Atliekų Rūšiavimas Daugiabutyje: Kaip Teisingai Tai Daryti?

Šiuo metu sparčiai plėtojama atliekų tvarkymo sistema stengiasi atliepti visų gyventojų poreikius. Rūšiuoti atliekas labai svarbu, tačiau kaip tai daryti teisingai daugiabučiuose namuose? Pabandykime išsiaiškinti.

Tuo metu pakuočių atliekų tvarkymo mokestis jau yra įskaičiuotas į prekės kainą, t. y. už pakuotės tvarkymą sumokame pirkdami prekę. Dėl to mūsų pareiga yra pakuotes išmesti į pakuočių atliekų konteinerius. Mažesnė klaida bus išmesti plastiko pakuotę į popieriaus pakuočių atliekų konteinerį ir atvirkščiai negu išmesti pakuotę į mišriųjų atliekų konteinerį.

Kaip Rūšiuoti Atliekas Teisingai?

Rūšiuoti pakuotes - paprasta. Svarbiausia taisyklė - į rūšiavimo konteinerius turi būti metamos tik pakuotės ir popierius. Stiklo pakuotės atliekos taip pat turi būti dedamos į atskirą stiklo atliekų surinkimo konteinerį. Šias atliekas sumetus į popieriaus ir plastiko atliekų konteinerius, jos padaro didelę žalą rūšiavimo procesui.

Pakuočių Atliekų Konteineriai: Ką Galima Mesti?

• Plastiko pakuočių atliekų surinkimo konteineris: Galima mesti plastikines, kombinuotas, metalines ir medžio skiedros pakuotes. Pakuotė turi būti ištuštinta, tačiau jos nei plauti, nei valyti nereikia. Svarbiausia, kad joje buvęs turinys netekėtų ir neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų.
• Popieriaus ir kartono pakuočių atliekų surinkimo konteineris: Galima mesti visų rūšių kartono dėžes, popierinius maišelius, vokus, laikraščius, žurnalus ir knygas. Popierius gali būti su sąvaržėlėmis ir lipnia juostele.
• Stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteineris: Į jį gali būti metamos tik stiklinės pakuotės: stiklainiai, buteliai ir jų duženos. Stiklainiai turi būti tušti, tačiau jų plauti ar valyti etikečių nereikia.
• Mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo konteineriai: Skirti po pirminio atliekų rūšiavimo likusioms buities atliekoms. Į jį galima mesti asmens higienos reikmenis, atvėsusias atliekas iš krosnies, naminių gyvūnų priežiūros atliekas.
• Žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai: Skirti žaliosioms atliekoms (medžių lapams, nupjautai žolei, gėlėms, vaisių krituoliams).
• Maisto ir virtuvės atliekų konteineriai: Galima mesti augalinės ir gyvūninės kilmės maisto likučius, arbatos pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, riebalais ar kitais maisto produktais suteptą popierių ir popierinius rankšluosčius. Svarbiausia į šiuos konteinerius nemesti skystų maisto likučių ar maisto atliekų su stiklinėmis pakuotėmis.
• Tekstilės atliekų konteineriai: Nuo 2025 metų sausio 1 dienos į tekstilės atliekų konteinerius galima mesti visų rūšių tekstilės atliekas, išskyrus tas, kurios yra užterštos tepalais ar cheminėmis medžiagomis.

Svarbu: Smulkiosios elektronikos atliekas būtina pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikštelę pagal gyvenamąją deklaruotą vietą, o pristatytas gaminys negali būti išardytas.

Ką Daryti su Didelių Gabaritų Atliekomis?

Viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduriama, yra didelių gabaritų atliekų palikimas šalia konteinerių. Tai ne tik nepuošia mūsų aplinkos, tačiau ir ima formuoti nelegalius sąvartynus, už kurių sutvarkymą vėliau sumoka patys gyventojai. Išnešti didelių gabaritų atliekas prie bendro naudojimo konteinerių atliekų surinkimo apvažiavimo būdu metu, grafike nurodytą dieną. Šiaulių miesto gyventojai dar turi galimybę vieną kartą per metus užsisakyti nemokamą didelių gabaritų atliekų išvežimo paslaugą.

