Artėjant audrai su perkūnija, svarbu žinoti, kaip tinkamai apsisaugoti. Šiame straipsnyje rasite atsakymus į svarbius klausimus, susijusius su saugumu perkūnijos metu.
Žaibas yra vienas iš pavojingiausių meteorologinių reiškinių.
Kaip Susidaro Perkūnija?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba rašo, kad perkūnija susidaro esant labai dideliam atmosferos nepastovumui, kai oro temperatūra, kylant aukštyn, labai staigiai krinta - maždaug po 10°C kiekvienam aukščio kilometrui. Tuo metu oras yra prisotintas drėgmės ir pakankamai įšilęs apatiniame atmosferos sluoksnyje. Dėl Saulės, atmosferos fronto ar nevienodo vietovės įšilimo (sausuma-vanduo, kalnai-lygumos ir t. t.) šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltąjį. Susidaro oro srovės, o šilumos energija, susikaupusi ore ir vandens garuose, virsta vėjo bei elektros energija.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, žaibas, kurį matome danguje audros metu, yra elektros išlydis, kuris susidaro tada, kai dviejų elektros krūvių skirtumas padidėja tiek, kad pramušamas izoliacinis oro sluoksnis. Žaibai niekada netrenkia tiesia linija. Jie pasirenka kelią, kur yra daug laidžių elektrai dalelyčių: tai gali būti drėgni drabužiai, dūmai. Jie trenkia į tą pačią vietą dėl tam tikros grunto sudėties arba kai gruntiniai vandenys yra labai arti žemės paviršiaus.
Kada Dažniausiai Pasitaiko Perkūnijų?
Apie 70 proc. dienų su perkūnija būna nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje, o rudenį - vakarinėje. Pajūrio rajone perkūnijų beveik kasmet pasitaiko ir žiemą.
Kur Pavojinga Būti Perkūnijos Metu?
Žinoma atvejų, kai žaibas trenkė į medžius, namus, žmones ir gyvūnus. Jie sukelia daugybę gaisrų ir kartais tampa žmonių ar gyvūnų mirties priežastimi, todėl žaibuojant reikėtų imtis atsargumo priemonių.
Esant perkūnijai, nuo žaibo patariama apsisaugoti laikantis šių principų:
- Žaibuojant arba griaudžiant yra geriau pasilikti namuose, uždaryti langus ir duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.
- Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
- Žaibuojant pavojinga kalbėti ar šiaip naudotis ir telefonu, apskritai rekomenduotina išjungti visus nereikalingus prietaisus.
- Taip pat, žaibuojant pavojinga maudytis po dušu ar vonioje, plauti indus bei apskritai naudotis vandens čiaupais.
- Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų bei namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
- Jeigu audra užklupo lauke, patariama nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų arba pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio greta žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų ir vengti aukštesnių atvirų vietų.
- Ieškodami priedangos, venkite atviros erdvės, kurioje būtumėte aukščiausias objektas, nebėkite per plyną lauką, nes žaibas gali jus aplenkti.
- Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti (arba atsisėsti ant akmens) nuokalnėje (dauboje), apėmus rankomis kelius, taip pat rekomenduotina nusiimti nuo savęs visus metalinius daiktus (papuošalus, laikrodžius, įv. sagtis ir pan).
- Rekomenduotinas atstumas tarp medžio ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m, dar geriau 8-10 m.
- Žaibuojant pavojinga būti šalia vandens telkinių, ypač maudytis.
- Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant reikia skubėti į krantą. O jei nėra galimybių išlipti, bent jau slėpkitės po tiltu, aukštu statiniu. Būtina išmesti inkarą.
- Griaudžiant patariama nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų. Net į skėčio metalinį antgalį gali trenkti žaibas.
Žaibas gali būti labai pavojingas.
Saugumas Automobilyje
Nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis, tik reikia įtraukti anteną, uždaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų bei aišku sustoti kuo toliau nuo aukštų medžių ir elektros linijų. Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, patartina sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.
Kaip Elgtis Su Kamuoliniu Žaibu?
Į butą gali įskristi kamuolinis žaibas. Jis gali išsikrauti tiesiai prie lango ir uždegti užuolaidas. Žaibas atrodo kaip šviečiantis rutulys, kurio skersmuo yra nuo kelių centimetrų iki metro ir daugiau. Ir neabejokite, jis turi didelę naikinamąją jėgą. Jei susidūrėte su tokiu reiškiniu, stenkitės nejudėti.
Pamačius kamuolinį žaibą, rekomenduojama elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas, nepatartina bandyti nuo jo ir bėgti, kadangi oro srovė gali jį pritraukti prie žmogaus.
Tam, kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų. Ventiliacijos angas iš anksto būtina perdengti įžeminta metaline 2-2,5 mm skersmens gardele su 3-4 cm² akutėmis.
Pirmoji Pagalba Žaibo Trenktam Žmogui
Žaibo trenkto žmogaus negalima liesti? Tai mitas. Būtina nukentėjusįjį pakelti nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą (jei perkūnija dar nesibaigė), maždaug 20 - 30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti.
Nuo žaibo iškrovos nukentėjus žmogui - būtina jį pakelti nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą (jei perkūnija dar nesibaigė), maždaug 20-30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti ir kuo skubiau kviesti greitąją medicininę pagalbą. Kol atvyks medikai, reikia patikrinti nukentėjusiojo pulsą ir patikrinti kvėpavimą. Jei turite ką plačiau parašyti.
Medikus reikia kviesti net ir tuo atveju, jei nuo žaibo nukentėjęs žmogus kalba, yra sąmoningas, nes neaišku, ar žaibas nepakenkė vidaus organų.
Ką daryti, jei šalia jūsų esančius žmones palietė žaibo iškrova:
- Kuo greičiau pakvieskite “Greitąją pagalbą” arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
- Pirmiausia pasirūpinkite tais žmonėmis, kurie nekvėpuoja.
- Patikrinkite pulsą. Jeigu jo nėra, darykite širdies masažą.
- Jeigu širdis plaka, pasistenkite normalizuoti kvėpavimą.
- Norėdami atlaisvinti nukentėjusiojo kvėpavimo takus, per daug neatloškite jo galvos, nes galite sužeisti kaklą arba stuburą.
- Jeigu audra dar nesibaigė, nukentėjusįjį nuneškite į saugesnę vietą, geriausia į kokią nors patalpą.
- Nesibaiminkite, liesti nukentėjusįjį nėra pavojinga.
- Paguldyto žmogaus kojas pakelkite 15-30 cm aukščiau už kitas kūno dalis.
- Apkloję nukentėjusįjį, nedelsdami ieškokite medicininės pagalbos. Net jeigu žmogus sąmoningas ir gali kalbėti, gali būti pažeisti jo vidaus organai.
Ką daro medikai:
- Pirmiausia nukentėjusiajam duoda deguonies, jeigu reikia, daro dirbtinį kvėpavimą.
- Daugeliui žmonių tenka ilgai daryti dirbtinį kvėpavimą net tuomet, kai pradeda plakti širdis.
Statistika
Štai statistika apie gaisrus Lietuvoje:
| Metai | Automobilių gaisrai |
|---|---|
| Kasmet | Apie 1 200 |
Atminkite, kad saugumas perkūnijos metu yra svarbiausias.