Jurgitos Sėjūnaitės Sodyba: Atsiliepimai, Patirtis ir Nuostabus Sodo Kūrimas

Jurgita Sėjūnaitė gimė ir užaugo sostinės Karoliniškių mikrorajone. Aplinkybės lėmė, kad gausią šeimą su vyru Giedriumi auginanti moteris persikėlė į pačių rankomis įsirengtą namą Trakų rajono vienkiemyje. Ir šio sprendimo nesigaili - juk naujoji vieta padiktavo verslo idėją, kuri padėjo išgydyti vaikus. Naujienų portalas lrytas.lt neseniai kvietė skaitytojus dalyvauti konkurse „Mano sodyba“. Atsiųstos nuotraukos atskleidė mūsų krašto gyventojų darbštumą, kūrybingumą ir patirtį. Už labiausiai išpuoselėtas sodybas balsavo per 14 tūkstančių skaitytojų. Daugiausia jų balsų surinko Jurgitos prižiūrimos valdos.

Sodyba vilnietės gyvenime atsirado dėl labai proziškos priežasties - į pasaulį beldėsi penktasis vaikutis, todėl reikėjo didesnės erdvės. Gyvenamojo ploto stoka pareikalavo imtis atitinkamų sprendimų. „Niekada nemaniau, kad didesnio buto paieškos atves į sodybą. Juk mums reikėjo daugiau kambarių, o ne ploto lauke, pagaliau man, tikram miesto vaikui, pati aplinka, laukas apskritai neegzistavo, nebuvo net minčių, kad ten bus galima ką nors auginti ir puoselėti“, - pasakojo Jurgita.

Neturėjusi žemės darbų patirties miestietė apsigyveno miškuose ir pradėjo pamažu kapstytis lauke. Suktis darbuose įpratusiai Jurgitai nuošalioje sodyboje iš pradžių buvo šiek tiek liūdnoka, ypač kai vyras išvažiuodavo į darbą, o vyresnieji vaikai išskubėdavo į mokyklas. Namuose likusi Jurgita augino mažylius ir pamažu puošė savo gyvenamąją vietą. „Vienoje rankoje kastuvas, kitoje - augaliukas, su kuriuo tampiausi iš vienos vietos į kitą, nežinodama, kur jį geriausiai pasodinti,- savo kaip sodininkės pradžią prisiminė moteris. - Vėliau pradėjau domėtis, skaityti, ir kapstymasis lauke iš kančios ir vargo virto malonumu.“

Tiesa, sodybos vieta nebuvo labai tinkama gėlynams ir aplinkai puoselėti. Šeima įsikūrė iškirstoje pamiškėje. Kai jie pirmą kartą atvažiavo apžiūrėti vietos, tai po Vilniaus vaizdas buvo gana šiurpokas - kaipgi čia reikės gyventi? Kaimynai, turėję įsikurti kartu, taip to ir nepadarė. „Rąstų namą pradėjome statyti nuo nulio, kaip supratome, taip ir darėme“, - pasakojo šeimininkė.

Po keliolikos metų sodyba pasikeitė neatpažįstamai: buvo išpuoselėtas kiekvienas kampelis. Ateityje šeima planuoja sutvarkyti ir dalį miško. Trisdešimties arų teritorija, pasak Jurgitos, - optimali. „Žinoma, kiekvieno vertinimas skirtingas, turintiesiems kelis hektarus toks plotas pasirodys kaip mažas lopinėlis, o gyvenantiesiems ant dviejų arų jis atrodys didžiulis. Viską darome pagal save, išskirstėme erdves taip, kaip mums reikia. Tiesa, aplinkos priežiūra laiko užima ne tiek jau ir mažai. Visų pirma dėl to, kad pas mus labai nedėkingas gruntas, - pripažino J.Sėjūnaitė. - Gyvename lakiame smėlyje, čia nesilaiko jokia drėgmė, joks augalinis sluoksnis. Net ir gausiai palijus greitai drėgmės nelieka, nes viskas auga smėlyje su akmenimis. Pradžioje augalų priežiūra pareikalavo labai daug laiko ir jėgų. Pradėjusi puošti aplinką sodinau visai kitokius augalus, paskui atėjau į protą - supratau, kad su gamta nepakariausi, reikia prie jos prisitaikyti.“

Dirvožemio tipai ir jų savybės

Dirvožemio Ypatumai ir Sprendimai

Rūgštus dirvožemis, kuriame auga daug spygliuočių, reikalauja ir atitinkamų sprendimų. Šio dirvožemio privalumai - nesunku įdirbti, greitai įšyla, lengvas, trūkumai - blogai sulaiko vandenį, greitai išdžiūsta, lengvai netenka maisto medžiagų.

