Aplinkos ministras šių metų vasario 28 d. priėmė visiškai naują statybos techninį reglamentą STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“, kuriame nustatyti minimalūs techniniai bei saugumo reikalavimai naujai įrengiamoms slėptuvėms, priedangoms, kolektyvinės apsaugos statiniams.
Šis STR buvo rengiamas atsižvelgiant į Kauno technologijos universiteto mokslininkų parengtą analizę dėl slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų techninio normavimo reikalavimų. Buvo analizuojama Suomijos ir Švedijos patirtis, kurių praktika bus taikoma ir Lietuvoje. Reglamento projektas buvo pristatytas socialiniams partneriams, drauge diskutuota dėl būsimų techninių reikalavimų šiems statiniams, taip pat teikti konkretūs teisinio reguliavimo pasiūlymai.
Pirmiausia, svarbu žinoti, kad slėptuvė ir priedanga, pagal teisės aktų nuostatas, nėra visiškai identiški apsaugos objektai. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas pateikia priedangos ir slėptuvės sąvokas. Taigi, priedanga apibrėžiama kaip statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu.
Slėptuvė yra skirta valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų funkcijų tęstinumo užtikrinimui karinės agresijos ar kitokios ekstremalios situacijos atveju. Tad slėptuvių įrengimas yra valstybės, savivaldybės institucijų atsakomybė.
Parenkant statinius ar patalpas, tinkamas slėptuvei įrengti, pirmiausia turi būti svarstoma valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų panaudojimo galimybė ir tik tada, kai tokių statinių ir patalpų nėra galimybių panaudoti, svarstoma privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų panaudojimo galimybė nuomos, panaudos ar kitais sutartiniais pagrindais arba naujų statinių ir patalpų statyba.
Pagrindiniai reikalavimai kolektyvinės apsaugos statiniams
Statybos techniniame reglamente numatyta, kad priedangos patalpa turi būti įrengta visuomenės poreikiams naudojamam statiniui (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, ir aukštybiniam (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiam gyvenamajam namui.
Jei šių statinių požeminėse dalyse ar pačiuose statiniuose priedangos patalpa nenumatoma, priedanga turi būti projektuojama kaip minėtiems statiniams priklausantis statinys, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, esantis greta.
Priedanga turės būti suprojektuota ir įrengta ne mažesniam nei 60 proc. nuolatos būnančių tame pastate gyventojų skaičiui. Priedangos maksimalus plotas yra neribojamas. Įėjimas į priedangą privalo būti pritaikytas riboto judrumo asmenims, joje privalo būti ne mažiau kaip vienas įėjimas / išėjimas ir ne mažiau kaip vienas avarinis išėjimas.
Įėjimo ir išėjimo durys ir vartai iš išorinės priedangos pusės turi būti atsparūs ugniai ir ne mažesniam kinetiniam poveikiui nei siena, kurioje tos durys ir vartai įmontuoti.
Taip pat priedangoje privalo būti suprojektuotas ir įrengtas elektros tiekimas iš tinklo, joje negali būti langų.
Priedangoje rekomenduojama suprojektuoti ir įrengti šildymo inžinerinę sistemą, statytojui (užsakovui) pageidaujant gali būti suprojektuota ir įrengta vėdinimo inžinerinė sistema. Taip pat rekomenduojama įrengti neužšąlančią vandens tiekimo sistemą su ne mažiau kaip vienu vandens paėmimo čiaupu ir vandens surinkimo trapu.
Priedangos konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad atlaikytų tam tikros sprogimo bangos sukeltą apkrovą ir dėl to atsirandančias vibracines apkrovas.
Projektuojant slėptuvę privalo būti numatoma vieta geriamojo vandens, maisto ir kuro atsargoms saugoti. Slėptuvės projektiniai sprendiniai turi užtikrinti joje esančių žmonių apsaugą nuo kinetinių grėsmių, kenksmingų medžiagų, kenksmingų dujų ir aerozolių, jonizuojančios spinduliuotės, katastrofinių meteorologinių reiškinių.
Priedangų projektavimui nustatyti menkesni reikalavimai, tačiau joje taip pat turi būti vieta pirmosios medicininės pagalbos priemonėms laikyti, įėjimas ir išėjimas bei avarinis įėjimas ir išėjimas, pirminių gaisro gesinimo priemonių laikymo vieta.
Priedangos ir slėptuvės negali būti įrengiamos vietose, kurioms gresia potvynių, žemės drebėjimų pavojus, saugomose aplinkos teritorijose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, vietose su apsunkinta ar apribota prieiga.
Fiziniai asmenys turi teisę įsirengti priedangas ir savo iniciatyva, jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, statiniuose, taip pat ir būstų savininkai (bendraturčiai), jei dėl to sutariama. Tačiau tam dažnu atveju yra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei priedangai įrengti planuojama statyti naują statinį arba leidimą rekonstruoti jau esantį statinį, siekiant naujai įrengti tam tikras patalpas kaip priedangą ir taip pakeisti jų paskirtį.
