Ko gero, ne vienas esame susidūrę su situacija, kai svetimame mieste ar didžiuliame, klaidžiame daugiabučių kvartale surasti reikiamą adresą be aplinkinių pagalbos ar navigacinės sistemos aparato tiesiog neįmanoma. Kad tokios situacijos nekiltų, svarbu žinoti, kokios yra pastatų numerių kabinimo taisyklės Lietuvoje.
Pasak Vilniaus savivaldybės geodezijos ir kartografijos poskyrio vadovės Rimutės Beniulienės, adresų nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymai.
Adresų Nustatymo Tvarka
„Vadovaujantis minėtais įsakymais, numeriai žemės sklypams, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatams ir jų kompleksams (toliau - objektams) suteikiami iš eilės didėjimo tvarka nuo nustatyto gatvės pradžios taško. Pagal gatvės ašinės linijos kryptį dešinėje gatvės pusėje paprastai suteikiami nelyginiai numeriai, kairėje pusėje - lyginiai numeriai.
R. Beniulienė minėjo, jog pastatų ženklinimas ne visuomet yra vienodas. Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, kai yra ta pati gatvė, kuri tęsiasi per dvi ar daugiau gyvenamųjų vietovių ir turi vieną pavadinimą, numeriai statiniams suteikiami iš eilės didėjimo tvarka. Kitas pavyzdys, kai pastatai stovi prie gatvių sankryžų. Tokiems objektams suteikiamas numeris, nurodantis jų priklausomybę tik vienai gatvei. Paprastai tai gatvei, iš kurios yra privažiavimas ar įėjimas į pastatą. Naujai pastatytiems objektams jau seniau sunumeruotose gatvėse, pasak R. Beniulienės, nauji numeriai suteikiami, atsižvelgiant į jau esančius pastatų numerius.
Apibūdindama namų ženklinimo ypatumus Vilniaus mieste, savivaldybės administracijos, Miesto tvarkymo skyriaus, Teritorijų tvarkymo poskyrio vyriausioji specialistė Marytė Misevičienė teigė, kad visas procesas priklauso nuo tų pačių LRV ir VRM įsakymų.
Be to, pasak jos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nurodoma, kad pastatų, jų kompleksų ir korpusų ženklinimą, lentelių gamybą, pritvirtinimą, jų priežiūrą ir keitimą organizuoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas.
„Informaciniai ženklai su gatvių pavadinimais, pastatų, jų kompleksų ar korpusų numeriais turi būti įtvirtinami ar pakeičiami ne vėliau kaip per 60 dienų nuo gatvių pavadinimų, pastatų, jų kompleksų ar korpusų numerių įregistravimo Adresų registre.
Gyvenamojoje vietovėje gatvės ženklinamos gatvės pradžios, pabaigos ir posūkio taškuose (ties sankryžomis) kelio informaciniais ženklais „Gatvės pavadinimas“, tvirtinamais ant metalinių stulpelių, įkastų į žemę.
Pastatų, jų kompleksų ir korpusų numeriai rašomi ant pastatų sienų pritvirtintose lentelėse, kurių standartą nustato savivaldybės vykdomoji institucija.
Anot M. Misevičienės, lentelių fonas ir jose pateikta informacija turi būti aiškiai matomi, tačiau vieningo numeracijos dizaino nėra.
„Daugiaaukščių pastatų kvartaluose pastatams, jų kompleksams ir korpusams ženklinti vietoj lentelių gali būti naudojami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytos spalvos ir formos padidinti numeriai, užrašomi ant pastatų, jų kompleksų ar korpusų sienų.
Lentelės pritvirtinamos, o padidinti numeriai užrašomi tokiame aukštyje, kad būtų gerai matomi ir jų neužstotų prie pastatų, jų kompleksų ar korpusų augantys augalai ar šalia esantys kiti objektai.
Kaip teigė M. Misevičienė, gatvių pavadinimų lentelės ir namų numeriai gaminami pagal paruoštą projektą. Ant aukštesnių namų kabinami didesnių išmatavimų numeriai, mažesnių - mažesni. Lentelių matmenys nepriklauso nuo to, kuriame Vilniaus miesto mikrorajone bus kabinamos.
