Vanduo ir energija yra būtini visų procesų, formuojančių mūsų kasdienį gyvenimą, elementai. Lietuvos žiniasklaidos priemonės mirga reportažais ir pranešimais apie gresiantį brangiausią istorijoje šildymo sezoną. Pateikiama daugybė prognozių ir patarimų, tarp kurių sunku ir susigaudyti. Pabandykime išsiaiškinti viską iš eilės, pagal dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus.
Centralizuotai šiluma aprūpinamiems pastatams, o tokių daugiabučių Lietuvoje absoliuti dauguma, sąskaita už šildymą parengiama pasibaigus mėnesiui ir atsiunčiama kiekvienam vartotojui. Pažymėtina, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, jau nuo 1997 metų kiekviename pastate įrengtas metrologiškai tikslus prietaisas - skaitiklis, kuris išmatuoja į pastatą patiektos ir suvartotos šiluminės energijos kiekį. Kadangi pastatai labai skirtingi savo dydžiu, plotu, pastatyti iš skirtingų medžiagų, pasižymintys nevienodomis energetinėmis savybėmis, tad ir šilumos suvartojimas tame pačiame mieste, tą patį mėnesį kiekviename pastate labai skiriasi. Tuo tarpu šilumos kaina, nustatoma kiekvieną mėnesį miesto vartotojams, yra visiems vienoda.
Sudauginus kiekvienam namo butui priskirtą šilumos kiekį šildymui (sunaudotos kilovatvalandės per mėnesį - kWh/mėn) ir miestui nustatytą šilumos kainą (centai už kilovatvalandę - ct/kWh), gaunamas mėnesinės sąskaitos šildymui dydis (eurai už mėnesį - EUR/mėn). Taigi, šildymo sąskaitų skirtumus konkrečiame mieste konkretų mėnesį lemia tik šilumos suvartojimas.
Tad jeigu vartotojas gauna labai didelę šildymo sąskaitą, pirmiausiai turėtų išsiaiškinti koks šilumos kiekis priskirtas jo buto šildymui. Jei jis didesnis už miesto šilumos suvartojimo vidurkį, tai ženklas, kad namas yra šilumos švaistūnas ir jį reiktų renovuoti. O visą suvartojimo statistiką žino ir kaupia kiekvieno miesto šilumos tiekimo įmonės.
Kaip paskirstoma į pastatą patekusi šiluma?
Visa šiluma, patenkanti į pastatą, tiksliai išmatuojama įvadiniu šilumos skaitikliu ir paskirstoma visiems tame pastate esantiems jos vartotojams. Dalis energijos priskiriama pagal normatyvą geriamojo karšto vandens ruošimui, kita dalis (vidutinis dydis arba normatyvas) susiejama su šio vandens temperatūros palaikymui - tai cirkuliacijos arba liaudiškai vadinamo „gyvatuko" sąnaudos. Dar gali būti išskirta bendrojo naudojimo šiluma (pavyzdžiui, sunaudota laiptinėse ar kitose bendrojo naudojimo patalpose), gali būti atskirta šiluma komercinių patalpų, jeigu tokių tame pastate yra, šildymui ir panašiai. O jau visa likusi į pastatą patekusios ir išmatuotos šilumos dalis priskiriama patalpų šildymui. Šis kiekis išdalijamas kiekvienam vartotojui pagal jo disponuojamą plotą, jeigu nėra individualių šilumos matavimo ar išdalijimo prietaisų. Suprantama, kad šilumos paskirstymas tarp vartotojų kiekviename pastate santykinai apytikslis, o pastatai gali būti skirtingi. Todėl konkretaus namo gyventojai gali pasirinkti sau labiausiai tinkantį paskirstymo metodą. Metodus tikrina, derina ir kontroliuoja Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jeigu dauguma gyventojų nusprendžia dėl kitokio šilumos paskirstymo metodo ir VERT tam pritaria - jis gali būti visiškai individualus, pritaikytas konkrečiam namui.
Kas lemia didžiulius suvartotos šilumos skirtumus atskiruose pastatuose?
Kelis kartus besiskiriančios šildymo sąskaitos skirtinguose namuose daugiausiai nulemtos jų konstrukcijos ir standartų, pagal kuriuos jie buvo pastatyti. Pavyzdžiui, masinės sovietinės statybos nesandarūs aukšti daugiabučiai ar „bendrabučio" tipo pastatai su daugybe nesandarių langų ir balkonų - patys didžiausi šilumos švaistūnai. Daug šilumos suvartoja siauri ir aukšti sovietiniai daugiabučiai. Įtakos turi langų ar balkonų plotas ir jų kokybė. Santykinai daug šilumos suvartojama mažuose 4-8 butų pastatuose. Aukštas daugiabutis, stovintis ant kalno, suvartos daugiau šilumos, negu tų pačių laikų žemesnis ir ilgas statinys slėnyje. Nes vėjas iš nesandarių pastatų greičiau išpučia šilumą. Šilumos suvartojimui atskirame pastate turi įtakos pakeistų langų skaičius ir jų kokybė, sandarios laiptinių durys, apšiltintos bent jau galinės sienos, cokolis ar panašiai. Apie 5-10 % daugiau šilumos suvartoja daugiabutis, kuriame nėra automatiškai reguliuojamos šildymo įrangos. Jei šildymo sistema išbalansuota - dalis namo peršildoma. Arba jei savavališkai nuo centralizuotos sistemos įrengtas vonios grindų, balkonų šildymas ar panašiai, tai apie taupų energijos vartojimą name nėra ko kalbėti.
Kaip sumažinti šilumos suvartojimą daugiabutyje?
Gaila, bet daugiau kaip 90 % Lietuvos daugiabučių kol kas neturi individualaus šildymo reguliavimo, tad energijos suvartojimą juose lemia bendra pastato būklė ir „kolektyvinis" šildymo reguliavimas. Dėl energijos taupymo tokiuose pastatuose sprendimai turi būti priimami bendraturčių daugumos. Kad suprasti, kur ir kiek prarandama šilumos energijos, reikia bent minimalių skaičiavimų, matavimų ir analizės. Teoriškai tą padaryti turėtų pastato valdytojas (administratorius ar bendrijos vadovai), tačiau tokia informacija gyventojams pateikiama itin retai. Tad pastato gyventojai, nepatenkinti šildymo sąskaitomis, turėtų reikalauti bendrosios nuosavybės valdytojo paaiškinimų, rekomendacijų ir veiksmų. Jeigu pažangos nėra, šildymo problemos nesprendžiamos - pakeisti pastato valdytoją aktyvesniu.
Iki energetinės krizės šilumos kaina (ct/kWh) atskiruose Lietuvos miestuose nesiskyrė daugiau kaip 2 kartus. Drastiškai išaugus gamtinių dujų ir kiek mažiau biokuro kainoms šis skirtumas šoktelėjo iki 4 kartų. VERT duomenimis, lapkričio mėnesį didžiuosiuose miestuose, kur naudojamas daugiausiai biokuras ir komunalinės atliekos, šiluminės energijos kaina buvo panaši apie 8-10 ct/kWh. Tuo tarpu miesteliuose, kur šiluma buvo gaminama iš gamtinių dujų, kaina pasiekė 25-30 ct/kWh. Tad jei dujų konkrečiame mieste deginama daugiau - ir šildymo sąskaitos klientams bus didesnės. Todėl svarbiausias sprendimas tokių miestų energetikos įmonėse - kuo skubiau iškastinį kurą pakeisti biokuru ar kitais atsinaujinančiais ištekliais.
O ką daryti jau šią žiemą? Žinoma, anksčiau nepadarytų "namų darbų" per vieną naktį neatliksi. Juo labiau, kad žiemos metu renovacijos darbų vykdyti neįmanoma. Tad didelių šildymo sąskaitų mažinimui belieka tik... kompensacijos. Vyriausybė šį šildymo sezoną labai padidino jų apimtis ir prieinamumą. Kad sužinoti, ar jums priklauso kompensacija, reikia kreiptis į savivaldybę. Tačiau didesnės kompensacijos numatytos tik šį ir kitą šildymo sezoną. O tikrai tvarus ir ilgalaikis sprendimas - rūpintis savo gyvenamojo būsto energetine kokybe ir aktyviai dalyvauti pastato sandarinimo bei renovacijos procesuose.