Priedangos schema
Vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis, priedanga - tai statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, kuriame gyventojai trumpą laiko tarpą išvengtų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, apsisaugotų nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu: atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų.
Asmenys, gyvenantys ankstesnės statybos daugiabučiuose arba individualiuose namuose, raginami pagal šiuos reikalavimus susiinventorizuoti savo daugiabučių namų rūsius, automobilių požemines aikšteles, taip pat susižinoti artimiausių priedangų, esančių viešuosiuose pastatuose, adresus, kurie skelbiami svetainėje lt72.lt.
Kartu dalyvavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda teigė, kad šiuo metu visoje Lietuvoje yra įregistruota apie 3 300 priedangų, kuriose galėtų pasislėpti apie 900 tūkst. gyventojų. Dabar, kai įsigaliojo techniniai reikalavimai priedangoms, savivaldybės galės surinkti informaciją apie esamų pastatų būklę ir įsivertinti, kiek jų reikia atnaujinti ir pritaikyti saugioms priedangoms.
Visiems gyventojams rekomenduojama įdėmiai susipažinti su interneto svetainėje lt72.lt skelbiamais priedangų ir kolektyvinių apsaugos statinių sąrašais ir išsiaiškinti, į kokią priedangą vyksite pavojaus atveju. Daugiausia priedangų įrengta mokyklose, vaikų darželiuose, kituose visuomeniniuose pastatuose.
Reglamente numatyti tik būtiniausi reikalavimai priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams, tačiau gyventojai savo pageidavimu galės įsirengti tualetus, dušus, gultus.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. visuose naujai statomuose daugiabučiuose namuose, kurie yra aukštesni nei 5 aukštai, bei visuomeninės paskirties statiniuose, talpinančiuose daugiau nei 100 asmenų, už priedangų įrengimą yra atsakingas statytojas. Šiuo metu valstybė nėra nustačiusi jokių privalomų reikalavimų dėl priedangų įrengimo senesniuose pastatuose ar privačiuose gyvenamuose namuose. Tokiu atveju priedangos įrengimu, laikantis naujojo reglamentavimo reikalavimų, turėtų pasirūpinti patys gyventojai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybė nenumatė jokių instrumentų, kurie galėtų paskatinti gyventojus įsirengti priedangas senesnės statybos daugiabučiuose. Suprantama, kad priedangos įrengimas reikalauja pakankamai didelių išlaidų, todėl siūlytina numatyti mechanizmą, palengvinantį gyventojams šią naštą. Pavyzdžiui, galimybių gauti lengvatinį kreditą priedangos įrengimui sudarymas daugiabučio namo gyventojams, kreditą imant ir gaunant įsteigtos bendrijos vardu, o valstybei kokia nors dalimi prisidedant prie tokio kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra vykdoma senų daugiabučių namų renovacija, galėtų būti svarstoma teisės aktuose numatyti prievolę, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją, esant techninėms galimybėms, gyvenamajame name įrengti priedangą.
Priedangų žemėlapis Lietuvoje (lt72.lt)
Priedangos turi talpinti 100 proc. atitinkančiame įstatyme nurodytus kriterijus. - nustatytą priedangų poreikį, vienam gyventojui priedangoje numatant 1,5 kv. m. tikrosios slėptuvės ploto.
Minimalūs reikalavimai privalomi naujai projektuojamoms SPKAS privalo būti taikomi vienodai.
Pagrindiniai reikalavimai:
- Asmenų gyvybės ir sveikatos apsauga.
- Komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose.
- Pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose.
Slėptuvėse nereglamentuojami temperatūrą, nei reglamentuojama higienos normose. Galima pilnai atjungti šilumnešio tiekimą į slėptuvę. Nustatytai temperatūrai apibrėžtą laiko tarpą palaikyti.
Kolektyvinės apsaugos statinių reikalavimai:
- Ryšio priemonės.
- Kitos priemonės.
T. y. kurie turi būti išpildomi projektuojant ir statant statinį. Būtų užtikrintas nešiojamo siųstuvo buvimas.
25 išmanios slėptuvės jūsų skubios pagalbos reikmenims
Svarbi informacija
Slėptuvės patalpa (saugumo, konservavimo ar kt.) zonos ribų. Nerekomenduojama statyti užliejamose teritorijose.
Sienos turi atlaikyti 25 kN/m2 griūties apkrovą. Atstumai nuo gatvių ir kt. objektų ar padidinto pavojaus šaltinių įvertinami parenkant slėptuvės vietą ir įrengimą.
Konstrukcijų griūčių sukeltas dinamines apkrovas 0,035 - 0,2 MPa. Zonos prilyginimas 1/3 pastato aukščio yra hipotetinis. Pataikymo kampas, kryptis, pastato vieta į kurią pataikyta ir t. t. subjektui įvertinti tinkamą reikalavimo išpildymą.