis - jungtuvės ir su jomis susijusios apeigos.
Senesnės žinios liudija, jog lietuviai vestuves keldavo rudenį apie Vėlinių metą, lapkričio mėnesį. Šiandien dažniau vestuvės keliamos šiltu metų laiku - vasarą.
Tradiciniai vestuvinių apeigų veikėjai būdavo piršlys, jaunikis, nuotaka, pastarųjų dviejų tėvai, pamergės, pabroliai, svočios, kraitvežiai, muzikantai, svečiai.
Nuotakos pusei atstovauja du pabroliai, 1-3 svočios su savo vyrais, 1-2 kraitvežiai, kvieslys (kuris kviečia į vestuves), 1-2 muzikantai. Jaunojo pusę sudaro jaunikis, piršlys su piršliene, 4 pabroliai, 2 svočios su savo vyrais, kvieslys, 1-2 muzikantai. Vienas tarp pabrolių ir viena tarp pamergių buvo vyriausi. Svečiais kviečiami jaunųjų giminės ir kaimynai.
Be kviestųjų dar XX a. viduryje į vestuves iš tolimesnių kaimų susirinkdavo nekviestas vyriškas jaunimas, vadinamieji pašaliečiai.
Kvietimai į Vestuves
Vestuvių šventė jauniesiems prasideda nuo romantiškos pasipiršimo akimirkos, tuo tarpu svečiai būsimos ceremonijos nuotaikomis pradeda gyventi gavę kvietimą. Todėl vestuvių organizavimu besirūpinantys asmenys turėtų skirti ypatingą dėmesį šiam šventės atributui, nes kvietime ne tik pateikiama informacija apie artėjantį įvykį.
Kvietimus į vestuves stenkitės išsiųsti ne vėliau kaip prieš mėnesį. Kvietimo dydis priklauso nuo teksto ilgumo. Popierius kvietimams turi būti labai kokybiškas. Tradicinės kvietimų spalvos yra balta, dramblio kaulo ar nebalinto lino. Be abejo, galima rinktis ir kitas spalvas. Tekstas kvietime gali būti rašomas ranka arba prie spausdinto teksto ranka įrašomi kviečiamų asmenų vardai ir pavardės. Ypatingai prašmatnu, kai kvietimai graviruojami ar naudojama termografija.
Tekste turi būti nurodyta data, laikas, vieta ir adresas, kur vyks pokylis. Jeigu Jūs pageidaujate, kad svečiai dalyvautų ir bažnytinėse ar civilinės registracijos apeigose, po bažnytinės ceremonijos datos, laiko ir vietos nurodykite pobūvio laiką ir vietą. Kvietimus gali rašyti tiek patys jaunieji, tiek jų tėvai. Kvietimai rašomi trečiuoju asmeniu. Data, laikas, gatvių numeriai rašomi tik žodžiu. Namų numeriai rašomi skaitmenimis.
Galite naudoti tokius kreipinius, kaip: “laikys garbe matyti Jus”, “ malonu bus matyti Jus” ar sukurkite savo žaismingą malonų kreipimąsi. Siųsdami kvietimus, jūs artimuosius nuoširdžiai tik pakviečiate į savo vestuves.
Kvietime nedera rašyti ne tik kokios dovanos norite, bet ir kaip nors kitaip užsiminti apie dovanas, pavyzdžiui paminėti, kurioje parduotuvėje yra jūsų dovanų sąrašas. Jei dovanos norite tik pinigais, pasakykite tai tėvams, broliams, seserims, patiems artimiausiems draugams. Kitiems svečiams tai galėsite pasakyti, kai patys to pasiteiraus.
Kvietimų Praeitis
Kvietimai siunčiami nuo senų laikų. Žinoma, prieš daugelį metų kvietimus siųsti galėdavo anaiptol ne kiekvienas. Kai beveik visa Europa buvo valdoma monarchų, karališku antspaudu pažymėtus vestuvių kvietimus įteikdavo karališkieji žygūnai ir raiteliai.
Kvietimų Įvairovė
Vestuvinių kvietimų dizainas gali būti labai įvairus, tačiau yra viena taisyklė - jis turėtų atitikti šventės temą ir spalvinę gamą. Yra daugybė vestuvinių kvietimų gaminimo technikų (jeigu pageidaujate gaminti patys).
Taip pat yra nemažai originalių idėjų, padėsiančių Jums apsispręsti, kokio dizaino galėtų būti kvietimai. Dar viena idėja - jau minėtas kvietimas su jaunųjų monogramomis. Nepagailėkite laiko jas kurdami. Kvietimas, imituojantis senovinį, vaško antspaudu užantspauduotą laišką. Tai tik keletas originalesnių idėjų pavyzdžių.
