Akustinio komforto poreikis šiuolaikiniuose pastatuose nuolat auga. Tačiau vartotojai dažnai painioja patalpų akustiką su garso izoliacija, o statybų specialistams trūksta specialiųjų žinių, kaip užtikrinti tinkamą garso izoliavimą.
Akustinį komfortą reglamentuojantis statybos techninis reglamentas (STR) „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ įsiteisėjo dar 2004 m. Tačiau, pasak įmonės „Akustika plius“ vadovo Viktoro Meko, per kone 20 metų situacija rinkoje kito nežymiai dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
- Lietuvoje kritiškai trūksta šios srities specialistų. Ugdymo įstaigų, kuriose būtų ruošiami specialistai, turintys bent bendrinių akustikos žinių, beveik nėra.
- Vartotojai, būsto pirkėjai, paprastai garso klases painioja su energinio naudingumo klasėmis.
Apie energinio naudingumo reikalavimus valstybė komunikavo aktyviai, nes tai tiesiogiai susiję su valstybės interesais, o garso klasė buvo palikta nuošalėje. Sukurtas ir pritaikytas privalomas garso STR, numatyti privalomi pridavimo natūriniai matavimai, bet net ir po 20 metų gyvavimo statybų dalyviai nemoka tinkamai „skaityti“ ir taikyti šio dokumento.
Kai trūksta suvokimo, kas tai yra, naivu tikėtis ir kokybiško rezultato.
Akustikos specialistai, lankydamiesi objektuose, dažnai tik gūžčioja pečiais, nes ne pats maloniausias dalykas įtarti sąmoningą statytojų aplaidumą. Stebima situacija, kai, pvz., mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose keičiama patalpų paskirtis tam, kad galima būtų išvengti akustinių priemonių taikymo. Taip mokymo patalpos tampa žaidimų patalpomis - aidžios, triukšmingos ir labai nepalankios ugdymo procesui vykdyti. O šalia esančios bendrojo naudojamo patalpos nuklojamos akustinėmis medžiagomis.
Keistų situacijų matoma ir verslo objektuose: užsakovai deklaruoja siekiamas akustinio komforto klases, bet nesuvokia, jog reglamentas neapibrėžia realių reikalavimų administraciniams, prekybos, pramogų ar pan. pastatams, tuomet garsiai deklaruota klasė tampa teorinė, bet ne praktinė. Arba daugiabučių gyvenamųjų namų statybos pridavimo klasika - po pirmųjų natūrinių matavimų „laikinai užkamšytos“ ventiliacijos angos, nuotekų vamzdžiai ar elektros lizdų vietos.
Statybos sektoriaus taupymo kelias, kai naudojamos kuo lengvesnės medžiagos, veda prie tų pačių skaudžių rezultatų - nepakankamos garso izoliacijos, kuriai masė ir sandarumas yra pagrindiniai reikalavimai.
V.Meko žodžiais, svarbiausi aspektai užtikrinant triukšmo kontrolę yra tinkami principiniai architektūriniai ir konstrukciniai pastato sprendiniai: teisingai išdėsčius patalpas pagal funkciją, pasitelkus tinkamo tipo ir masės konstrukcijas, užtikrinamas pagrindas garso izoliacijos ir triukšmo kontrolės sprendiniams. Smulkias klaidas galima ištaisyti ir šiuo atveju specialios „akustinės“ medžiagos yra lobis. Tačiau jei pagrindas yra ydingas, pvz., netinkamas perdangos, ydingas pertvarų sprendimas, klaidą ištaisyti sudėtinga, o kartais net neįmanoma arba teks prarasti erdvės, ir tai bus nebe milimetrai.
Užlietas ūkis... o dirbtuvės pilnos keturračių | 2026 02 13
Projektavimas ir svarbios detalės
Akustika nėra tik garsą sugeriančios medžiagos ir jų išdėstymas: ją lemia patalpų išplanavimas ir atitvarų masė bei sandarumas - konstrukcijos.
Teisingi akustikos sprendiniai prasideda nuo patalpų išplanavimo. Jeigu iš vienos pertvaros pusės suplanuota vieno buto svetainė su televizoriumi, kabinamu ant sienos, o iš kitos - kaimynų miegamasis, kur lovai numatyta vieta prie sienos, problema užprogramuota. Arba lifto šachta įrengta prie buto sienos, ar ant pastato stogo išvesti ventiliacijos ortakiai nukreipti į šalia esantį pastatą.
Pagrindinis kokybiško konstruktyvo elementas yra mazgai ir kiek galima didesnis jų detalizavimas. Velnias slypi detalėse, todėl akustikos specialisto dalyvavimas procese padėtų išvengti daugelio problemų.
Kuriant patalpų akustinį komfortą, svarbūs yra 4 dalykai:
- patalpų išplanavimas (funkcinis zonavimas),
- konstruktyvas (masė, sluoksniai),
- kuo didesnis mazgų detalizavimas (sandarumas / vibracijų izoliavimas)
- darbų vykdymo priežiūra.
Butai turėtų būti projektuojami vos ne kaip atskiros celės ir tai gali padėti realizuoti specialistai, kurie, atlikdami savo specifines užduotis, mato platesnį vaizdą.
