Grasinimas yra psichinės prievartos išraiškos forma, kuri gali turėti rimtų pasekmių aukai. Lietuvoje už tam tikrus grasinimus numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra grasinimas, kokie jo požymiai, kokia atsakomybė numatyta už grasinimus Lietuvoje ir ką daryti, jei susidūrėte su turto prievartavimo grasinimais.
Kas yra grasinimas?
Grasinimas - tai psichinės prievartos forma, kurios požymiai apima:
- Grasinama konkrečiam asmeniui.
- Grasinimas yra realus - yra pagrindo manyti (atsižvelgiant į grasinimo raišką, kitas aplinkybes), kad grasinimas gali būti realiai įgyvendintas.
Grasinimas gali būti reiškiamas žodžiu, raštu, telefonu, laišku ir kitaip. Gali būti grasinama tiesiogiai asmeniui arba jo giminaičiams, artimiesiems ar kitiems asmenims, kurie gali grasinimą perduoti.
Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus Lietuvoje
Baudžiamuosiuose įstatymuose psichinė prievarta apibrėžiama 2 būdais: kaip atskira veika (delicta sui generis) ir kaip nusikalstamo vertimo elgtis prieš savo valią priemonė. Psichinė prievarta taip pat gali būti alternatyvi kai kurių nusikalstamų veikų reiškimosi forma.
Už psichinę prievartą, kaip atskirą veiką, nesusietą su būtinumu įrodyti jos panaudojimo tikslą, baudžiama tik iš dalies. Baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už:
- Grasinimą nužudyti arba sunkiai sužaloti esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
- Žmogaus terorizavimą, tai yra grasinimą susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.
- Sistemingą žmogaus bauginimą.
Kitokio turinio grasinimai patys savaime nenusikalstami.
Turto prievartavimo grasinimai
Lietuvos baudžiamajame kodekse grasinimas apima ir vertimą elgtis prieš savo valią: žmogaus veiksmų laisvės suvaržymą, turto prievartavimą, vertimą lytiškai santykiauti, seksualinį priekabiavimą, reikalavimą duoti kyšį, poveikį nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku ir kita. Plėšimas, žaginimas ir seksualinis prievartavimas taip pat gali reikštis kaip nusikalstamas vertimas (grasinimas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą).
Reali situacija Lietuvoje: grasinimai teisėjams ir kitiems asmenims
Nagrinėjant nusikaltimus, įvykdytus nuo 2014 metų, paaiškėjo, kad Joniškio teisėjas iš Alytaus pataisos namų gavo voką su laiškais, kuriuose grasinta nužudyti teisėją ir jo šeimos narius. Iš įvairių asmenų buvo reikalaujama įvairių pinigų sumų - nuo kelių tūkstančių litų iki 100 tūkst. eurų. Laiške Telšių teisėjai grasinta paleisti žarnas ir pakabinti ant Kalėdų eglutės. Buvo gąsdinta nužudyti ne tik Akmenės teisėją, nagrinėjusį bylą dėl turto prievartavimo, bet ir jo šeimos narius, jei neperves 5 tūkst. eurų. Į kai kuriuos laiškus buvo įdėti ir skutimosi peiliukai, taip siekiant sustiprinti įspūdį, jog grasinimai bus įvykdyti. Dar keliuose laiškuose buvo išdėstyti grasinimai užkrėsti ŽIV, šios trys didžiosios raidės laiške buvo parašytos krauju.
Aštuoni iš devynių kaltinamųjų yra teisti už tokio pobūdžio nusikaltimus - grasinančių laiškų siuntinėjimą, turto prievartavimą. Vieninteliam R. Jankauskui tokie kaltinimai yra debiutas. Kaltinamieji teisme atsisakė duoti parodymus, todėl buvo pagarsinti tie, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ne visi kaltinamieji pripažino savo kaltę. Kai kurie aiškino, kad ne jie rašė tuos baisius laiškus, o kažkas kitas, pasinaudojęs jų vardu. Tačiau po atliktų rašysenos ekspertizių nekilo dvejonių, kieno tai darbas.
Valstybės kaltinimą palaikantis Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Saulius Kulikauskas teigė, jog kaltinamieji grasinančius laiškus, kuriuose reikalavo ir pinigų, rašė veikiausiai todėl, kad norėjo įvairovės. „Jie norėjo būti vežiojami į teismą, kiti siekė, kad iš vienos laisvės atėmimo vietos būtų perkelti į kitą. Pavyzdžiui, vienas kaltinamųjų nurodė, kad jo siekis buvo ištrūkti iš Alytaus patisos namų, nes ten siaučia ŽIV, į kitą laisvės atėmimo įstaigą“, - kalbėjo prokuroras.
Teisme kaliniai demonstravo nepagarbą, o kaltinamųjų gynėjai prašė kalinius dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų išteisinti. Esą nukentėjusieji turėjo suprasti, kad tie laiškuose išsakyti grasinimai niekaip negalėjo būti įvykdyti, nes juos rašę asmenys yra įkalinti. „Gal tie laiškai buvo tik protestas prieš teismų sistemą, gal čia socialinio chuliganizmo apraiškos, tačiau kaltinimai dėl grasinimų susidoroti ir turto prievartavimo tikrai yra nepagrįsti“, - aiškino kiti advokatai.
Vienas iš kaltinamųjų teismo prašė atsižvelgti į tai, kad teisėjai yra protingi žmonės. Jei jie būtų norėję realiai gauti pinigų, tai tikrai laiškuose nebūtų nurodę savo asmens kodų, banko sąskaitų. Jis atsiprašė tų, kuriuos savo laiškais įžeidė ir teigė, kad savo grasinimų susidoroti niekaip negalėtų įvykdyti, nes jau 10 metų sėdi už grotų ir laisvėje neturi draugų.
Ką daryti, jei susidūrėte su turto prievartavimo grasinimais?
Jei susidūrėte su grasinimais, ypač turto prievartavimo, svarbu nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas. Štai keli patarimai, kaip elgtis:
- Nenusileiskite grasinimams. Jokiu būdu nemokėkite pinigų ar nevykdykite kitų reikalavimų.
- Išsaugokite visus įrodymus. Išsaugokite grasinančius laiškus, SMS žinutes, elektroninius laiškus ar kitą informaciją.
- Kreipkitės į policiją. Praneškite apie grasinimus policijai. Pateikite visus turimus įrodymus.
- Pasikonsultuokite su teisininku. Teisininkas gali patarti, kaip geriausiai elgtis jūsų situacijoje.
- Kreipkitės pagalbos į artimuosius. Pasikalbėkite su šeima, draugais ar kitais artimaisiais. Jie gali suteikti jums emocinę paramą.
Atminkite, kad jūs nesate vieni. Yra žmonių, kurie nori jums padėti. Nedvejokite kreiptis pagalbos.
Kur kreiptis pagalbos?
- Policija: Skambinkite 112.
- Teisininkai: Kreipkitės į advokatų kontorą.
- Paramos organizacijos: Ieškokite organizacijų, teikiančių pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims.
Būkite budrūs ir saugokite save bei savo artimuosius!
Mokytojau, kam aš tai panaudosiu gyvenime? Kaip standartizavimas griauna švietimą ir ką daryti.
tags: #kur #kreiptis #patyrus #turto #prievartavimo #grasinimu