Smėlingame dirvožemyje greičiau suyra arba išplaunamos maisto medžiagos, todėl jį būtina tręšti organinėmis ir lėtai veikiančiomis mineralinėmis trąšomis. Greitai tirpstančios mineralinės trąšos dažniausiai išplaunamos į gruntinius vandenis anksčiau, nei spėja patekti į augalus.

Tradiciskai smėlingi dirvožemiai gerinami moliu, molingi - smėliu ar priesmėliu. Į smėlingą dirvą gerai kasmet įterpti daug organinių medžiagų. Pridėjus humuso, susidaro trupiniai. Puiki organinė trąša - kompostas. Daugelis smėlingų dirvožemių gana rūgštūs. Jų derlingumą galima padidinti kalkinant. Tik būtina atsiminti vieną taisyklę - nereikėtų vienu metu tręšti mėšlu, kompostu, mineralinėmis trąšomis ir kalkinti. Jei smėlingas dirvožemis pernelyg rūgštus, tinka dolomitmilčiai, pelenai. Pastarieji ypač vertingi.

Šiek tiek rūgštesnį priesmėlį, šiltą saulėtą vietą mėgsta kvapieji žirneliai, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, kardeliai, veigelės, pakalnutės.

Ilgainiui Jurgitos sodyboje atsirado augalų, kuriems toks dirvožemis patiko, nebereikėjo ypatingos priežiūros. „Aš labai dėkinga dabar madingai olandiškajai bangai ir sprendimams, kad reikia augalus susodinti kuo tankiau, tada ravėti juos reikės mažiau“, - sakė sodybos šeimininkė.

Dėl dirvožemio ypatumų Jurgitos kieme žolė anaiptol neprimena angliškosios vejos, pievelė yra natūrali, laukinė. Prižiūrėti ją gana paprasta - šeimininkė žolę tik nupjauna, kartais palaisto.

„Tvarkausi aš viena, nes nelabai yra kam padėti. Žinoma, jei ką nors reikia pastatyti, įrengti, padeda vyras, tačiau visa kita - mano darbas, - pasakojo Jurgita. - Mano didieji vaikai jau išsikėlė, o likę du mažiukai dar nelabai pajėgūs padėti.“

Paklausta, ar nesigaili palikusi miestą, Jurgita neslepia palikusi sostinėje dalelę savo širdies. „Kita vertus, mes praktiškai kiekvieną dieną ten būname, o čia mes ilsimės, - pripažino ji. - Jei būtume išsikėlę labai toli ir to miesto nematytume, gal ir būtų ilgesio, gal verkčiau, tačiau dabar pusvalandis - ir mes Vilniuje.“

Sodybos Dizaino Principai

Būdama natūralios gamtos gerbėja, Jurgita pradėjo aplinką puošti spygliuočiais, kaip pati pripažįsta, propagavo „kapinių madą“ - pasodintus augalus užpildavo mulčiu ir būdavo gražu. Tačiau laikui bėgant pajuto, kad miške gyvenant netinka nei begonijos, sukištos tarp spygliuočių, nei kokie itin dekoratyvūs augalai.

„Nesu tikrosios olandiškosios bangos atstovė, man gražu, kai gėlyne yra ir spygliuočių, ir suformuotų augalų, kai matyti, kad žmogus prikišo ranką. Norėjau ne visai laukinio, o labiau į parką panėšėjančio vaizdo, kai yra kur pasivaikščioti, prisėsti ant suoliuko“, - aplinkos tvarkymo principus atskleidė Jurgita.

Ji išvardijo augalus, kurie jos nė karto nenuvylė, - tai šilokai, šilropės, sukulentai. Iš jų paprasta sukurti nuostabias kompozicijas, jie nereiklūs ir dekoratyvūs.

„Šių metų atradimas man buvo kraujažolės, kurių turiu įvairiausių spalvų. Pavasarį jos nubunda, pradeda žydėti ir žydi iki pat žiemos. Tai augalai, kuriuos pasodinai ir gali pamiršti -jų nereikia laistyti, ravėti, - gyrė kraujažoles sodybos šeimininkė. - Šiai metais taip pat atradau katžoles, šalavijus, snapučius , jiems anksčiau nerasdavau vietos savo gėlynuose, nes buvau ryškių, didelių žiedų gerbėja. O šiemet pabandžiau „žaisti“ su smulkiais žiedeliais žydinčiais augalais, kuriuos derinau su žoliniais augalais, smilginiais. Įsiveisiau labai daug ežiuolių, jos visos rudenį nužydi, tačiau tos spurgos nuostabios, nekirpsiu jų iki pavasario. Nuostabu, kai požiūris keičiasi, atrandi augalus, kurių anksčiau net nelaikei dekoratyviais, kai suvoki tikrąją jų vertę, pamatai, kaip jie puikiai dera gėlynuose. Gali būti, kad po kelerių metų vėl perdarysiu gėlyną, juk tendencijos keičiasi, keičiamės ir mes -nevaikštome su tais pačiais drabužiais visą laiką.“

