Kuro pasirinkimas daugiabučiuose namuose Lietuvoje: efektyvumas, ekonomija ir tvarumas

Gamtines dujas vis dar plačiai naudojame, tačiau dėl su tvarumu susijusių reikalavimų ir kainos vis dažniau žvalgomės ir į kitas kuro rūšis. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros viešai pateikiama informacija, 2022 metais Lietuvoje daugiau kaip 28 proc. energijos buvo suvartojama namų ūkiuose. Tokios tendencijos vyrauja daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių - daugiausiai, net 80 proc. energijos sunaudojama namų šildymui, karšto vandens ruošimui ir maisto gaminimui.

Lietuvoje daugiausiai energijos namų šildymui tiekiama centralizuotu būdu, o šildant individualius namus, itin populiarios malkos, kurui skirta mediena ir žemės ūkio atliekos, kurių pernai sunaudota 2 200,1 tūkst. kubinių metrų. Taip pat gamtinės dujos - 1 330,5 GWh. Kaip akcentuoja „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas Eugenijus Šeguras, naudoti pastarąjį kurą visų pirma pasirenkama dėl patogumo ir kainos.

E. Šeguras akcentuoja, kad gamtinių dujų naudojimas Lietuvoje vis dar yra itin populiarus, tačiau jos dažnai naudojamos kur kas efektyviau, taip pat populiarėja ir kitos kuro rūšys, kurios gali sumažinti ne tik sąskaitas, bet ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tai itin svarbu dėl šylančio klimato ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų. Pavyzdžiui, naujajame Europos Sąjungos kovos su klimato kaita plane „Fit to 55“ numatyta iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti net 55 proc.

Efektyvesnis gamtinių dujų naudojimas

„Naujuose ir renovuojamuose senesnės statybos pastatuose vis dažniau įrengiami už tradicinius atmosferinius modelius pranašesni kondensaciniai dujiniai katilai. Jie savo populiarumo sulaukė dėl galimybės sutaupyti: gerokai efektyvesni, patikimesni ir leidžia lengvai reguliuoti šildymo lygį. Svarbu ir tai, kad papildomai nereikia nusimatyti vietos kurui, o pats šildymas ekologiškesnis dėl mažesnio išmetamų teršalų kiekio“, - sako E. Šeguras.

Alternatyvūs šildymo būdai: šilumos siurbliai

Vis populiaresnis tampa šildymas šilumos siurbliais. Daugiabučiuose namuose sprendimu dažnai tampa renovacija ir šilumos punkto atnaujinimas, o individualiuose namuose - kondensaciniai dujiniai katilai, šildymo sistemos atnaujinimas ar minėtos alternatyvos.

„Šilumos siurbliai šilumą išgauna iš oro, vandens ar žemės. Tokio tipo šilumos siurbliai elektros energiją naudoja itin efektyviai - yra maždaug 3-5 kartus efektyvesni nei kietu kuru kūrenamos ar elektrinės šildymo sistemos. Kai sąnaudos labai nedidelės, ilgainiui atsiperka didesnės pradinės investicijos - šilumos siurbliai gali tarnauti 12-25 metus“, - teigia E. Šeguras.

Skaičiuojama, kad investicijos į šilumos siurblius leidžia sutaupyti net 45,4 proc. elektros energijos, o procesų optimizavimas - dar 26,1 proc. energijos. Tuo metu šildyti namus elektros energija itin apsimoka tiems vartotojams, kurie yra įsirengę saulės jėgaines arba išsinuomoję nutolusias saulės elektrines.

Tvarumas ir energijos vartojimo įpročiai

Minėtos alternatyvos vis dažniau naudojamos ir karštam vandeniui ruošti: dar 2020 m. tam elektros energijos buvo sunaudojama 137 GWh, o pernai - kiek daugiau nei dvigubai (277 GWh), šilumos siurblių pagamintos energijos naudojimas tuo pačiu laikotarpiu augo beveik penkis kartus (nuo 42 iki 209,8 GWh). Tiesa, svarbią vietą čia užima ir gamtinės dujos, kurių 2024 m. karštam vandeniui ruošti buvo sunaudojama net 307,4 GWh. Daugiausiai jų vis dar sunaudojama maistui gaminti (net 708,7 GWh).

Energijos suvartojimas karšto vandens ruošimui

Šildymo sistemos pasirinkimas: ką svarbu žinoti?

Pasirinkti tinkamą kuro katilą namų šildymui nėra paprastas sprendimas. Šildymo sistema - tai viena svarbiausių investicijų į namų komfortą, energijos taupymą ir aplinkos išsaugojimą. Tinkamai parinktas katilas ne tik efektyviai šildo patalpas, bet ir mažina sąnaudas bei reikalauja mažiau priežiūros. Šiandien rinkoje siūloma daugybė kuro katilų, pritaikytų įvairioms reikmėms ir biudžetams.

