Namo renovacija - pastaruoju metu labai dažnai girdimas žodis, beje, turintis ir šalininkų, ir nemažiau priešininkų. Ko gero, renovacija nesulauktų tokio pasipriešinimo, jeigu valstybė ant savo pečių pasiimtų didesnę dalį, arba bent pusę finansinės naštos. Šio rašinio tema - daugiabučių renovavimo pliusai ir minusai.
Naujai įkurtos daugiabučio bendrijos pirmininkas inicijuoja namo renovavimą. Į planą įeina stogo perdengimas, sienų šiltinimas, vamzdynų keitimas, net plastikinių langų dėjimas butuose, nepriklausomai ar buto šeimininkai to pageidauja. Suprantama, kad tokiam darbų mastui reikalinga banko paskola. Gyventojams buvo pareikšta, kad kiekvienas butas (name 45 butai) privalės 20 metų mokėti po 600 Lt kas mėnesį, plius 15 proc. palūkanų bankui. Šeimos, negalinčios susimokėti tokios sumos, bendrijos narių balsavimu bus iškeldintos iš butų.
Pakalbinome renovuoto Klevų g. 13-ojo daugiabučio gyventoją, pensininkę Teresę Martutaitienę. „Daugelis pensininkų dėl finansinių priežasčių kratosi net minties apie renovaciją. O kaip jūs pati vertinate? „Vertėjo renovuoti. Pensininkai bijo gal ne tiek paties renovavimo, bet su tuo susijusių aferų. Nepasitikima valdžia, kažkas nuolat „drumsčia vandenį“… Renovavimui nereikia didelių santaupų - moku kas mėnesį ne daugiau kaip mokėjusi. O jei namas nerenovuotas, kaskart už stogo remontą, ir už vamzdžių keitimą… atiduotumei visą kainą. Aš labai bijojau palūkanų. Atrodė, oi, oi… Tačiau be reikalo skolinausi. Turiu vieno kambario butą ir man renovacija atsiėjo 11 tūkst. Tris tūkstančius praradau dėl vieno gyventojo skundų - kol išsiaiškino, šoktelėjo kainos. Bet tai ne tragedija: „100-u procentų” vertėjo renovuoti”, - pasakoja T. Martutaitienė.
Į tv3.lt portalą kreipėsi Aldonos vardu prisistačiusi pensininkė, kuri nuogąstavo dėl būsimos daugiabučio namo renovacijos. Moteris nurodė, kad su renovacija nesutiko, tačiau balsų „už“ vis tiek užteko. Ji neslėpė savo baimės dėl to, kad teks mokėti didelius pinigus renovacijai. Ir teiravosi, ar po renovacijos ji nepraras dar ir šildymo kompensacijos, mat net ir dabar su menka pensija išgyventi sunku.
Daugiabučio renovacija
Kontoros „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokatei Astai Jakštienei pavyko apginti klientų interesus viena paskui kitą sekusiose bylose, kuriose butų savininkai trukdė daugiabučio namo administratoriui atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, atsisakydami įsileisti rangovą į savo butus tikslu leisti juose atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Abejose bylose teismai laikėsi vieningos pozicijos, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Kada apmoka visą kreditą, o kada nebeskiria kompensacijos?
Tv3.lt portalui pasiteiravus, ar dėl renovacijos nesumažėtų, nebūtų panaikinama šildymo kompensacija ir ką daryti, jei nėra iš ko mokėti įmokų renovacijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakė taip: „Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą), mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių ir gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. yra apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.“
Vis tik įdomu tai, kad, jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc. O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama, aiškino ministerija.
Štai ko reikia, norint renovacijos
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) projektų vadovas Vladas Trakimavičius nurodė, kad daugiabučio renovaciją gali inicijuoti ir įmonė, administruojanti namą, ir patys butų ar kitų patalpų, esančių tame name, savininkai. Aiškindamas procesą V. Trakimavičius įvardijo, kad iš pradžių butų savininkai (ne gyventojai, o tik savininkai) pirmu balsavimu ir 51 proc. balsų dauguma turi priimti sprendimą, renovuoti namą ar ne. Jei balsų surenkama ne mažiau kaip 51 proc., laikoma, kad sprendimas renovuoti - priimtas.