Mitai Apie Atliekų Rūšiavimą

Nors daugiau nei 90 proc. atliekas rūšiuojančių lietuvių mano tą darantys tinkamai, atliekų tvarkytojai pastebi, jog bent 30 proc. rūšiavimo konteineriuose atsidūrusių atliekų juose atsidurti neturėjo. Maža to, kai kurie žmonės vis dar tiki mitais, jog atliekų rūšiuoti neapsimoka arba kad tai tik pačių gamintojų bei atliekų tvarkytojų atsakomybė.

Dažniausi mitai:

• Visos atliekos metamos į vieną krūvą: Jau ne vienerius metus Lietuvoje važinėja šiukšliavežės, kurios turi atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims.
• Visos surūšiuotos atliekos pateks į sąvartyną: Į sąvartyną patenka tik nedidelė dalis atliekų, nes didžioji jų dalis yra grąžinama į pramonę antriniam panaudojimui.
• Rūšiavimas yra sudėtingas ir užima per daug laiko: Užtenka žinoti tik esmines rūšiavimo taisykles.
• Rūšiavimas man ekonomiškai nenaudingas: Kiekviena mūsų atlieka gali būti antrąkart panaudojama žaliava, turinti savo vertę rinkoje.
• Nėra praktinių galimybių rūšiuoti atliekas: Daugiabučių kiemuose esančių rūšiavimo konteinerių tinklas kelerius pastaruosius metus buvo ir bus aktyviai plėtojamas.

Kaip Rūšiuoti Atliekas Mažame Bute?

Atliekų rūšiavimas 27 kvadratinių metrų bute - įmanoma ar ne? Pateikiame keletą būdų, kaip sutalpinti rūšiavimo konteinerius į kuo mažiau vietos:

1. Stiklo atliekų kaupimas balkone: Susiraskite paprastą plastikinį maišelį ir stiklines pakuotes kaupkite balkone.
2. Atsižvelkite į rūšiavimo konteinerių infrastruktūrą: Jeigu šalia namų yra konteineriai popieriui ir plastikui, atskirkite atliekas ir namuose.
3. Popieriniai maišeliai vietoj kibirų: Į vieną spintelę lengviau tilps trys popieriniai maišeliai negu trys metaliniai ar plastikiniai kibirai atliekoms.
4. Teisingas atliekų paruošimas: Suspauskite plastikinius butelius, sulankstykite kartonines dėžes. Taip pat iš skirtingų medžiagų pagamintas pakuotes reikėtų išardyti.

Kodėl Verta Rūšiuoti Atliekas?

Pasak pašnekovo, rūšiuoti atliekas labai svarbu. Perdirbus toną popieriaus atliekų, išsaugomi septyniolika medžių, sutaupoma 27 tūkst. litrų vandens, o sutaupytos energijos pakaktų šešis mėnesius apšildyti vidutinio ploto namą.

Nerūšiuodami gyventojai už pakuočių atliekų sutvarkymą moka du kartus. Pirkdami bet kokį gaminį, žmogus sumoka ir už jo pakuotės sutvarkymą. Jei pakuočių atliekas išmetame į mišrių (buitinių) atliekų konteinerį, jos keliauja į atliekų apdorojimo įrenginius, po to į deginimą ir dalis į sąvartyną, ir tada už jų sutvarkymą sumokame antrą kartą. Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į bendrus konteinerius buitinėms atliekoms, už kurių išvežimą ir sutvarkymą gyventojams reikia mokėti. Į rūšiavimo konteinerius metamos pakuočių atliekos išvežamos nemokamai - jų surinkimą ir tvarkymą finansuoja supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai.

Galima pateikti ir statistikos: kiekvienam Lietuvos gyventojui per metus tenka iki 70 kg galimų išrūšiuoti atliekų. Šios atliekos namų ūkyje sudaro 50-70 procentų bendro gyventojų šalinamų atliekų tūrio. Lietuvos namų ūkiuose visoje Lietuvoje per metus susidaro apie 150 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Per užstato (taromatų) ir rūšiavimo konteinerių - „varpelių“ sistemą per metus išrūšiuojama apie 55 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Vadinasi, vis dar beveik 100 tūkst. tonų pakuočių atliekų nukeliauja į mišrių komunalinių atliekų srautą.

Statistika

Taigi, laikas sugriauti mitą, kad rūšiuoti neapsimoka. Tai turi tapti tiesiog kiekvieno piliečio įpročiu, o kai bent jau nedidės sąskaitos už atliekų išvežimą ir sutvarkymą, pamatysime ir apčiuopiamą naudą.

tags: #kur #metamos #daugiabutyje #siukles