Pagrindiniai kuro katilų tipai:

• Kietojo kuro katilai naudoja malkas, anglį ar briketus. Tai tradicinis ir patikimas šildymo būdas, ypač aktualus vietovėse, kur nėra dujų tinklo. Šių katilų privalumai - palyginti mažos eksploatacinės išlaidos ir kuro prieinamumas.
• Granuliniai katilai - modernus ir itin efektyvus sprendimas tiems, kurie nori automatizuoto šildymo. Jie naudoja medienos granules, kurios dega itin švariai ir užtikrina aukštą naudingumo koeficientą. Šių katilų valdymas paprastai yra automatizuotas, todėl naudotojui pakanka tik papildyti granules kas kelias dienas ar net savaites.
• Dujiniai katilai išlieka populiariausias pasirinkimas miestų ir priemiesčių gyventojams. Jie užtikrina stabilų šildymą, nereikalauja sandėliuoti kuro ir pasižymi aukštu efektyvumu. Modernūs kondensaciniai dujiniai katilai išnaudoja išmetamųjų dujų šilumą, todėl šilumos efektyvumas gali siekti net iki 98%.
• Skysto kuro katilai dažniausiai naudojami ten, kur nėra galimybės prijungti dujų. Jie degina dyzelinį arba panašų skystą kurą. Nors šildymo efektyvumas gana aukštas, reikia atsižvelgti į kuro kainų svyravimus ir būtinybę turėti talpyklą kurui laikyti.
• Elektriniai katilai patrauklūs dėl paprasto montavimo ir tylaus veikimo. Jie praktiškai nereikalauja priežiūros ir gali būti naudojami beveik visur, kur yra elektros tinklas. Vis dėlto, dėl santykinai aukštos elektros energijos kainos jų eksploatacija gali būti brangi, ypač jei šildomas didelis plotas.

Norint rasti optimalų katilą, reikia atsižvelgti į kelis svarbius kriterijus:

• Šildomo ploto dydis. Katilo galingumas turi atitikti namo šilumos poreikius.
• Kuro prieinamumas. Pasidomėkite, kokio kuro rūšys lengviausiai prieinamos jūsų vietovėje.
• Naudingumo koeficientas. Tai rodiklis, kuris parodo, kiek šilumos išgaunama iš sunaudoto kuro.
• Aplinkos aspektai. Vis daugiau vartotojų renkasi ekologiškesnius šildymo sprendimus.
• Automatizacijos lygis. Jei siekiate patogumo, rinkitės katilą su automatiniu uždegimu ir kuro padavimo sistema.

Katilų efektyvumas tiesiogiai lemia tiek šildymo kaštus, tiek kuro suvartojimą. Modernūs įrenginiai gali regeneruoti šilumą iš išmetamų dujų arba turėti integruotus šilumos siurblius, taip sumažindami energijos nuostolius. Be to, efektyvūs katilai mažiau apkrauna elektros tinklus ir veikia tolygiau.

Net ir geriausias katilas neveiks efektyviai, jei bus neteisingai sumontuotas. Rekomenduojama montavimą patikėti sertifikuotiems specialistams, kurie užtikrins, kad visa sistema veiktų pagal gamintojo reikalavimus. Be to, reguliari priežiūra - būtina katilo ilgaamžiškumo sąlyga. Bent kartą per metus reikėtų atlikti profilaktinį patikrinimą: išvalyti šilumokaitį, patikrinti siurblius ir valdiklius.

Ekonomiškiausiu laikomas granulinis arba modernus dujinis kondensacinis katilas. Jie pasiekia labai aukštą naudingumo koeficientą ir užtikrina mažesnes eksploatacijos išlaidas.

Ar verta investuoti į naują katilą? Taip, nes naujos kartos katilai dažniausiai veikia žymiai efektyviau, sunaudoja mažiau kuro ir išskiria mažiau teršalų. Geriausia pasikonsultuoti su šildymo specialistu, kuris gali atlikti šilumos poreikio skaičiavimą.

Tarnavimo trukmė priklauso nuo tipo, naudojimo intensyvumo ir priežiūros.

Taip, hibridinės sistemos tampa vis populiaresnės.

Pastaraisiais metais šildymo technologijos sparčiai tobulėja. Gamintojai diegia išmaniuosius valdymo sprendimus, leidžiančius reguliuoti temperatūrą nuotoliniu būdu, analizuoti energijos suvartojimą ir automatizuoti sistemos darbą pagal oro sąlygas. Be to, didelis dėmesys skiriamas tvarumui - vis populiaresni tampa biokuro katilai, kurie naudoja atsinaujinančius energijos išteklius.

Šildymas - kiekvienam iš mūsų aktuali tema: nuo kainų iki to, kokį būdą pasirinkti savo namų šildymui. Šildymas įmanomas įvairiais būdais, tačiau populiariausi keli: naudojant kietąjį kurą, dujas, biokurą, elektrą, saulės energiją, geoterminę energiją ir kt.

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengtas centalizuotas namo šildymas, tad gyventojams šildymo sezono pradžia rūpintis nereikia. Visgi, kasmet girdime, kad kylančios šildymo kainos sukelia daug diskusijų ir gyventojų pasipiktinimą. Nuosavuose namuose gyvenantys žmonės patys renkasi, kada pradėti šildymo sezoną. Ne mažiau svarbu, kad vis daugiau gyventojų galvoja apie tvarų ir gamtosaugai palankesnį būdą šildyti savo namus, tad ypač auga atsinaujinančios energetikos populiarumas.

„Dėl būtinybės tapti tvaresniems nekilnojamojo turto sektoriuje pastebimi ryškūs pokyčiai. Pavyzdžiui, aukščiausios energinės klasės namuose atsisakoma tradicinių dujinių katilų. Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18o C temperatūra. Visi šilumos punktai daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra automatizuoti. Juose šilumos energijos kiekis reguliuojamas pagal lauko temperatūrą. Išorinis lauko temperatūros jutiklis montuojamas šiaurinėje pastato pusėje. Jeigu Jums vis dėlto per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę ir išsakyti nusiskundimus.

tags: #kuro #rusis #daugiabuciai