Kuratoriaus Paskyrimas ir Nuosavybės Klausimai: Teisinis Aspektas

Šiame straipsnyje nagrinėjami kuratoriaus paskyrimo klausimai, susiję su asmens nuosavybe, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir teismų praktiką. Straipsnyje remiamasi konkrečia civiline byla, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turto.

Ginčo Esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi iškėlė T. A. individualiai įmonei bankroto bylą, o bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją „Penktas šansas“. Vėliau teismas patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir pripažino įmonę bankrutavusia bei paskelbė likviduojama dėl bankroto.

Likviduojamos dėl bankroto T. A. IĮ nemokumo administratorė 2021 m. birželio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nukreipti išieškojimą į IĮ savininkei T. P. ir jos sutuoktiniui A. P. priklausantį turtą, įskaitant nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir pastatus.

Administratorė nurodė, kad išvardintas nekilnojamasis turtas A. P. vardu įsigytas esant sudarytai santuokai su T. P. ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. T. A. IĮ neturi jokio turto, iš kurio galėtų tenkinti teismo patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. Be to, įsiteisėjusia nutartimi konstatuota, kad T. A. IĮ prievolės kreditoriams yra bendros T. P. ir A. P. prievolės, todėl tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus yra pagrindas nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turtą, įskaitant ir valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.

Pirmosios Instancijos Teismo Nutarties Esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi netenkino prašymo dėl leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turto išdavimo.

Teismas nustatė, kad įmonės savininkė T. P. ir jos sutuoktinis A. P. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nėra informuoti. Teismas pažymėjo, kad administratorė nesiėmė aktyvių veiksmų susisiekti su bankrutuojančios įmonės buvusiu savininku. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad savininkė taikos sutarties sudaryti nepageidavo.

Administratorei nenurodžius prašymo nagrinėjimu suinteresuotų asmenų nei faktinės, nei deklaruotos gyvenamosios vietos adreso, teismas neturi galimybės jiems pranešti apie teismo posėdį. Teismas sprendė nesant pagrindo tenkinti administratorės prašymą ir leisti nukreipti išieškojimą į administratorės nurodytą nekilnojamąjį turtą, kadangi T. P. ir jos sutuoktiniui A. P. nėra tinkamai pranešta apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką, nes pareiškėja nenurodė dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos, procesinių dokumentų įteikimo kitų adresų ar būdų.

Atskirojo Skundo Argumentai

Atsakovės nemokumo administratorė MB „Penktas šansas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį ir perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo prašymą leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios T. A. IĮ savininkams priklausantį turtą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

• Konkretų procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas privalo parinkti atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje susiklosčiusią situaciją.
• T. A. IĮ nemokumo administratorė teismui pateiktame prašyme nurodė paskutinius jai žinomus T. P. ir A. P. gyvenamosios vietos adresus. Kitokie adresai nėra žinomi.
• Teismas procesinius dokumentus T. P. bei A. P. galėjo įteikti viešo paskelbimo būdu.
• T. P. nenurodydama, kad būtų pasikeitęs jos gyvenamosios vietos adresas, nevykdė pareigos, numatytos tiek CK 2.66 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 5 straipsnyje.
• T. A. IĮ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi; T. P. ir jos sutuoktinis A. P. įtraukti į bankroto bylą bendraatsakiais.
• Bankroto bylose teismas turi būti aktyvesnis, siekti tikrojo, o ne formalaus teisingumo.
• Bylinėjimosi procesas bankroto bylose negali trukti neapibrėžtą laiką.

Apeliacinės Instancijos Teismo Nustatytos Aplinkybės, Teisiniai Argumentai ir Išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas išduoti leidimą nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės ir jos sutuoktinio turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nesant teisinio pagrindo nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su 2021 m. liepos 27 d. nutarties apskundimo galimybe, kadangi apeliantės atskirasis skundas priimtas ir perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl Ginčui Taikytino Teisinio Reglamentavimo

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus išimtis, kurių atveju taikomi anksčiau galioję įstatymai.

Kadangi leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turto suteikimas iš esmės yra procesinio pobūdžio klausimas, administratorės prašymas šiuo atveju pateiktas jau galiojant JANĮ, todėl jam spręsti taikytinos šio įstatymo nuostatos, nepaisant to, kad bankroto byla atsakovei iškelta 2017 m. liepos 12 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Nagrinėjamu atveju aktualios ir anksčiau galiojusio ĮBĮ normos, kiek tai susiję su taikos sutarties (ne)sudarymo aplinkybių vertinimu, kurios iš esmės analogiškos JANĮ numatytam reglamentavimui.

Dėl Leidimo Nukreipti Išieškojimą į Individualios Įmonės Savininko Turtą

Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pripažino T. A. IĮ bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto T. A. IĮ nemokumo administratorė 2021 m. birželio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nukreipti išieškojimą į IĮ savininkei T. P. ir jos sutuoktiniui A. P. priklausantį turtą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė nustatęs, kad įmonės savininkei ir jos sutuoktiniui nėra tinkamai pranešta nei apie iškeltą bankroto bylą ir bankroto procesą, nei apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

JANĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto.

Svarbiausi Teisiniai Aspektai

Ši byla atskleidžia keletą svarbių teisinių aspektų, susijusių su kuratoriaus paskyrimu ir nuosavybės klausimais bankroto bylose:

• Neribota civilinė atsakomybė: Individualios įmonės savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu, jei įmonės turto nepakanka.
• Informavimas: Tinkamas šalių informavimas apie bylos nagrinėjimą yra būtinas teisingam procesui užtikrinti.
• Teismo aktyvumas: Bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant užtikrinti kreditorių interesus ir teisingą procesą.
• Įstatymų taikymas: Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos taikomos atsižvelgiant į nemokumo proceso pradžią ir teisių bei pareigų atsiradimo momentą.

tags: #kuratoriaus #paskyrimas #susije #su #asmens #nuosavybe