Šiame straipsnyje išnagrinėsime iaieškojimo iš ikeisto turto procesą Lietuvoje, apibrėšime pagrindinius aspektus, susijusius su teisiniu reglamentavimu, procedūromis ir skirtingų turto rūšių iaieškojimo ypatumais.
Įkeisto Turto Iaieškojimo Bendroji Tvarka ir Tarpusavio Ryšys
Prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kuriame viena aalis (skolininkas) privalo atlikti tam tikrą veiksmą kitos aalies (kreditoriaus) naudai arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo. Kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad ašis vykdyts savo pareigą (LR CK 6.1 str.).
Siekiant kontroliuoti galimas pareigos nevykdymo pasekmes bei apsaugoti kreditoriaus interesus, civilinės teisės sistemoje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas. Šio instituto esmė ta, jog skolininkui nevykdžius arba netinkamai įvykdžius prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką, kad jis tinkamai įvykdžius savo pareigą prievolėje.
Atsižvelgiant į prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, gali būti skiriamas ir jų pobūdis: prievolinis ir daiktinis. Daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami LR CK 4 knygoje. Tai būtų hipoteka, įkeitimas, daikto sulaikymas ir kt. Šiuolaikinėje rinkos ekonomikoje dažniausiai taikomi hipoteka ir įkeitimas kaip daiktinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai.
Kitaip tariant, iaieškojimo procesas egzistuojant prievolės užtikrinimui skiriasi nuo iaieškojimo proceso bendra tvarka. LR CPK 745 str. 1 d. įame iaieškojimą ia hipoteka įkeisto turto ir įkeitimu įkeisto turto, numatytomis iaimtimis tiek, kiek tokio pobūdžio iaieškojimo nereglamentuoja LR CK.
Tam, kad tinkamai atskleisti tarpusavio ryaį, panagrinėsime abiejų iaieškojimo procesų esminius skirtumus ir panašumus. Abiem atvejais, iaieškojimas galimas tik skolininkui nevykdžius prievolės arba netinkamai ją įvykdžius. Įiau skirtingai reglamentuojama iaieškojimo pradžia.
Iaieškojimo ia įkeisto turto atveju, kreditoriui numatyta pareiga įspėjimo dėl iaieškojimo ia įkeisto turto pateikimas. O tuo tarpu, iaieškant bendra tvarka, kreditorius pirmiausia turi gauti vykdomąjį dokumentą (LR CPK 587 str.) ir pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti (LR CPK 650 str. 1 d.). Toks skirtingas reglamentavimas yra pagrįstas hipotekos ir įkeitimo paskirtimi, t.y. ne tik reikalavimo, bet ir pigesnio bei operatyvesnio iaieškojimo proceso užtikrinimu.
Kitas esminis skirtumas tarp nagrinėjamų iaieškojimo rkšių yra reikalavimai dėl iaieškojimo eilės. Įiau toks kreditoriaus pasirinkimas turi atitikti LR CPK 664 ir 665 str. įtvirtintą iaieškojimo ia skolininko turto eilę. Galioja bendra taisyklė, jog ia paskesnės eilės turto galima iaieškoti tik tuo atveju, jei nėra įinomo pirmesnės eilės turto. Tuo tarpu, iaieškant ia įkeisto turto netaikomi iaieškojimo ia skolininko turto eilės apribojimai (LR CPK 662 str. 5 d.). Tokiu būdu hipotekos ir/ar įkeitimo kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis.
Esminis nagrinėjamų procesų panašumas yra tas, jog įkeisto turto realizavimui, atsižvelgiant į jo pob...
Teismų Praktika
Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-750-798/2016 nagrinėjo klausimą dėl įtraukimo į BAB bankas SNORAS pirmos eilės kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą. Teismas konstatavo, jog specialusis įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos bankų ir užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir pertvarkymo bei priežiūros tvarką, yra Bankų įstatymas. Banko įstatymo 87 straipsnis numato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę.