Bendri patarimai
Tradiciniuose kvietimuose mandagiai ir oficialiai pranešama apie šventę, pranešant ceremonijos vietą ir laiką, nurodant kviečiamų asmenų vardus ir į kieno vestuves jie yra kviečiami. Pagal etiketą, kvietimus reikia išsiųsti likus dviem mėnesiams iki vestuvių. Tačiau galima siųsti ir išankstinį kvietimą, kuriame būtų nurodyta vestuvių data ir jaunųjų vardai. Tokį kvietimą galima siųsti likus 6-12 mėnesių iki vestuvių.
Prieš kurdami kvietimus, turite apgalvoti, kokiam skaičiui žmonių juos siųsite. Turėkite omenyje, kad dalį ne tokių artimų svečių (pvz.: verslo partnerius) galite kviesti tik į oficialiąją šventės dalį, o į vestuvinį pobūvį jų kviesti nėra būtina.
Atskirus kvietimus priimta siųsti susituokusioms poroms (vienas kvietimas porai) ir sulaukusiems pilnametystės svečiams. Atskiri kvietimai vaikams nėra būtini (mažieji svečiai pakviečiami tėveliams skirtuose pakvietimuose). Atskirus kvietimus vaikams galima užsakinėti tik tuo atveju, jeigu esate pasiruošę sukurti tokias sąlygas, kad mažieji neliktų be priežiūros.
Laikantis visų etiketo taisyklių, kvietimas turi būti siunčiamas dviejuose vokuose - vidiniame ir išoriniame. Vidinį voką reikėtų parinkti tokį, kuris atitiktų kvietimo dizainą. Ant šio voko nurodysite svečių vardus ir pavardes. Jis neklijuojamas.
Kaip Išradingai Pakviesti Būsimas Pamerges ar Pabrolius
Liudininkai - reikšminga vestuvių šventės dalis. Tai ne tik žmonės, kurie pasirašydami ant santuoką liudijančio dokumento, patvirtina, jog Jūsų meilė tikra ir Jūs laisva valia sutinkate vienas kitam įsipareigoti, bet ir tie, kuriais Jūs pasitikite, vertinate, galbūt ir iš jų mokotės. Tai ne tik formalumas, bet ir didelė garbė, būti pakviestiems liudyti Jūsų meilę.
Jeigu jau nutarėte kam atiteks garbė stovėti šalia Jūsų svarbiausią dieną gyvenime, atėjo laikas pasirūpinti ir kaip išradingai pakviesti būsimas pamerges ar pabrolius užimti šią poziciją.
- “Mes negalim ištarti Taip be Jūsų šalia.
- “Miela drauge, mano diena bus dar labiau ypatinga jei tu būsi šalia.
- “Aš suradau savo svajonių vyrą, bet man vis dar reikia mano draugių.
Dažnai liudininkų, pamergių ir pabrolių prašoma ne tik būti šalia vestuvių dieną, bet ir padėti jai pasiruošti. Šiais laikais jaunieji dažniausiai renkasi smulkias dovanėles, kurios priderintos prie vestuvių temos, personalizuotos (su šventės data ir inicialais), jaukios, džiuginančios.

Jei būsimų liudininkų šeimą sudaro ir jų augintis, o gal yra vaikučių, parodykite dėmesį ir jiems, įteikdami linksmus superherojų magnetukus (nes liudininkai yra tie žmonės, kurie turi supergalių šventei paversti vienintele ir nepakartojama ;) ).
Mėgstantiems galvosūkius galite įteikti kvietimą, kurį reikia sudėlioti iš detalių. Jei norite, kad jūsų santuokos liudijimą pasirašytų ypatingu rašikliu, įteikite kvietimą su graviruotu rašikliu.
Nuojauta mums kužda, kad galime Jumis pasitikėti. Ar sutinkate būti gražiausios mūsų dienos, kuri vyks 2…… IEŠKOMIPora liudininkų, galinčių patvirtinti dviejų paklydusių širdžių ………... Nėra kitų vaistų nuo meilės, kaip tik mylėti dar labiau...Nuojauta mums pakuždėjo, kad galime Jumis pasitikėti. .... (nuotakos vardas) jau pasakė TAIP.
Kvietimas, kuriuo parodysite asmeninį dėmesį ir nustebinsite draugus. Svarbusis klausimas paslėptas kvietimo viduje ir, kad jį sužinotų, draugė ar draugas turi pakelti paveiksliuką. Kvietimo dydis 15x12 cm. Kvietimas supakuotas kartu su atvirute ir paruoštas įteikimui. Pateikiant užsakymą parašykite draugų, kuriems bus skirti kvietimai, vardus.
Vestuvių aksesuarai, išsiskiriantys savo dizainu ir stiliumi, saugomi kaip vertingas prisiminimas.