Šildymo sezono apžvalga Klaipėdoje
Balandžio 16 dieną pasibaigęs šildymo sezonas buvo palankesnis nei ankstesniais metais. AB „Klaipėdos energija“ siekė užtikrinti, kad vartotojams šilumos kaina būtų mažesnė arba išliktų panaši, lyginant su praeito sezono šildymo laikotarpiu. 2024-2025-ųjų šildymo laikotarpį vidutinė šilumos kaina uostamiestyje ir Gargžduose siekė 6,51 ct/kWh (be PVM), tai yra 3 % mažiau nei praėjusį sezoną, kai kaina siekė 6,74 ct/kWh (be PVM). Siekiant užtikrinti tikslų palyginimą, kainos pateikiamos be PVM, nes pernai gegužę pagal Seimo sprendimą buvo panaikinta dvejus metus galiojusi 0 % PVM lengvata centralizuotai tiekiamai šilumai gyventojams.
2024 m. lapkritį ir gruodį Klaipėdos ir Gargždų gyventojams tiekiamos šilumos kaina buvo mažiausia tarp 5 didžiųjų šalies miestų, o 2025 m. balandį - žemiausia visoje Lietuvoje. Likusiais mėnesiais „Klaipėdos energija“ tarp kitų šilumos tiekėjų išsiskyrė viena žemiausių šilumos kainų Lietuvoje. Visgi didžiausia šilumos kaina fiksuota 2025 m. vasarį, kai brango žaliavos. Šildymo laikotarpiu apie 75 proc. Iš šių dedamųjų dalių didžiausią įtaką šilumos kainos pokyčiams daro kuro kainos.
50 m2 buto Klaipėdos mieste vidutinės išlaidos patalpų šildymui sudarė apie 45 Eur (be PVM), kai tuo pačiu laikotarpiu ankstesniu šildymo sezonu buvo 12 proc. didesnės - apie 52 Eur (be PVM). Nepaisant mažesnės šilumos kainos ir šiltesnės lauko temperatūros bei įvertinus tai, kad šį sezoną gyventojams centralizuotai tiekiamai šilumai buvo taikomas 9 proc. PVM tarifas, gyventojai už būsto šildymą vidutiniškai mokėjo 4 proc. Būsto šildymo išlaidas mažino ir palankios oro sąlygos. Šį šildymo sezoną vidutinė lauko temperatūra Klaipėdos mieste siekė apytikriai 3 °C - buvo 1,24 °C šilčiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Nors šildymo sezonas Klaipėdos ir Gargždų savivaldybių sprendimu jau baigtas, tačiau šilumos vartotojai gali baigti arba pratęsti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Tam reikia kreiptis į namo administratorių ir gauti daugumos savininkų (50 proc. Jei vartotojai savo nuožiūra dar nėra baigę šildymo sezono, bet pastebėjo, kad radiatoriai nešyla, šyla per daug ar netolygiai, jie taip pat turėtų kreiptis į savo pastato administratorių ar bendrijos pirmininką. „Klaipėdos energija“ šilumą tiekia iki pastato įvado, o už pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingas jų prižiūrėtojas.
Šildymo sezonas Klaipėdos mieste prasidėtas 2024 m. spalio 14 d. ir baigtas 2025 m. Šilumos tiekimo metu išryškėja trūkumai, todėl pasibaigus šildymo sezonui yra atliekami hidrauliniai bandymai. Jų metu nustatomi ir šalinami korozijos sukelti vamzdynų defektai bei įtrūkimai. Klaipėdos mieste hidrauliniai bandymai bus vykdomi 6 etapais, o Gargžduose - 2 etapais. Taip pat bus vykdomi įrenginių ir biokuro katilų remonto darbai, tikrinami matavimo prietaisai ir atliekami visi planiniai techninės priežiūros bei remonto darbai.
Šilumos ir karšto vandens kainos
Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos. Pastate per atsiskaitymo laikotarpį suvartota šiluma yra išmatuojama šilumos apskaitos prietaisu įrengtu namo įvade. Jei pastate yra daugiau nei vienas vartotojas, tuomet šilumos energija atskiriems vartotojams yra išdalijama tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus metodus.
Šilumos paskirstymo metodai
- Daugumoje daugiabučių gyvenamųjų namų suvartota šiluma yra išmatuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir visų daugiabučio gyvenamojo namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos.
- Jei name bent vieno buto (patalpos) šildymo įrenginiai yra teisėtai atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomi kitu būdu (elektra, dujomis ir kt.), tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5.
- Jei namo butuose (patalpose) įrengti šilumos kiekio dalikliai, tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6.
- Jei namo butuose (patalpose) įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3.
Gali būti taikomi ir kiti šilumos paskirstymo metodai, parengti pagal Šilumos paskirstymo vartotojams rengimo ir taikymo taisykles.
