Šiame straipsnyje pasinersime į neįtikėtiną gyvenimą name su broliu, kur šalia kaimynų atsiveria paslaptys ir netikėtumai. Nagrinėsime garbingas pokario kovas, rezistencijos dalyvius ir sudėtingus santykius, kurie formuoja šios bendruomenės gyvenimą. Aptarsime istorinį paveldą, partizanų veiklą ir kitus įdomius faktus, kurie nustebins kiekvieną.

Lietuva žemėlapyje
Pasipriešinimo kovos ir partizanų veikla
Apie garbingas pokario kovas Trakų, Ukmergės, Kauno apskrityse rašomas „Žaliasis Velnias". Partizanų vadas vadinamas Žaliuoju Velniu. Tokiu vardu Joną Misiūną vadinsiu ir toliau. Autorių straipsniuose pasikartos kai kurie pasipriešinimo kovų epizodai, datos. Išdavystės ir jau 1948 metais faktiškai nustojo gyvavusi. Šaltinius pateikiame žuvusių „A" rinktinės partizanų ar jų ryšininkų sąrašą. Kovos junginiams vardą sugalvojo pats Žalias Velnias.
1944 metais liepos mėnesį, kai sovietinė armija vėl sugrįžo į mūsų kraštą. MGB su J. gerai paruoštą tų struktūrų karinę operaciją. Minutei kitai įsivaizduokime tuos baisius laikus. Kovos rinktinė, o vėliau ir apygarda, susibūrė tarp Kauno ir Vilniaus. Okupantų pareigūnai ne kartą buvo užpulti šiame kelyje. Pradėti provokaciją kaip tik čia. Kovos apygardos vadovų. 1944 metų vasarą prasidėjo šaukimai į sovietinę armiją. Užgirėlio miškuose, slapstėsi savose sodybose. Vadovybe. Nepriklausomybė. Tačiau į mūsų žemę buvo atsiųsti baudėjų būriai.
Pasižymėjo Vetrovo divizijos kariai, kurie gaudė jaunus žmones. Jų buvo išsiųsti į frontą. Divizija suėmė 2833 vyrus, vengiančius tarnybos armijoje. Liepos -rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Nieks neieškotų tų aukų. Imti ginklą į rankas. Kovos, Vyties, Trečiosios Lietuvos Laisvės Armijos, Algimanto, Vytauto. Apskričių. Susikūrė užnemunėje. Vardu Prienų, Gudelių, Sasnavos, Balbieriškio valsčiuose. Išlaisvinimo Tarybos (LIT) atsišaukimų, bandymų suvienyti rezistenciją. Narių suimti.

Lietuvos partizanai
Iniciatyva pavyko surinkti palaidus dalinius ir jiems vadovauti. Jau 1944 m. rudenį ir iki naujų metų veikė Beržo vardu". 1944 m. gruodžio mėn. ir būriui vadovavo Aras. 1945 m. Vilkaviškio, Alytaus apskritys. Dalis rajono vietovių: Darsūniškis, Kalviai, Vilūnai, Kruonis. Suvalkijos partizanai, tikėdamiesi šiokios tokios ramybės. Jos niekur nebuvo. Kovojo abipus Nemuno ir žuvo Kampiškių kaime, Panemunės valsčiuje 1947 metais. "Savo pastangomis ir rūpesčiu pastatėm porą siųstuvų. Kurių kitų apskričių partizanų daliniais". "Vyriausias ginkluotų partizanų štabas", o 1947 m. sausio 12 d. pradžios iki karo pabaigos. Veikė centralizuotas pasipriešinimas. Organizacijos pasitraukti tol, kol Lietuva taps Nepriklausoma. Ir viską pranešinėti savo viršininkams. Sulaužymą būsiu baustas mirties bausme. Kurie norėjo legalizuotis. Pasitraukti. Gyvenimas darė korektyvas. Suvažiavimas nutarė nedrausti partizanams pasinaudoti amnestija. Jau nuo 1945 metų pradžios.
Po batalioną vyrų, besipriešinančiu okupantams. Nešė Žalias Velnias. Trakų ir Ukmergės apskrityse 1944 metų vasarą. Vadovauti iš Vilniaus buvo atsiųstas Serbentas dėl to, kad jis buvo karininku. Vienuose šaltiniuose jis vadinamas kapitonu, kitur - majoru. Alfonsas Svilas (g. 1906 m.). Rinktinės, o vėliau - ir apygardos vadai naudojosi. Pradėjęs organizuoti partizanus Musninkų valsčiuje. M. rinktinės. Apygarda 1946 metų pradžioje. Toks spontaniškas, kaip kartais šiandien gali atrodyti. Augimui. Sprendimuose. Trečiojo fondo operatyvines bylas. Pirmosios įžengimo į Lietuvą dienos paskelbė mobilizaciją. Punktus, tariamą medicininę komisiją. Ir kreivi, juk patrankų mėsai gydytojo pažymėjimo nereikėjo. Atleidžiami nuo karinės tarnybos. Punktus, kartu su tais, kurie tikėjosi dėl prastos sveikatos likti namuose. Laukė ir ieškojo galimybių tos mirties išvengti. Kraštas. Po 1944 m. rugpjūčio 30 d. iki rugsėjo 26 d. arba 5 procentai šauktųjų. Žiežmariuose teatėjo 29 ir visi buvo tinkami. Paprasčiau buvo Kaišiadoryse. 1944 metų liepos 27 d. iki rugpjūčio 5 d. punktus 6381 vyrai. Vadovaujamus generolo Povilo Plechavičiaus. Okupantui. Prancūziška ginkluote ir laukė komandos. Ir spirgą. Kiti lietuviškas susiradę, tretieji civilinius drabužius gavę, tačiau vieningi.
