Mažiausi Daugiabučiai Lietuvoje: Statybos Reikalavimai ir Tendencijos

Lietuvoje statybos darbai yra griežtai reglamentuojami, siekiant užtikrinti ne tik statinių saugumą, bet ir kaimyninių sklypų savininkų interesus. Statybos procesas neretai tampa ne tik techniniu, bet ir žmogišku išbandymu - ypač kai tenka derinti projektą su kaimynais. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo sklypo ribos statant įvairius statinius, kada reikalingas kaimyno sutikimas ir kokios yra teisinės pasekmės, jei nesilaikoma nustatytų reikalavimų.

Pagrindiniai Atstumų Reikalavimai

Pagal Lietuvos įstatymus, pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Tačiau yra ir išimčių, bei papildomų sąlygų. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ aiškiai nurodo, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos.

Bendrasis atvejis

Mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m iki sklypo ribos.

Aukštesni pastatai

Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato dalies.

Inžineriniai statiniai

Inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Svarbu paminėti, kad visais atvejais statiniai turi būti statomi taip, kad nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Be to, turi būti išlaikomi ir priešgaisriniai atstumai tarp pastatų esančių gretimuose sklypuose. Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali svyruoti nuo 6,0 m iki 8,0 m ar net 15,0 m.

Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Kada Reikalingas Kaimyno Sutikimas?

Lietuvos teisės aktai numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę naudotis savo sklypu, tačiau tuo pačiu neturi pažeisti kitų asmenų teisių - ypač artimiausių kaimynų. Kaimyno sutikimas tokiu atveju tampa garantija, kad statytojas įvertino poveikį aplinkai ir sąmoningai derina veiksmus su šalia esančio sklypo savininku.

Dažniausios situacijos, kai sutikimas privalomas:

• Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m.
• Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose).
• Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.
• Statant sklypo užtvarą ant sklypo ribos arba prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos).
• Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo. Tokiu atveju statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).
• Statant atraminę sienutę ant sklypo ribos arba savo sklype, jei atraminės sienutės aukštis viršija horizontalų atstumą iki sklypų ribos.
• Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis atstumu iki gretimo sklypo ribos.
• Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.
• Sodinant ir formuojant krūmus, gyvatvores ar medžius arčiau nustatytų atstumų iki sklypo ribos.

Jei kaimyno sklypas priklauso keliems savininkams, sutikimą turi duoti kiekvienas.

Kaip Turi Būti Pateikiamas Sutikimas?

Kad sutikimas būtų galiojantis, jis turi būti pateiktas rašytine forma. Daugeliu atveju užtenka rašytinio paprasto sutikimo. Tačiau, norint sumažinti riziką ateityje, rekomenduojama, kad sutikimas būtų patvirtintas notariškai. Teisiškai galioja tik rašytinis sutikimas, geriausia su aiškiai apibrėžtu tekstu, objekto adresu, parašais, data.

Ką Daryti, Jei Kaimynas Nesutinka?

Kartais, net ir pateikus aiškų projektą bei paaiškinus situaciją, kaimynas tiesiog atsisako duoti sutikimą. Jeigu kaimyno atsisakymas yra nepagrįstas, o statybos atitinka visus kitus teisės aktus - galite pateikti ieškinį dėl sutikimo pakeitimo teismo sprendimu.

Ką galima daryti tokioje situacijoje:

• Pabandykite susitarti dar kartą.
• Kreipkitės į savivaldybę.
• Pakeiskite projektą.
• Kreipkitės į teismą.
• Pasitelkite mediatorių.

Atstumų Reikalavimai Daugiabučiams Gyvenamiesiems Namams

Didžiuosiuose miestuose daugėjant naujų daugiabučių gyvenamųjų namų statybų, gyventojams kyla klausimų, ar ne per arti vienas kito dygsta pastatai? Minimalūs atstumai tarp pastatų (taip pat ir daugiabučių gyvenamųjų namų), priklausomai nuo jų gaisrinio atsparumo, nustatyti Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose.

Esminiai reikalavimai gyvenamųjų daugiabučių pastatų ir jų sklypų projektiniams sprendimams nurodyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Remiantis reglamento nuostatomis, gyvenamieji daugiabučiai pastatai ir su jais susiję tame pačiame sklype statomi statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad būtų įgyvendinti teisės aktais nustatyti šiame sklype statomų bei esančių pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimai, taip pat sklype esančių ar įrengiamų vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimai.

Reglamente išaiškinta, kad pastatai turi būti statomi taip, kad būtų išlaikytas 3 m atstumas iki sklypo ribos. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą daugiabučių gyvenamųjų pastatų projektavimą bei užtikrinti visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus.

Statybos inspekcija įspėja, kad už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, remiantis Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi, skiriama bauda statinio projektuotojams nuo 868 iki 4 344 eurų. Taip pat Administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnyje nurodyta kad statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimas statinio projekto užsakovui užtraukia baudą statinio projektą pasirašiusiems asmenims nuo 500 iki 3 000 eurų.

Želdinių Sodinimas Ir Atstumai

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.

Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo:

• Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
• Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
• Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
• Aukštesnę nei 1,3 m gyvatvorę sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje.

Želdinių sodinimo atstumai nuo sklypo ribos

Kiti Svarbūs Aspektai

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Žemės Sklypo Reljefo Keitimas

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Tvorų Statyba

Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.

Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

Statant sklypo užtvarą:

• ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
• prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą):
  • jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi;
  • jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.

Nauji Butai Vilniuje: "Apex Group" Pavyzdys Gedimino Prospekte

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, plėtotojai šalies sostinėje vis drąsiau stato brangesnės klasės butus miesto centre ar kituose prestižiniuose rajonuose.

Pavyzdžiui, įmonė „Apex Group“ planuoja Gedimino prospekte pastatyti penkių aukštų daugiabutį, kuriame bus įrengtos komercinės patalpos, 30 butų ir daugiau nei 60 vietų automobiliams požeminėje aikštelėje.

„Suplanavome įvairių dydžių butus - nuo 35 kv. m iki apartamentų, užimančių 300 kv. m“, - teigė „Apex Group“ akcininkas Žydrūnas Andriukaitis. Verslininkas stebėjosi, kad vos per pusantros savaitės sulaukė neįtikėtino susidomėjimo - pirkėjai rezervavo ar pirko didžiąją dalį erdviausių apartamentų, taip pat rezervuoti mažiausi butai.

Ieškančių naujo būsto neatbaidė ir kainos, svyruojančios nuo 3200 iki 6000 už kv. m. „Jau spėjome išparduoti daugiau nei 20 procentų butų. Pastebėję tokį susidomėjimą, supratome, kad prabangaus būsto Vilniaus centre tikrai trūksta“, - kalbėjo Ž.Andriukaitis.

Naujas daugiabutis Gedimino prospekte turėtų iškilti jau kitų metų pavasarį, būstas turėtų atitikti B klasės energetinį efektyvumą, tačiau čia bus pritaikyta ir A klasės pastatams būdinga rekuperacinė vėdinimo sistema. Vidinį kiemą, kuris iki šiol buvo automobilių aikštelė, plėtotojai planuoja paversti gyventojų rekreacine zona.

Name planuojama įrengti panoraminius liftus, o pastato fasadą papuošti akmens ir juodo plieno detalėmis.

Prestižinį daugiabutį projektuojanti architektų studija pavadino šį objektą išskirtiniu ne tik dėl vietos, bet ir dėl didžiulio visuomenės bei architektų dėmesio.

„Vieni mus gyrė, kiti svarstė, kad galėjome pasirinkti modernesnę stilistiką. Įvertinę vietos specifiką ir pastato tipologiją rinkomės nuosaikesnius ir laiko patikrintus sprendinius“, - teigė R.Mikulionis.

Prestižinių Butų Rinkos Augimas

„Praėjusiais metais, palyginti su 2014 metais, Vilniuje prestižinės klasės butų pasiūlos dalis žvelgiant į bendrą metinę pasiūlą (kartu su ekonominės ir vidutinės klasės butais) ūgtelėjo net 3 procentais“, - teigė Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Akivaizdu, kad augant prestižinių butų pasiūlai auga ir jų pardavimo apimtys. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2014 metus Vilniuje parduota beveik 330 tokių butų, o per 2015 metus jų parduota net 77 proc. daugiau, t. y. 580.