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1-613/2017 nagrinėjo BUAB „Naruva“ bankroto administratorės ir BUAB „Naruva“ akcininko V. P. prašymus dėl bankroto bylos nutraukimo. Teismas nutartimi patvirtino VĮ Turto banko finansinį reikalavimą 35 776,93 Eur sumai.
Bankų Įstatymas
Lietuvos Respublikos Bankų įstatymas nustato Lietuvos bankų ir užsienio bankų, veikiančių Lietuvoje Respublikoje, jų padalinių steigimo, veiklos ir pabaigos ar pertvarkymo bei priežiūros tvarką.
Įmonių bankroto įstatymo nuostatos banko bankroto procedūrai taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Bankų įstatymas ir Finansų įstaigų įstatymas. Bankų įstatymo 87 straipsnyje nustatyta bankrutuojančio banko kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
Siekiant nustatyti ar konkretus reikalavimas priskirtinas prie pirmąją eile tenkinamų kreditorinių reikalavimų, būtina vadovautis Garantinio fondo įstatymo nuostatomis. Būtina identifikuoti tiek specialų subjektą (kreditorius yra/buvo darbuotojas), tiek specialų banko turtinės prievolės šiam subjektui atsiradimo pagrindą (žala atsirado dėl darbo teisinių santykių).
Pagal Lietuvos Centrinės hipotekos įstaigos duomenis 2007 metais, 5844 juridiniai asmenys buvo sudarę hipotekos sandorius ir 4747 juridiniai asmenys - įkeitimo sandorius, tuo tarpu hipotekos sandorius sudarė 59047 fiziniai asmenys ir įkeitimo sandorius - 1597 fiziniai asmenys. Įkeisto kilnojamojo turto vertė siekė - 18, 9 mlrd. litų, o nekilnojamojo turto vertė - 31,8 mlrd. litų.
Įkeisto Nekilnojamojo Turto Iaieškojimas
Antrajame darbo skyriuje analizuojamas iaieškojimas ia įkeisto nekilnojamojo turto. Skyrius suskirstytas ia du poskyrius atsižvelgiant ia įkeitimo objektą - nekilnojamojo turto rkšis. Nagrinėjimas apima iaieškojimą ia hipoteka užtikrintas statinis ir kt. nekilnojamasis daiktas bei hipoteka užtikrinto ~žemės sklypo. Įio reglamentavimo įtaka efektyviam iaieškojimo procesui.
Atkreiptinas dėmesys, jog ašiam darbe nekilnojamojo turto sąvoka vartojama siaurinamai, t.y. neapima laivų ir orlaivių, kuriems privaloma teisinė registracija ir kurie tokiu būdu pripažįstami nekilnojamuoju turtu. Toks sąvokos siaurinimas pasirinktas neatsitiktinai.
Iaieškojimas ia Hipoteka Užtikrinto Statinio ir Kt. Nekilnojamojo Daikto
Iaieškojimas ia Hipoteka Užtikrinto Žemės (Sklypo)
Įkeisto Kilnojamojo Turto Iaieškojimas
Įiajame darbo skyriuje nagrinėjamas iaieškojimas ia įkeisto kilnojamojo turto. Įis skyrius taip pat suskirstytas ia du poskyrius atsižvelgiant ia kilnojamojo turto pobūdį, t.y. kilnojamieji daiktai bei turtinės teisės. Įis iaieškojimas apima lėšas banko sąskaitoje.
Iaieškojimas ia Įkeisto Kilnojamojo Daikto
Iaieškojimas ia Įkeistų Turtinių Teisių
Įios dalies poskyris skiriamas iaieškojimui ia įkeistų turtinių teisių. Įis atskyrimas yra nulemtas turtinių teisių, kaip įkeitimo objekto, specifiškumo, kadangi iaieškojimas ia įkeistų turtinių teisių pasižymi tam tikrais po~ymiais, kurie būdingi tik iaieškojimui ia turtinių teisių.
Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715
Įkeistos Įmonės Iaieškojimas
Ketvirtajame skyriuje nagrinėjamas iaieškojimas ia įkeistos įmonės. Pažymėtina, kad LR CK 1.110 str. 1 d. įmonė pripažįstama nekilnojamuoju turtu. Įiu LR CK, hipotekos objektu gali būti nekilnojamasis turtas, tad sekts loginė iavada, jog įmonė gali būti hipotekos objektu. Įiau, kadangi įmonę sudaro turtinio ir neturtinio pobūd~io elementai, reikalaujantys skirtingo perleidimo režimo, įmonė negali būti hipotekos objektu.
Todėl įmonės įkeitimo bei iaieškojimo proceso ia tokios įmonės reglamentavimas tikslintinas. Įiame darbe pateikiama trumpa analizė apie ašiuo metu galimą iaieškojimo procesą ia įkeistos įmonės turto bei numatomas galimybes iaieškoti ia įkeistos įmonės tuo atveju, jei teisės normos būts patikslintos.
Šiau ašiuo ekonominiu laikotarpiu ypatingai kreipiamas dėmesys ne tik ia patikimiausius bei efektyviausius prievolis įvykdymo užtikrinimo būdus, bet ir ia procedūras, taikomas iaiaieškant ia įkeisto turto. Įio darbo temos aktualumą nulemia lėtėjanti ekonomika ne tik visame pasaulyje, bet ir ypatingai Lietuvoje. Įijamą įtaką turi ir pasaulinė ekonomikos krizė, prasidėjusi banks sektoriuje.
Įiau siekiant iainagrinėti iaieškojimą ia įkeisto turto detalumo ir aktualumo aspektais, bus apsiribojama Lietuvos Respublikoje reglamentuotais procesais bei atskiromis procedūromis. Tad ašio darbo objektas yra iaieškojimo ia įkeisto turto procesas, tokio proceso problematika. Įio darbo kontekste įkeistas turtas apibrė~tinas kaip nekilnojamasis turtas, t.y. ~žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su ~žeme ir kurių negalima perkelti ia vienos vietos ia kitą nepakeitus jų paskirties bei ia esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji), ir kilnojamasis turtas, t.y. daiktai, kuriuos galima perkelti ia vienos vietos ia kitą nepakeitus jų paskirties ir ia esmės nesumažinus jų vertės, bei turtinės teisės.
Įius įstatymus bei kitus teisės aktus. Pa~ymėtina, jog iaieškojimo ia įkeisto turto procesą reglamentuoja ir poįstatyminiai teisės aktai. Įiai analizuojamas minėts teisės akts praktinis taikymas civilinėse bylose. Įias efektyvią kreditoris interess apsaugą bei skolininks interess garantiją, pasiklysti galimus sprendimo būdus. Suformuoti pasiklymus iaieškojimo procesui efektyvinti.
Darbe pasinaudota Egidijaus Baranausko daktaro disertacija "Įkeitimo teisinis reguliavimas", Dainos Petrauskaitės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos XI - XII skyriaus komentaru, publikuotu periodiniame leidinyje "Justitia". Įiausiojo Teismo civilinis byls skyriaus, kits teisminis instancijs praktika bei vykdomosiomis bylomis, vedamomis ar užbaigtomis Vilniaus miesto ir rajono apylinkėse. Darbe taikomi empiriniai ir teoriniai tyrimo metodai. Įvairis mokslinio tyrimo metods taikymas paveikė pasirinktas tyrimo objektas - iaieškojimo ia įkeisto turto proceso analizė, problematika.