Kompensacijos už šildymą
Kai buto plotas ir šilumos sąnaudos jam šildyti yra ne didesni nei nustatyti normatyvai, yra kompensuojama mokėjimo dalis už šildymą, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų.
Kreipimasis dėl šilumos įrenginių prijungimo ar atjungimo
Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis prijungti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.
Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti savo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.
Jeigu dėl daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų technines sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas pateikia Šilumos ūkio įstatyme nurodytą ir jo pasirašytą sutartį su butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.
Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams.
Užtikrinti, kad naujai sumontuoti ar rekonstruoti buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiai prie pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių būtų prijungiami tik teisės aktuose nustatyta tvarka. Jeigu toks prijungimas atliekamas stabdant šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginius neplaninio remonto metu, tuomet su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėju turi būti suderintos laikino šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginių atjungimo sąlygos.
Prieš šildymo sezono pradžią parengti ir, įvertinęs teisės aktų nuostatas, suderinti su savivaldybių institucijomis tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūrų grafikus ir šildymo pradžios eilę pastatams.
Šilumos tiekėjo atsakomybė
Šilumos tiekėjas atsako už:
- Šilumnešio parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu šilumos vartotojas patyrė tiesioginę žalą.
- Nepatiektą šilumą, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.
Šilumos tiekimo nutraukimas
Šilumos tiekimas nutraukiamas: Stichinių nelaimių ar kitos nenugalimos jėgos aplinkybių ir ilgalaikio atšalimo, kurio metu lauko oro temperatūra ilgiau kaip 72 val.
Šilumos tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus. Dėl šilumos tiekėjo kaltės nepatiektos šilumos kiekis nustatomas pagal užregistruotą paskutiniu ataskaitiniu laikotarpiu tiektą šilumos kiekio paros vidurkį iki nutraukimo ar apribojimo, nustatomą pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitas.
Kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį Kaišiadorių rajone
Kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį nepasiturintiems gyventojams teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. Šildymo sezono metu - kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, kai naudingasis būsto plotas ne didesnis už nustatytus normatyvus, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims, dydžio.
- Pažyma apie šeimos pajamas, kompensacijai gauti, išrašoma 3 mėnesiams, tačiau ne daugiau kaip už du praėjusius mėnesius iki kreipimosi mėnesio.
- Asmenų prašymai kompensuoti būsto šildymo išlaidas, išlaidas karštam vandeniui priimami Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje.
Šeima, kuri skolinga už buto šildymą ir karštą vandenį daugiau kaip už 2 mėnesius ir turi teisę gauti kompensaciją, privalo sudaryti skolos grąžinimo sutartį ( dėl kompensacijos) t. y. padengti skolą dalimis ir mokėti einamuosius priskaitymus. Skolos grąžinimo sutartį gyventojai pasirašo UAB ,,Kaišiadorių šiluma“, J. Basanavičiaus g. 42, Kaišiadorys, Šilumos apskaitos tarnyboje. Kompensacija, jeigu vykdomos skolos grąžinimo sutarties sąlygos, pradedamos skaičiuoti nuo to mėnesio, nuo kurio sudaroma skolos grąžinimo sutartis. Nevykdant skolos grąžinimo sutarties sąlygų kompensacijos skaičiavimas nutraukiamas. Jų vykdymą kontroliuoja UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ darbuotojai.
Kompensacijai už buto šildymą normatyvinis kompensuojamas plotas:
- 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui;
- 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui;
- 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui;
- 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims.
122,00 € - tai, valstybės remiamų, pajamų vienam asmeniui dydis, kuris nustatytas 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr.
K = 16,64 € - (150 € x 0,05) = 9,14 € (paskaičiuota kompensacija). Vartotojas už normatyvinį karštą vandens kiekį ir normatyvinę karšto vandens cirkuliacinę šilumą gali mokėti 5 procentus mėnesio šeimos pajamų t. y. 0,80* €/m²- tai kintamas dydis, kuris kinta kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo sunaudoto šilumos kiekio name. Didžiausia kompensuojama riba nustatoma, vadovaujantis 2003 m. gruodžio 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniu pašildyti“. Didžiausia kompensuojama riba nustatoma kiekvieną mėnesį kiekvienam namui atskirai, priklausomai nuo oro temperatūros, buto aukščio, šilumos tiekimo trukmės (val.), buto ploto, namo aukštų skaičiaus ir namo pastatymo laikotarpio (iki 1992 m.