Garso klasės: kodėl svarbus pliusas
Akustikos specialistas sako, kad A garso klasės sprendiniai visų problemų neišsprendžia. Todėl jis pasitelkia analogiją su energijos naudingumo klasėmis ir siūlo A+ garso klasę arba papildomus sprendinius, kurie padeda išspręsti tai, ko neapibrėžia klasifikatorius: jeigu nori kokybės, reikia žiūrėti dar plačiau, nei nurodyta STR, nes, akustikos specialisto žodžiais, bendros taisyklės neaprėpia visų galimų atvejų. Ir tam impulsą duoda šalyje vis labiau populiarėjantys tarptautiniai darnieji standartai BREEAM, LEED bei Lietuvoje baigiamas kurti LŽPT (Lietuvos žaliųjų pastatų taryba) standartas. Nors patys standartai savaime neužtikrina gerų rezultatų, bet sutelkia dėmesį į šią sritį.
Darnieji, arba tvarumo standartai, kalbant apie garso izoliavimą, triukšmo valdymą, akustinio komforto kūrimą, kitaip negu STR, žvelgia kiek kitu kampu, vertina kontekstą ir taip formuoja atsakingą požiūrį į svarbias detales (pvz., kaip orientuoti pastatą, kad jis nepablogintų situacijos šalia esančiam pastatui, nedarytų neigiamos įtakos aplinkai ir pan.) Įgyvendinant garso izoliavimo reikalavimus, minėti standartai skatina daryti šiek tiek daugiau negu reikalauja STR.
Siekis pastatus sertifikuoti pagal darniuosius standartus yra ir siekis diegti aukštesnius kokybės standartus nei galiojantys normatyviniai aktai. Tokiu būdu kuriama grandinė arba seka veiksmų, kurie skatina ieškoti profesionalių žinių, šiuo atveju - akustikos profesionalų, įgyti papildomų kompetencijų, statyti kokybiškai, atsakingai ir bent keliais laipteliais aukščiau, daugiau negu reikalauja STR. Ir reikia noro daryti geriau.
Užklausų daugėja, bet realizuotų projektų - reta
Projektuojant architektūrinę akustiką, kuri pagrįsta geometrine akustika ir bangine garso teorija, ypatingai svarbus savalaikis akustikos specialisto įsitraukimas. Taip yra todėl, kad šie specialistai ruošia statybinės akustikos sprendinius, parenka konstrukcijas (reikiamas atitvarines konstrukcijas ir optimalias jų mases), skaičiuoja garso izoliacijos parametrus, nurodo papildomus reikalavimus ir galimas klaidas.
Specialistai atlieka izoliacinių savybių palyginamuosius skaičiavimus, konsultuoja dėl galimų medžiagų keitimų ir galimų pasekmių, rengia užduotis garso izoliacijos reikalavimams, skaičiuoja ir atlieka simuliacijas, vertindami galimą triukšmo sklaidą per konstrukcijas ir tikėtiną triukšmo lygį gretutinėse patalpose. Parenka sprendinius ir reikalavimus pagal susijusius STR, BREEAM, LEED ir gerosios praktikos rekomendacijas.
Kaip pastebi „Akustika plius“ vadovas, užklausų dėl A garso klasės padaugėjo, bet retai konsultacijos tampa realizuotais projektais. Statytojai suskaičiuoja galimas sąnaudas ir padaro išvadą - vargu, ar pirkėjas sumokės daugiau už darbą, ir lieka su C garso klase.
Garso izoliacijos ir akustikos sprendimai
Reikėtų nepainioti dviejų skirtingų dalykų - tai garso izoliacija ir kambario vidaus akustika. Sienų išklijavimas akustiniais paneliais (porolonu ar pan.) garso izoliacijos nė kiek nepagerins. Nors teoriškai daugiabutyje ir galima pasiekti pakankamą garso izoliaciją, kad būtų galima groti netrukdant kaimynams, tačiau tai greičiausiai bus labai brangus sprendimas, kuriam reiks kambaryje pastatyti dar vieną kambarį, kuris būtų atskirtas nuo pastato konstrukcijų. Tam reikia ruošti garso izoliacijos projektą ir atlikti skaičiavimus. Net ir nedidelės smulkmenėlės gali lemti tai, kad pinigai bus paleisti vėjais. Repeticijoms rekomenduočiau pasiieškoti kitų patalpų, kurios nėra daugiabutyje.
Porolonas (piramidės) sugers vidutinius ir aukštus dažnius, bet jeigu norite nuslopinti žemus dažnius tada reikėtų skirti dėmesį konstrukcijoms, kad per jas neitų vibracija.
| Garso klasė | Gyvenamųjų pastatų vidinių atitvarų ore sklindančio garso izoliavimo klasifikatorius |
|---|---|
| A | ≥ 58 dB |
| B | ≥ 55 dB |
| C | ≥ 53 dB |
Statybos techninis reglamentas (STR)
Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra išreiškiama penkių (A, B, C, D ir E) garso klasių (akustinio komforto) sistema.
Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų pastatų, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų, pateikiamų Reglamente, vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Vienbučių gyvenamųjų pastatų garso klasė projektuojama statytojo (užsakovo) pageidavimu, tačiau ne žemesnė kaip E.