Taikant empirinę dokuments analizęs metodą buvo tiriami Lietuvos Respublikos teisės aktai, teisms sprendimai. Teorinis sisteminės analizės metodas padėjo nustatyti teisės norms, įtvirtints skirtinguose teisės aktuose, tarpusavio ryaį. Atskleidžiant bendras iaieškojimo ia įkeisto turto taisykles, buvo taikomas kitas teorinis tyrimo metodas - lyginamasis metodas. Įio metodo pagalba nustatyti panašumai ir skirtumai lyginant su kits Europos Sjungos aalis teisės aktuose įtvirtintomis iaieškojimo ia įkeisto turto taisyklėmis.
Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, iavados. Darbo pabaigoje pateikiamas literatkros, kuria buvo remtasi darbe, sąraašas bei darbo santrauka lietuvis ir angls kalbomis. Pirmajame darbo skyriuje nustatomi iaieškojimo proceso ia įkeisto turto ir iaieškojimo proceso bendra tvarka esminiai skirtumai ir panašumai. Vadovaujantis nustatytais esminiais skirtumais ir panašumais, atskleidžiamas minėts iaieškojimo process tarpusavio ryašys.
Atsižvelgiant ia tai, jog Lietuvos Respublika yra Europos Sjungos narė, trumpai apžvelgiami kits Europos Sjungos aalis teisės aktai, reglamentuojantys iaieškojimo procesą ia įkeisto turto, bei iaiskiriami esminiai tokio iaieškojimo bruožai.
Antrajame darbo skyriuje analizuojamas iaieškojimas ia įkeisto nekilnojamojo turto. Skyrius suskirstytas ia du poskyrius atsižvelgiant ia įkeitimo objektą - nekilnojamojo turto rkšis. Nagrinėjimas apima iaieškojimą ia hipoteka užtikrintas statinis ir kt. nekilnojamasis daiktas bei hipoteka užtikrinto ~žemės sklypo. Įio reglamentavimo įtaka efektyviam iaieškojimo procesui.
Atkreiptinas dėmesys, jog ašiam darbe nekilnojamojo turto sąvoka vartojama siaurinamai, t.y. neapima laivų ir orlaivių, kuriems privaloma teisinė registracija ir kurie tokiu būdu pripažįstami nekilnojamuoju turtu. Toks sąvokos siaurinimas pasirinktas neatsitiktinai.
Įiajame darbo skyriuje nagrinėjamas iaieškojimas ia įkeisto kilnojamojo turto. Įis skyrius taip pat suskirstytas ia du poskyrius atsižvelgiant ia kilnojamojo turto pobūdį, t.y. kilnojamieji daiktai bei turtinės teisės. Įis iaieškojimas apima lėšas banks sąskaitoje.
Įios dalies poskyris skiriamas iaieškojimui ia įkeists turtinis teisis. Įis atskyrimas yra nulemtas turtinis teisis, kaip įkeitimo objekto, specifiškumo, kadangi iaieškojimas ia įkeists turtinis teisis pasižymi tam tikrais po~ymiais, kurie būdingi tik iaieškojimui ia turtinis teisis.
Ketvirtajame skyriuje nagrinėjamas iaieškojimas ia įkeistos įmonės. Pažymėtina, kad LR CK 1.110 str. 1 d. įmonė pripažįstama nekilnojamuoju turtu. Įiu LR CK, hipotekos objektu gali būti nekilnojamasis turtas, tad sekts loginė iavada, jog įmonė gali būti hipotekos objektu. Įiau, kadangi įmonę sudaro turtinio ir neturtinio pobūd~io elementai, reikalaujantys skirtingo perleidimo režimo, įmonė negali būti hipotekos objektu.
Todėl įmonės įkeitimo bei iaieškojimo proceso ia tokios įmonės reglamentavimas tikslintinas. Įiame darbe pateikiama trumpa analizė apie ašiuo metu galimą iaieškojimo procesą ia įkeistos įmonės turto bei numatomas galimybes iaieškoti ia įkeistos įmonės tuo atveju, jei teisės normos būts patikslintos.