Tada, pasak APVA atstovo, yra parengiamas namo atnaujinimo investicijų planas. Plane parenkamos atnaujinimo priemonės, t. y. kokius darbus reikės atlikti, ir nustatoma kaina - kiek tai kainuos visam namui ir kiekvienam savininkui individualiai. Taip pat apskaičiuojamos projektavimo, ekspertizės ir kitos išlaidos, kas ir sudaro visą projekto kainą.
Ir galiausiai vyksta antrasis savininkų balsavimas, siekiant patvirtinti parengtą investicijų planą. Tik šįkart jau reikia surinkti ne mažiau kaip 55 proc. jų balsų. Surinkus tiek ar daugiau balsų, belieka pateikti paraišką. Jei viskas atitinka, APVA pasirašo valstybės paramos sutartį ir imasi projekto įgyvendinimo.
Kaip vyksta ir nuo ko priklauso mokėjimas
V. Trakimavičiaus paminėjo, kad paprastai renovacijos trukmė yra mažiausiai 3 metai. O kai daugiabutis - baigiamas renovuoti, yra paskaičiuojamos bendrosios ir individualios investicijos. Pašnekovas išskyrė, kad individualias investicijas sudaro langų keitimas, balkonų įstiklinimas ir rekuperatorių įrengimas, o bendrąsias - visi kiti darbai. Jo aiškinimu, bendrosios investicijos visiems butų savininkams yra paskaičiuojamos pagal buto plotą - kv. m. O individualios priskaičiuojamos atskirai, mat gali būti, kad vienas butas keitė langus, o kitas - ne. Taigi kiekvieno buto kredito dalis yra skirtinga ir priklauso nuo 2 dalykų: ploto ir individualiųjų investicijų.
„Įmokas savininkai pradeda mokėti, kai yra baigiama renovacija, mes išmokame valstybės paramą ir savininkai gauna mokėjimo grafiką. Kredito sutartį visų savininkų vardu pasirašo namo administratorius. Kreditas yra suteikiamas 20 metų su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. Ir sąlygos yra gan neblogos, sakyčiau, lengvatinio kredito. Kadangi galima iškart grąžinti visą sumą, jeigu asmuo turi tų pinigų - jokios sankcijos netaikomos. O galima grąžinti ir dalimis - taip pat jokios sankcijos nėra taikomos“, - dėstė APVA projektų vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dažnai žmonės klausia, kas vyktų su mokėjimu už renovaciją pardavus butą. Pašnekovo aiškinimu, viskas vyktų paprastai - įmokas tiesiog tęstų naujas savininkas. V. Trakimavičius pažymėjo ir tai, kad sprendimai daugiabučiuose yra priimami balsų dauguma. Taigi, jei sutikimas dėl renovacijos buvo gautas iš 55 proc. savininkų, likę 45 proc. taip pat privalo mokėti renovacijos kreditą, nepriklausomai nuo to, ar pritarė renovacijai, ar ne.
Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta 15min „Būsto ABC“ patvirtino, kad atsisakyti įgyvendinti renovacijos projektą - galima. „Tokiu atveju Civilinio kodekso nustatyta tvarka turėtų būti suorganizuotas susirinkimas, kurio metu butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma būtų priimtas sprendimas atsisakyti įgyvendinti daugiabučio renovacijos projektą“, - aiškino jis.
Pasak V.Serbentos, tuomet administratorius turėtų pateikti atitinkamą raštą Būsto energijos taupymo agentūrai ir daugiabutis būtų išbrauktas iš finansuojamų projektų sąrašo. „Jeigu projektas nutraukiamas tokioje stadijoje, kai gyventojams jau buvo suteikta valstybės paramos dalis, suteiktą valstybės paramą gyventojai turės grąžinti. Jei gyventojai nusprendžia atsisakyti renovacijos iškart po paraiškos pateikimo, jie turės padengti tik investicinio plano parengimo išlaidas“, - paaiškino jis.
Investuoti galima į įvairius dalykus. Pavyzdžiui, norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją. Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija. Daugiabučio renovacija - investicija į ateitį.
Tačiau vis tik daugelis pamiršta, kad tam yra teikiama valstybės parama, galinti kompensuoti dalį ir netgi visą paskolą renovacijai ar bent jau sumažinti jos palūkanas.
Energetinio naudingumo klasės
Kiek kainuoja daugiabučio renovacija?