Stovėjo subyrėjusios P Plechavičiaus rinktinės kareiviai. Pasiuntė savo brolį pasiteirauti, ką vyrai mano veikti. Vadas, dvimetrinis milžinas, pasivadinęs viršila Jonu Misiūnu. Iš rytų. Klebonas pasišaukė tuos du vyrus klebonijon. Beprasmę mirtį, partizaninės kovos taktiką. Laukti pagalbos iš svetur. Apskrityse. Pasienio policijoje. Čiobiškio buvo štabo nariu, kun. Metų sausio pradžioje. Buvęs Musninkų pradinės mokyklos mokytojas, žuvęs 1945 metų kovo 11 d. Kartodavo, jog išgyventi galima tik draugėje ir koordinuojant savo veiksmus. Piliakalnio pavardės nežinojo net patys artimiausieji draugai. Iš tų pirmųjų „plechavičiukų", nes sakoma, kad 1945 m. pabėgo iš ešelono, vežusio jį į Sibiro lagerius. Aukštesnis laipsniu. Kovotojų branduolį, skaičiuojamą šimtais vyrų. Susidėjo iš dviejų dalių. Kairėje. Tarėjo labai gerus ryšius. Įvaldęs žmogiškąsias silpnybes. Naikinti užverbuojama ne dešimtys, o šimtai agentų ir seklių iš vietinių žmonių. Polinkis pinigams. Rugpjūčio 29 d. apylinkės pirmininkas ir sekretorius, padegta daržinė. Sovietinę armiją.
Partizanų veiksmų chronologija
Rastas tokio turinio kreipimasis: „Lietuvių tautos partizanai. Lietuviams, komunistams ir rusų šnipams, anksčiau gyvenusiems Lietuvoje. Perspėjimas. Komunistų. Vietos gyventojus. Kovoja NKVD bandose. Teismo sprendimo. Turi paklusti lietuvių liaudies valdžiai. Žalias Velnias. DKR vadas, 1944 m. rugpjūčio mėn. Rugsėjo 4 d. Rugsėjo 11 d. Rugsėjo 12 d. Rugsėjo 15 d. buvo užpulti kareiviai. Rugsėjo 17 d. Rugsėjo 18 d. Spalio 6 d. Kazokiškėse užpuolamas raudonarmiečių būrys. Spalio 10 d. primenantis gerai apmokytos armijos kareivius. Išlaisvinti areštuotus, užpuolė pasienio kariuomenės užkardą. Kareivis žuvo ir vienas buvo sužeistas. Apie partizanų nuostolius nerašoma. B. Vaicekauskas iš Dubelių k., buvęs šaulys ir vokiečių armijos kareivis. 11d. būrį atvyko 3 pasiuntiniai. Būrys ruošiasi išvykti. Nesėkmę, kareiviai išstatė pasalas ir įpareigojo agentą į jas vesti partizanus. Tai kareiviams iš dalies pavyko, nes pasaloje žuvo partizanas Bičkauskas. Šiol nežinoma žuvusio vardas bei gimimo vieta. Kojas. Tai pirmoji žinoma Žalio Velnio būrio partizano žūtis Žaslių apylinkėse. Kitą dieną Antanaičių miške kareiviai sugavo B. Gricių. Sužinota, kad kiti pasaloje sužeisti partizanai gydosi Savarinės kaime. Abu suimtieji buvo bendraamžiai - gimę 1921 m. Spalio 14 d. apylinkėse: „Mirtis komunistams. DKR vadas Žalias Velnias". KGB įrašas dokumentuose byloja: „Pastaruoju metu labai aktyvus". Budiškių kaime, Žiežmarių valsčiuje pas Tamošiuką pastebėtas partizanas. Bėgantį. Lapkričio 13 d. Lapkričio 17 d. apie 40 partizanų būrys pasirodė Talpūnuose. Kulkosvaidžiais, automatais, šautuvais, granatomis. Žaslių garnizono kareiviai. Nelaisvę Ašaka Vaclovas, Tomo iš Dovainių k. Gelvonų valsčiaus. Ilgakiemio apylinkės taryboje paimti šaukimai į karo tarnybą. V. Lapkričio 20 d. apylinkės tarybą ir nušovė jos pirmininką Vincą Gumbį. Lapkričio 21 d. Lapkričio 22 d. Antanas Paškevičius. Misiūnienė, g. 1913 m. Panevėžyje. Nėščia. Gruodžio 17 d. kaime, Žaslių apylinkėje pasirodė 200 partizanų. Automatais, šautuvais, granatomis. 10 partizanų, o kiti ilsėjosi pamiškėje. Tarp jų buvo vokiečių. Vokiškomis uniformomis be skiriamųjų ženklų. Sūnus irgi partizanavo. Vytis, tačiau kareiviai atsisakė. Gruodžio 18 d. susidūrimo su kareiviais žuvo 6 partizanai, vienas buvo suimtas. Buvo persekiojami. Partizanai žuvo. Vienas buvo suimtas. Pasirodė, kad tai Hendrikas Fran-sas (g. 1911 m.) iš Alabertės m. Vokietijoje. