Pradedant verslą, vienas svarbiausių klausimų - kokią verslo formą pasirinkti. Atsižvelgiant į veiklos rizikingumo laipsnį, galite rinktis iš dviejų įmonės rūšių: ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės. Neribotos civilinės atsakomybės įmonėmis gali būti individualios įmonės ir ūkinės bendrijos.
Tokios rūšies įmonės savininkas (IĮ atveju) arba tikrasis narys (ŪB atveju) visu savo arba šeimos turtu atsako už jo/jos įmonės prievoles, kai įmonės turto nepakanka padengti visų prievolių. Visų kitų įmonės rūšių atsakomybė yra ribota, todėl už įmonės įsipareigojimus atsako pats juridinis asmuo visu įmonės turtu, išskyrus tam tikrus atvejus, numatytus teisės aktuose.
Individuali Įmonė (IĮ)
Individuali įmonė (IĮ) labiausiai tinka smulkaus verslo organizavimui, kadangi reikalavimai keliami šios rūšies įmonėms yra mažesni. Individualių įmonių veiklą reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas, kuris nenumato minimalaus kapitalo. Šio tipo įmonėms yra taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita, o jų steigėju bei savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo.
Įmonės savininkas ir vadovas yra vienas asmuo, nors vadovu gali būti paskirtas ir kitas žmogus. IĮ savininkui negali priklausyti daugiau nei viena individuali įmonė, kadangi jis atsako už savo įmonės prievoles visu savo turtu.
Individualios įmonės privalumas - savininkas gali dirbti įmonėje pats, jam gali padėti šeimos nariai. Šios rūšies įmonė gali būti pertvarkyta į AB, UAB, VŠĮ. Planuojant įmonės plėtrą, yra svarbu žinoti apie tokią IĮ perspektyvą.
Būtina įsidėmėti ir tai, kad tokio tipo įmonei gali būti sudėtinga įgyvendinti išorinio finansavimo bei papildomos darbo jėgos poreikį.
Individualios Įmonės Pertvarkymas
Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. Apie sprendimą pertvarkyti individualią įmonę turi būti viešai paskelbta Respublikos spaudoje ir pranešta visiems individualios įmonės kreditoriams raštu.
Įmonė įgyja pertvarkomos individualios įmonės statusą, o tai patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui. Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, jeigu individualios įmonės turtas, atėmus visus individualios įmonės įsipareigojimus, yra ne mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis.
Sprendime pertvarkyti individualią įmonę turi būti nurodyta po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė.
Ūkinė Bendrija (ŪB)
Ūkinė bendrija (ŪB) yra antroji neribotos civilinės atsakomybės įmonės rūšis. Šio tipo įmonės savininkais gali būti mažiausiai 2 ir daugiausiai 20 fizinių arba juridinių asmenų. ŪB būna tikrosios ir komanditinės.
Tikrąsias ŪB sudaro tik tikrieji nariai, o komanditines ŪB ir tikrieji nariai ir komanditoriai. Tikrieji nariai dirba įmonėje bei tvarko visus bendrijos reikalus, tuo tarpu komanditinių narių teisės ir pareigos apsiriboja turtiniu indėliu ir teise gauti pagrindinę ŪB finansinę informaciją bei pelno dalį. Tikrieji nariai yra atsakingi už bendrijos prievoles visu savo asmeniniu turtu.
Be to, jie gali darbuotis ŪB neturėdami darbo sutarčių. Šio tipo įmonei nėra minimalaus kapitalo reikalavimo bei yra taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita. Vienu atžvilgiu, ŪB turi panašių privalumų kaip ir IĮ liečiant įmonės steigimą ir valdymo paprastumą.
Tikroji Ūkinė Bendrija ir Komanditinė Ūkinė Bendrija
Viena nuo kitos jos skiriasi tik narių sudėtimi, jų teisine padėtimi ir atsakomybės mastais. Tikroji ūkinė bendrija yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai. Komanditinė ūkinė bendrija yra įmonė, kurios dalyviai yra tikrieji nariai ir komanditoriai.
Ribotos Civilinės Atsakomybės Įmonės
Vienas iš būdų sumažinti savo finansinę riziką bei gauti pelną iš turimos įmonės veiklos dividendų forma - yra nuosavo turto atskyrimas nuo įmonės turto. Tokiu būdu yra galimybė steigti akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB) su tikslu apsaugoti asmeninį turtą. Abiem atvejais, vienintelis dalykas, kuriuo yra rizikuojama, yra įnešamas kapitalas, t.y. pinigai, sumokėti už įsigytas bendrovės akcijas.
Kitos ribotos civilinės atsakomybės įmonių formos:
- Mažoji bendrija (MB)
- Kooperatinė bendrovė (KB)
- Viešoji įstaiga (VšĮ)
Akcinė Bendrovė (AB)
Akcinių bendrovių steigimo principus, kapitalo formavimą bei įmonių veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių ir Juridinių asmenų registro įstatymas bei kiti susiję teisės aktai. Įstatymas numato, kad AB kapitalas turi būti ne mažesnis nei 43443 €, o UAB - ne mažesnis nei 2500 €. AB priklausančios akcijos gali būti platinamos viešai, tokiu būdu, gaunant išorinį finansavimą be jokių kreditų įsigijimo.