Kartu Jurgita neslėpė, kad esanti prasta daržininkė. Nors kieme stovi šiltnamis ir įrengta keletas pakeltų lysvių su inspektais, kuriuose supilta gera derlinga žemė, Moteris prisipažino, kad jos didžioji meilė yra gėlynai. „Daržovės dera neblogai, jų turime, bet galiu atvirai pasakyti, kad daržą laistau tik tada, kai būnu palaisčiusi visas savo gėles. Prioritetas - gėlės, o daržui tenka dėmesio ir laiko tiek, kiek lieka nuo gėlių. Pagaliau, ar jo tikrai reikia - juk turime Trakų turgelį, daug močiučių, kurios augina, mes nuvažiuojame ir nusiperkame įvairiausių daržovių“, - tvirtino Jurgita.

Verslo Pradžia ir Sėkmė

Prieš keliolika metų iškeitusi miestą į nuošalios sodybos ramybę, moteris čia pradėjo ir savo verslą. Vienas po kito į pasaulį pasibeldę vyresnieji vaikai kentėjo nuo niekaip nesuvaldomos alergijos, jų skruostukai skaisčiai užsiliepsnodavo kiekvieną pavasarį. Tik pagrandukas Aistis tokių bėdų nepatyrė - mat augo jau sodyboje, maitinosi mamos užaugintomis daržovėmis.

Verslo idėja kilo moteriai renkant pievų žoleles arbatai. Iš pradžių Jurgita ėmėsi virti natūralų muilą. O paskui mintys pradėjo suktis apie savos gamybos natūralius kremus, prausiklius, valiklius. Kurdama pirmuosius produktus, Jurgita panaudojo aplinkinių miškų ir pievų žoleles, sirpstančias žemuoges ir kvapiąsias avietes.

Pirmaisiais naujosios produkcijos „bandytojais“ tapo vaikai ir vyras: naudojant Jurgitos sukurtas kosmetikos priemones, vaikams neliko nė ženklo alergijos - juos it ranka nuėmė. Ši netikėta sėkmė padrąsino kuriamas priemones pasiūlyti ne tik namiškiams, bet ir didesniam vartotojų ratui. Per dešimtmetį Jurgitos bandymai virto rimtu kosmetikos verslu, o „Ambroozijos“ ženklas - kokybės garantija.

Tiesa, dabar verslo apsukas moteris sumažino, nes augina šeštąjį vaikutį, tačiau ateityje ji tikisi vėl aktyviai įsitraukti į savo kosmetikos gamybą.

Terasos Kūrimo Ypatumai

Jurgita pabrėžia, kad terasos estetinis vaizdas jai svarbus, nes būtent jį mato ir per namų langus. Dar savo terasą vadina temine, nes interjero aksesuarus joje keičia pagal skirtingas progas. „Ji skirtingai pasipuošia Velykoms, Kalėdoms ir kitoms progoms. Kai matau tai pro svetainės langus ir ypač jei dar terasoje šviečia lemputės, tai spėkite, kur baigiasi mano namai? Aš prasiplečiu savo erdvę ir jei ji yra be baimės, kad kažkur užlis, kažkas supus, bet su mano mėgstama namų stilistika - tai tampa nebe terasa, o mano namais“, - pasakoja jaukią erdvę kurianti J.

Beje, ir baldų sodininkė sako tiesiog neskirstanti į lauko ir vidaus, o terasoje įkurdina mėgstamus medinius. Augalų apsuptas J. Sėjūnaitės gyvenimas - ne kitoks ir terasoje. Šiame namų kampelyje netrūksta žalumos, kai kurie augalai čia atkeliauja iš vidaus erdvių ir šiltuoju sezonu mėgaujasi šviesa, kurios rąstiniame name nėra itin daug.

Sodininkė pamini ir dažną terasų sprendimą - želdinti jas vienmetėmis gėlėmis, prisipažįsta ir pati anksčiau tokias rinkusis. Vėliau čia integravo vaisius ir daržoves vedančius augalus, po to vazonus pripildė vaistažolėmis, dar vėliau - daugiamečiais augalais.

Augalų turtingas želdynas veši ir iškart šalia terasos, o iš jos atsiveria vaizdas į J. Sėjūnaitės sukurtą sodą. Pašnekovė pabrėžia augalų funkcijos svarbą ir teigia, kad ją įsivardijus lengviau pasirinkti tinkamiausius augalus.