„Bazinės gatvių pavadinimų lentelių matmenys 600x138x18 mm (išklotinės matmenys - 636x174 mm). Ilgis gali kisti priklausomai nuo raidžių skaičiaus (t. y. nuo pavadinimo ilgio), ilgis kartojamas kas 20 cm. Statinio numerio matmenys - 300x300x18 mm (išklotinės matmenys 336x336 mm). Fono emalio spalva - balta, rėmelio ir šrifto - tamsiai žalia. Standartiniai 30x30 cm numeriai pagal projektą tvirtinami 20 cm nuo pastato krašto 2,97 m aukštyje, gatvės pavadinimo lentelė tvirtinama 20 cm nuo pastato krašto 2,8 m aukštyje (jeigu niekas neužstoja).
Kabinant lenteles ir numerius svarbiausia yra matomumas ir informacija. Namą yra privalu žymėti, nes tai informacija ne tik gyventojams, bet ir paštui, specialiosioms tarnyboms - policijai, greitajai pagalbai ar gaisrinei. Renovavus pastatą, statybininkai lenteles privalo pritvirtinti į ankstesnę vietą.
Jeigu lentelės yra blogos kokybės, tuomet namą administruojanti įmonė arba pastato savininkas turi pranešti savivaldybei dėl naujų lentelių įrengimo. Individualių namų savininkai įsirengia individualaus dizaino, jiems patinkančias lenteles. Kai kurie gyventojai užsisako ir šviesą atspindinčias lenteles. Tačiau tai nėra privaloma.
Jau nuo praėjusių metų vidurvasario Lietuvos pašto laiškininkai gyventojams skirtą korespondenciją palieka tik tvarkingose pašto dėžutėse.
„Jeigu pašto dėžutė neatitinka minimalių jai keliamų reikalavimų, laiškininkai jose negali palikti ir įvairios korespondencijos - iki 2 kg sveriančių nedidelių matmenų neregistruotų ar sekamų siuntų, prenumeruojamų leidinių, laiškų ar svarbių pranešimų. Tokiais atvejais gyventojai turi juos atsiimti artimiausiame pašto skyriuje, kur neįteiktos siuntos ir leidiniai saugomi iki 30 dienų.
Dar vienas svarbus aspektas - pašto dėžučių įrengimo vieta. Jos turi būti laiškininkams lengvai prieinamose vietose. Daugiabučiuose pašto dėžutės privalo būti kiekvienoje laiptinėje ne aukščiau kaip antrame aukšte, arba prie įėjimų į laiptines.
Valstybės vėliava iškeliama nuo 7 val. iki 22 val. prie, virš ir ant šių pastatų: Valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu kokia jų nuosavybės forma, 18 kartų per metus, taip pat valstybės paskelbtomis gedulo dienomis.
- Sausio 1-ąją - Lietuvos vėliavos dieną;
- Sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną;
- Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
- Vasario 24-ąją - Estijos nepriklausomybės dieną;
- Kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
- Kovo 29-ąją - Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
- Gegužės 1-ąją - Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
- Gegužės 9-ąją - Europos dieną (kartu su ES vėliava);
- Birželio 14-ąją - Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);
- Birželio 15-ąją - Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
- Liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
- Liepos 15-ąją dieną - Žalgirio mūšio dieną;
- Rugpjūčio 23-ąją - Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną;
- Rugpjūčio 31-ąją - Laisvės dieną;
- Rugsėjo 23-ąją - Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);
- Spalio 25-ąją - Konstitucijos dieną;
- Lapkričio 18-ąją - Latvijos Nepriklausomybės dieną;
- Lapkričio 23-ąją - Lietuvos karių dieną.
Galima iškelti ir daugiau negu vieną Lietuvos arba kitą vėliavą.
Lentelių Matmenys ir Spalvos
Štai pagrindiniai gatvių pavadinimų lentelių ir statinio numerio matmenys bei spalvos Vilniaus mieste:
| Elementas | Matmenys | Spalva |
|---|---|---|
| Gatvės pavadinimo lentelė | 600x138x18 mm (išklotinės matmenys - 636x174 mm, ilgis gali kisti kas 20 cm priklausomai nuo pavadinimo ilgio) | Fonas - balta |
| Statinio numeris | 300x300x18 mm (išklotinės matmenys 336x336 mm) | Fonas - balta, rėmelis ir šriftas - tamsiai žalia |
Standartiniai numeriai (30x30 cm) tvirtinami 20 cm nuo pastato krašto 2,97 m aukštyje, o gatvės pavadinimo lentelė - 20 cm nuo pastato krašto 2,8 m aukštyje (jeigu niekas neužstoja).