Vestuvių Stalo Susodinimo Principai
Vestuvių pobūvio metu svečiams griežtų susodinimo taisyklių nėra. Tiesiog vadovaujamasi vienu principu: vyras - moteris - vyras - moteris. . Kita vertus, susodinimas prie stalo nulemia pobūvio sėkmę. Čia vadovaukitės intuicija. Būtų gerai, kad šalia sėdintys žmonės lengvai surastų bendrą kalbą.
Šalia labai drovių žmonių būtų gerai pasodinti tuos, kurie moka prakalbinti. Galite šalia jaunosios giminių sodinti jaunojo gimines, šalia draugų sodinti kaimynus ir giminaičius, grupuoti žmones pagal amžių, interesus ar dar kitaip. Ir visa tai daroma šventės labui.
Nuotaka turi sėdėti jaunikiui iš dešinės, jaunajai iš dešinės sėdi piršlys. Jaunajam iš kairės sodinama svočia. Jeigu nėra piršlių jų vietas užima pirmoji pora. Dažnai piršliai pageidauja sėdėti kartu, nes vedant vestuves tenka tartis dėl šventės eigos, tokiu atveju pora sodinama jaunikiui iš kairės, o pirmoji pora jaunajai iš dešinės. Beje, kiekvienas kraštas turi savas tradicijas. Tėvai paprastai sodinami priešais jaunuosius.
Tam kad vestuvių stalo kaimynų draugija būtų miela ir įdomi.
Vestuvių Simboliai ir Tradicijos
Vienas seniausių vestuvių simbolių yra žiedas. Jo istorija siekia neatmenamus laikus, jo simbolika ir vertė kito šimtmečiais, tačiau šiandien kiekviena jaunavedžių pora vestuvių ceremonijos metu išgirsta “Meilės ženklan apsikeiskite žiedais”. Senovėje žiedas buvo ypač svarbus. Jis atspindėdavo jį mūvinčio žmogaus padėtį visuomenėje.
Tačiau žiedas turėjo ir kitą, ne tik socialinės padėties “veidrodžio” prasmę. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad vyras, įteikdamas savo žiedą moteriai, suteikdavo jai teisę valdyti vyro turtą, įsakinėti vergams ir tarnams. Antikinėje Romoje kai kurie vergvaldžiai leisdavę savo vergams nenešioti antkaklių, tačiau šie, iki taps laisvi, turėję mūvėti šeimininko ženklu pažymėtus žiedus.
Be to, dar pagoniškais laikais tikėta magiška žiedo galia apsaugoti žmogų, kovojant su piktosiomis dvasiomis. Uždaras ratas tarsi apsaugo esantį jame. Toks tikėjimas neretai aptinkamas daugelio šalių senovės literatūroje.
Žiedas sužadėtuvėms senovėje turėjęs gana pragmatišką prasmę. Jis buvo įteikiamas kaip dalis išpirkos už nuotaką jos tėvui ir simbolizavo jaunojo sutikimą sudaryti sandėrį su nuotakos tėvu. Taip pat žiedas “tarnavo” kaip tam tikras užstatas, kurį priėmusi nuotaka įsipareigodavo laukti būtent to, kuris jai tą žiedą įteikė. Žiedas galėjo būti suprantamas ir kaip savotiška padėka už sutikimą tekėti ir tarsi ženklas kitiems, kad šiai mergelei pirštis jau nedera.
Apsikeitimas sutuoktuvių žiedais simbolizuoja tam tikrą jungtį ir įsipareigojimą. Pačia bendriausia prasme išreiškiama pozicija “aš tau- tu man”. Paprastai apsikeičiama auksiniais žiedais, o auksas- ilgaamžis metalas, tad, užsimaudami vestuvinius žiedus,jaunieji įsipareigoja amžinai būti kartu- “kol mirtis mus išskirs”.
Pirmasis mėnuo po vedybų priimta vadinti “medaus”. Daugelis galvoja, kad tai susiję su “saldumynais”, kuriais mėgaujasi jaunavedžiai. Pasirodo, senovėje kai kuriose tautose buvo paprotys, laikantis kurio, vedybų proga jauniesiems virdavo silpną alkoholinį gėrimą - midų. Jaunieji jį gerdavo ne tik vestuvių puotoje, bet ir 30 dienų po jų. Kitokių stiprių alkoholinių gėrimų paprotys draudė.
Tradicija- “jaunosios nešimas per tiltą” atsirado tarybiniais metais. Ją išpopuliarino taksi vairuotojai. Jiems reikėjo “patempti “ laiką, “prisukti” kilometrų. Ši apeiga turėtų simbolizuoti jungtį tarp dviejų gyvenimų. Įvairios panašios apeigos egzistavo daugelyje tautų, etninių grupių.