„Šiemet prestižinės klasės butų dalis žvelgiant į bendrą pasiūlą turėtų augti dar sparčiau ir sudaryti iki 20 proc. visų per šiuos metus planuojamų pastatyti butų“, - komentavo S.Vagonis.

Dabartinės prestižinio būsto kainos sostinėje prasideda nuo 1900 iki 3500 eurų už kv. m, išskirtiniuose projektuose kainos gali būti dar didesnės ir siekti 4000-5000 eurų už kv. m.

Nauji Reikalavimai: 100% Baigtumas Nuo 2024 Metų

Nuo 2024 m. sausio Lietuvoje gyvenamąsias patalpas bus galima įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui. Tai numato praėjusių metų pabaigoje Seimo priimti Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus, kad jie įsigytų užbaigtą ir įregistruotą būstą.

Butas su daline apdaila

Ką reiškia 100% baigtumas?

Aplinkos ministerija teigia, kad pirkėjai ir toliau galės įsigyti butus su daline apdaila ir juos įsirengti pagal savo norus. Tačiau būsto pirkėjams, kurie šiandien jau yra pasirašę preliminarias NT pirkimo-pardavimo sutartis, neaišku, kokius butus ir kokiuose daugiabučiuose jie gaus kitais metais.

Aplinkos ministerijos pranešime rašoma, kad 100 proc. baigtu statinys laikomas tada, kai jis pastatytas taip, kaip numatyta statinio projekte, kurio turinį apibrėžia teisės aktai. Pastarieji numato galimybę statinį laikyti užbaigtu 100 proc. neatlikus tam tikros dalies darbų atskiro buto lygiu.

Šiuo metu mažiausi reikalavimai daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus apdailos darbams 100 proc. baigtumui yra šie: įstatyti langus, palanges ir įėjimų į patalpas duris, patalpose, kuriose neprivaloma užbaigti apdailą atitvarų paviršius parengti dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui ir įrengti pagrindus grindų dangai. Taip pat turi būti įrengtos funkcionuojančios ir atitinkančios nustatytus reikalavimus inžinerinės sistemos, užbaigta bendrojo naudojimo patalpų ir kitų bendrojo naudojimo objektų apdaila.

Preliminarios sutartys ir rizikos

Statybos įstatymo pakeitimuose numatytas ribojimas - gyvenamąsias patalpas įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui - taikomas tik notaro tvirtinamoms nuosavybės teisės perleidimo sandorių sutartims. Gyventojai su nekilnojamojo turto vystytoju ir toliau galės sudaryti preliminarią nepastatyto buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau pastaroji notaro galės būti patvirtinta tik tuomet, kai vystytojas registruos 100 proc. pastato baigtumą.

Primename, kad preliminari nepastatyto buto pirkimo-pardavimo sutartis neužtikrina jos įvykdymo, nes objekto, dėl kurio susitariama, dar nėra. Pasitaiko atveju, kai projekto nebaigęs vystytojas bankrutuoja ar atsisako perleisti turtą pirkėjui jau sumokėjus taip vadinamus rezervacijos mokesčius. Todėl prieš priimant šį sprendimą reikėtų atsakingai pasverti rizikas.

Statybos Inspekcijos Akto Kainos Pokyčiai

Įdomu tai, kad Statybų inspekcijos akto kaina, reikalinga statybai be nukrypimų nuo esminių projekto reikalavimų, smarkiai išaugo. Anksčiau toks aktas kainuodavo apie 35 eurus, o dabar rinkoje galima rasti pasiūlymų nuo 600 iki 2000 eurų. Šis pokytis gali turėti įtakos galutinei būsto kainai.

Tikėtina, kad nauji reikalavimai NT kainas dar labiau iškels ir sumažins arba sulėtins pasiūlą. Tačiau rinkos ekonomikos dėsniai susideda iš daugelio aspektų, tad reali įtaka bus matoma tik įsigaliojus ir praėjus bent jau vieneriems metams.

tags: #kuriuo #laikotarpiu #statyti #daugiabuciai #buvo #maziausio