Vis tik nusakyti renovacijos kainą - ne taip lengva. Kaip teigė Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovė Ieva Šakalienė, suma priklauso nuo to, kokias modernizavimo priemones ir energetinio naudingumo klasę gyventojai pasirenka, į ką nusprendžia investuoti, kokia yra rangovo ir medžiagų kaina, butų dydis.
APVA atstovė skaičiavo, kad, imant visus (3,9 tūkst.) baigtus renovuoti daugiabučius nuo 2013 m., renovacija 1 kvadratiniam metrui vidutiniškai atsiėjo 225,08 euro. Tačiau vertinant tik šiuo metu vykdomo projekto vidutinę rangos darbų vertę, ji siekia jau 501,82 euro už 1 kv. m.
Remiantis tuo galima preliminariai paskaičiuoti, kad turintiems vidutinį - 50 kv. m. dydžio - butą renovacija gali kainuoti nuo 11,3 tūkst. iki 25 tūkst. eurų.
E. Pliuskuvienė paminėjo, kad pastarųjų kvietimų investicijos į rangos darbus vidutinio dydžio daugiabučiui (1550 kv. m.) yra apie 650 tūkst. eurų (1 kv. m. - 419,35 euro), taigi 50 kv. m. butui tai kainuotų apie 21 tūkst. eurų. Pasak specialisto, gyvenant standartiniame 45 - 55 kvadratinių metrų ploto bute, įskaičius valstybės paramą ir išdėsčius sumą per 20 metų laikotarpį, už daugiabučio renovacija teks mokėti apie 140 - 180 eurų per mėnesį, įskaitant lengvatinės paskolos palūkanas.
Tačiau po renovacijos gyventojai taip pat per mėnesį vidutiniškai sutaupo 40 - 50 eurų šildymui ir 10 eurų pastato priežiūros darbams, taigi galutinė renovacijos kaina per mėnesį tokiam butui sieks apie 90 -120 eurų.
Gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, valstybė pilnai dengia visas su daugiabučio renovavimu susijusias išlaidas, taigi renovacija nepasiturintiems gyventojams visiškai nekainuoja.
APVA atstovė atkreipė dėmesį, kad renovacijos metu gali būti atlikti įvairūs darbai, kurie nėra susiję su išlaidų šildymui mažinimu. O KBMA vadovė patikino, kad modernizuotų daugiabučių butų savininkai žiemą gali džiaugtis net iki 70 proc. mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.
Renovuotas butas - patrauklesnis nuomininkams
Valstybės paramos daugiabučių renovacijai galimybės
KBMA vadovė paminėjo, kad, pagal šiuo metu galiojantį kvietimą, pasiekus B energetinę klasę galima gauti 145,8 tūkst. eurų siekiančią valstybės paramą, o pasiekus A energetinę klasę - 172,8 tūkst. eurų paramą.
Ji primena, kad gyventojai daugiabučio namo modernizavimui gali pasinaudoti ne tik valstybės parama, bet ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą ilgiausiai 20-čiai metų, tačiau su neaugančiomis, fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.
Be viso to, yra žmonių, kuriems namo atnaujinimas nekainuoja absoliučiai nieko.
I. Šakalienė pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję apie galimybę gauti 100 proc. valstybės paramą renovacijai gauto kredito ir palūkanų dengimui.
Nuo šių metų lapkričio 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūra priima paraiškas daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimui gauti. Šiuo naujuoju kvietimu daugiabučių gyventojams suteikiama Europos investicijų banko Modernizavimo fondo parama, kurios suma siekia 165 mln. eurų.
Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val.
Daugiabučių renovacijos pliusai ir minusai
Apibendrinant, daugiabučių renovacija turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Privalumai apima sumažėjusius šildymo kaštus, padidėjusią būsto vertę ir pagerėjusią gyvenimo kokybę. Tačiau renovacija taip pat gali būti brangi, ypač jei valstybė nesuteikia pakankamos paramos. Be to, renovacijos procesas gali būti ilgas ir sudėtingas, o gyventojai gali nesutarti dėl renovacijos plano.
Svarbu atidžiai apsvarstyti visus renovacijos privalumus ir trūkumus prieš priimant sprendimą. Taip pat svarbu pasikalbėti su kitais gyventojais ir išsiaiškinti jų nuomonę.
„Renovacija. Tikrai verta“: įvardijo, su kokiais iššūkiais susiduria
tags: #kur #kreiptis #del #namo #renovacijos #atsisakymosi