Keliaraištis nėra nei simbolis, nei būtinas atributas. Tai tiesiog seksuali detalė. Keliaraištį dažniausiai dovanoja pamergės per mergvakarį. Vestuvių metu piršlienė (svočia) gali organizuoti aukcioną nuotakos keliaraiščiui parduoti.
Teko girdėti, kad keliaraištį jaunasis meta pabroliams tuo pat metu, kaip ir nuotaka savo puokštę, iš to spėjama, kad greičiausiai ves jį sugriebęs vaikinas, bet tai jau - piršlių scenarijaus dalis. Beje, dažniausiai keliaraištis dėvimas dėl prietaro: Šiek tiek naujo, šiek tiek seno, šiek tiek skolinto, šiek tiek mėlyno - ir viskas laimės dėlei.Keliaraištis būna baltas arba gelsvas, tačiau dekoruotas mėlynom juostelėm ar gėlytėm.
Esam pratę prie “kariamo piršlio”, ilgo vestuvinio stalo su cepelinais, rūtų plaukuose ir jaunojo švarko atvarte, svočios. Tačiau pasaulyje žmonės vestuves švenčia kitaip. Jų vedybos pasižymi kitokiomis, mums neįprastomis, gal net nepriimtinomis tradicijomis.
Šampano gėrimo procesas apipintas daugeliu tradicinių subtilybių. į stalą patiekiamas atšaldytas iki 7-9 laipsnių. Tokia temperatūra pabrėžia gėrimo skonį ir atskleidžia kvapų puokštę. Putojantis vynas šaldomas specialiame kibirėlyje, kuris pripildomas ne ledų (kaip įpratę galvoti mes), o ledinio vandens su jame plaukiojančiais ledukais.
Butelis atidaromas kaip galima tyliau, vengiant pasišaudymų ir pasilaistymų - taip tik išgarinama angliarūgštė. Gurmanai pirmiausia kreipia dėmesį į taurės formą. Dažniausiai naudojama „flute“ taurė, kurios „žiedas“ pirmiausia platėja, po to šiek tiek siaurėja. Kita būtina šampano taurių sąlyga - absoliučiai lygus stiklo paviršius. Gėrimo vertintojai nepripažįsta jokių kitų medžiagų: spalvotas stiklas iškreipia gėrimo spalvą, o žaižaruojantis krištolas trukdo mėgautis burbuliukų žaismu.
Patikrinti šampano kokybę paprasta: iš ką tik pripiltos taurės šampano vidurio kyla daug mažutėlių burbuliukų, kurie vėliau išsisklaido į periferiją. Kuo ilgiau išlieka šis dailus apvadėlis, tuo šampanas geresnis. Tikrai gero gėrimo burbuliukai išlieka iki 10-12 valandų. Prastos kokybės gėrimo burbuliukai stambūs ir neilgai išsilaiko taurės paviršiuje.
Šampanas - universalus gėrimas: juo galima užgerti daugelį patiekalų. Austrės, ikrai, žuvis, paukštiena, biskvito gaminiai tik sustiprina vyno skonį.
Pavyzdžiai Kvietimų Tekstų
- (Panelė) Giedrė ir (Ponas) Edvardas Gandrimas maloniai kviečia dalyvauti Jus savo sutuoktuvėse šeštadienį, liepos penktą dieną, pusę šešių, Šv.
- Lina ir Mantas Baltramonaičiai skelbia džiugią žinią. Prisijunkite prie mūsų Šv. Jokūbo bažnyčioje Vilniaus g.
- Kviečiame Jus atvykti į mūsų jungtuves. Mūsų širdys atrado viena kitą ir susijungė amžinai meilei, norime šiuo džiaugsmu pasidalyti su Jumis.
- 14 val. Santuoka bus laiminama Vilniaus Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje. 19 val. „Vanagų vienkiemyje“ švęsime mūsų gyvenimų susipynimą ir dalinsimės su Jumis savo laime.
- Kviečiame Jus pasidalyti mūsų džiaugsmu. Šių metų rugpjūčio 20 d. Įvyks vienas svarbiausių mūsų gyvenimo įvykių. Mes būsime labai laimingi, matydami Jus mūsų svečių būryje, laiminant mūsų santuoką. Laukiame Jūsų Vilniaus Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje 12 val., o po tuoktuvių ceremonijos kviečiame pasilinksminti drauge su mumis sodyboje „Vanagų vienkiemis“. Puotos pradžia - 19 val.
- Šių metų ................. d., ............. .................... ....... val. iki.............. _________ val.
- Šių metų ___________ d., _______ val. ________ val.
- 2017 m. 1300 val. suteikimas Biržų Šv. 1800 val. J. Radvilos g.