Sodo Kambariai ir Stiliai

Jurgita sako, kad ir mėgstamiausio kambario neturi, nes jie visi skirtingi ir visą savo grožį atskleidžia skirtingais metų laikais ar paros metu. „Pavyzdžiui, viena erdvė patraukliausia rudenį, kai gelsta beržų lapai, šiūruoja varpos, kita - vidurvasarį džiugina natūralistinio gėlyno vaizdais, trečioje - maloniausia sėdėti vakare, kai leidžiasi saulė“, - pasakoja pašnekovė ir priduria, kad kai kiemas turi daug užkulisių, netikėtų sprendimų, daug kambarių, jame gali vaikščioti visą dieną ir taip atrasti vis ką nors naujo.

Jurgita prideda, kad 30 arų kieme nėra tvorų, todėl kiemas įsilieja į jį supančią aplinką, sukuria erdvės pojūtį - tam padeda ir šalia esantis miškas, ir rugių laukai.

„Vieni žmonės yra labai nuoseklūs ir laikosi vienos interjero krypties tiek lauke, tiek namuose, o man patinka daug skirtingų ir įvairių dalykų - iš to ir gimė tai, kad man nepatinka vienu stiliumi sutvarkyta aplinka. Man patinka, kai už kiekvieno kampo atrandi visiškai netikėtus sprendimus. Spalviškai ir emociškai man visiškai netrukdo tai, kad tie kambariai yra visiškai skirtingi - tai daugiau privalumas, o ne minusas“, - sako Jurgita.

Dažniausios Klaidos Kuriant Aplinką

Paklausta, ar daug dėmesio tenka skirti visai aplinkai prižiūrėti, Jurgita sako, kad svarbiau nei grožis yra patogumas. „Nors mano kieme augalų yra tikrai daug, viskas sudėliota taip, kad pastangų prižiūrėti aplinką reikia įdėti labai mažai. Daugiau dėmesio reikia skirti pavasarį, kai viskas bunda, ir rudenį, ruošiantis žiemai“, - sako Jurgita.

Ji sako, kad pastaruoju metu sulaukiant klausimų dėl aplinkos puoselėjimo, kuria seminarus, o visa idėja dalytis savo patirtimi socialinėje erdvėje gimė būtent per karantiną. „Rinkoje yra labai daug profesionalių seminarų, kurie diktuoja gana griežtas taisykles, kaip viskas turėtų atrodyti, o aš pabandžiau papasakoti savo asmenines patirtis ir klaidas, į ką atkreipti dėmesį. Aš pati turbūt padariau visas įmanomas klaidas“, - juokauja Jurgita.

Paprašyta įvardyti bent kelias, kurias daro dauguma pradedančiųjų, ji sako, jog turėjo klaidingą įsivaizdavimą, kad štai kurti namus yra brangu, o aplinkai puoselėti tų finansų reikia kur kas mažiau. Visiems patariu viską daryti neskubant, pamažu, po gabalėlį ir apželdinti vietas, kurios arčiausiai namų. „Maniau, o kas čia tokio tą aplinką susitvarkyti? Atrodė, kad ir veją sėti, ir gėles sodinti ypatingų gebėjimų nereikia. Supratimo, kad harmoningai, gražiai, tau tinkamai aplinkai reikia nemažai pinigų, nebuvo, tad aplinką kūriau ne vienus ir ne penkerius metus“, - pastebi Jurgita.

Kita klaida, pasak jos, bandymas viską daryti vienu metu. „Dabar visiems patariu viską daryti neskubant, pamažu, po gabalėlį ir apželdinti vietas, kurios arčiausiai namų - šalia terasos ir pan. Pati pradėjau nuo tolimiausių kampų ir tai buvo mano klaida“, - sako Jurgita.

Ji priduria, kad neapsvarstė ir to, kiek norinti skirti laiko apželdinimui ir iš pradžių tie sprendimai atimdavę labai daug laiko, o priežiūrai nebuvo galimybių. „Tad siūlau ir visiems kitiems įsivertinti, kiek galėsite skirti laiko savo aplinkos priežiūrai“, - siūlo pašnekovė.

Stilingas Sodas: Asmeninis Požiūris

Jurgita sako, kad stilingos turėtų būti viešosios erdvės: parkai, sodai, kitos miesto erdvės. „Tai yra vietos, kurios turi orientuotis į pasaulinį kontekstą, madas, inovacijas ir pan. Bet kalbant apie privačias erdves, mūsų skoniai gali kardinaliai skirtis. Mes mokytis, semtis idėjų galime iš visuomeninių aplinkos erdvių, bet savo kiemuose darome taip, kaip patinka mums. Ta pati erdvė skirtingų žmonių būtų apželdinta skirtingai, tad asmeninės erdvės tuo ir skiriasi nuo viešųjų, kad asmeniniai poreikiai ir galimybės čia yra aukščiau už bet ką“, - sako J.Sėjūnaitė.

Versalio sodai - stilingos viešosios erdvės pavyzdys

tags: #jurgita #sejunaite #sodyba