AB akcininkais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Akcininkas turi teisę dalyvauti kitų įmonių veikloje bei įsigyti kitų bendrovių akcijų, kadangi jo atsakomybė yra ribota. AB gali turėti tik vieną akcininką, kuris bet kokiu atveju privalo formalizuoti sprendimų priėmimą bei juos protokoluoti, taip pat paskirti bent vieną įmonės valdymo organą - bendrovės vadovą.
Visi AB nariai turi būti pasirašę darbo sutartis, o įmonės finansininkai turi vesti buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, rengti finansines atskaitomybes bei veiklos ataskaitas, kai kuriais atvejais privalo paskirti audito įmonę metinei finansinei atskaitomybei patikrinti. Atskiros licencijos bei veiklos leidimai, tokie kaip draudimo brokerio, azartinių žaidimų organizavimo licencijos, gali būti išduoti tik AB. Po šio tipo įmonės įsteigimo jos savininko ir pačios bendrovės turtas yra aiškiai atskiriamas.
Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)
Nepaisant to, kad AB įstatymas numato daug privalomų reikalavimų, pvz., minimalų kapitalo dydį, akcininkų susirinkimų šaukimus, buhalterinę apskaitą bei kitus reikalavimus valdymo organams, jų kompetencijai ar akcijų perleidimo procedūroms, UAB visgi yra pati populiariausia įmonės rūšis Lietuvoje.
Svarbu apgalvotai paskirstyti akcijas steigiant UAB kartu su kitais asmenimis. Pavyzdžiui, 50%+50% akcijų pasiskirstymas bendrovėje esant dviem akcininkams gali sukelti sunkumų kilus nesutarimams tarp akcininkų, kadangi nė vienas iš jų negali daryti lemiamos įtakos priimant bendrovei svarbius sprendimus. Taip pat svarbu žinoti, kad balsai skaičiuojami ne nuo visų, bet tik nuo dalyvaujančių susirinkime akcininkų turimų akcijų skaičiaus.
UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2500 €. Sprendžiant, kokį įstatinio kapitalo dydį pasirinkti, svarbu suvokti, jog šios lėšos tampa UAB nuosavybe. Įstatinio kapitalo dydis svarbus ir UAB kreditoriams (pvz., imant paskolą iš banko), nes parodo lėšų sumą, kurios akcininkai negali kada panorėję atsiimti. Tai galima padaryti tik mažinant UAB įstatinį kapitalą, tačiau šio proceso metu taip pat ginami kreditorių interesai.
Mažoji Bendrija (MB)
Mažoji bendrija (MB) - tai ribotos atsakomybės juridinis asmuo. Taigi jos nariai savo asmeniniu turtu neatsako už verslo prievoles. MB gali vykdyti bet kokią veiklą, kurios nedraudžiama arba neribojama specialiais įstatymais.
Nepasisekus verslui, Mažosios bendrijos nariai rizikuoja tik savo įnašu, taigi apsaugo savo turtą. Tuo tarpu Individualios įmonės savininkas atsako savo asmeniniu turtu. Steigėjai/nariai gali būti tik fiziniai asmenys, nuo 1 iki 10 narių.
Kooperatinė Bendrovė (KB)
Kooperatinė bendrovė (KB) - įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. KB narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu. KB turi ne mažiau kaip 5 narius bei savo pavadinimą.
Įmonių Likvidavimas
Įmonių likvidavimas - tai jų, kaip teisės subjektų egzistencijos užbaigimas. Nors įmonės steigimas Lietuvoje nėra paprastas, jos likvidavimas yra dar sudėtingesnis. Vien surinkti pažymas apie skolų mokesčių inspekcijai, socialiniam draudimui bei muitinei neturėjimą atima daug laiko. Neretai žmogus įstumiamas į tokį “užburtą” ratą, kuomet belaukiant vienos pažymos išdavimo pasibaigia kitos galiojimo terminas.
Bendrovės Likvidavimas
Kai visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas nutaria likviduoti bendrovę, skiriamas jos likvidatorius. Likvidatorius nuo paskyrimo dienos įgyja savo teises ir pareigas, o bendrovės valdymo organai, išskyrus visuotinį akcininkų susirinkimą, netenka įgaliojimų valdyti bendrovę. Likvidatorius praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie nutarimą likviduoti bendrovę ir savo duomenis.
Prieš likviduojamos įmonės statusą įgijusios bendrovės pavadinimą rašomas žodis „likviduojama“. Apie bendrovės likvidavimą turi būti pranešta kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Be to, apie bendrovės likvidavimą turi būti paskelbta įstatuose nurodytoje Lietuvos Respublikos periodinėje spaudoje.
Likviduojant bendrovę, akcijas pasirašę, bet jų neapmokėję asmenys turi jas apmokėti akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka. Likęs likviduojamos bendrovės turtas iki bendrovės išregistravimo padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Jeigu kyla ginčų, bendrovės turtas nedalijamas iki tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.
Kooperatinės Bendrovės Likvidavimas
Apie kooperatinės bendrovės likvidavimą viešai skelbiama 2 kartus, darant 30 dienų pertrauką, taip pat pranešama kiekvienam kooperatinės bendrovės nariui ir kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku.
Svarbu! Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti.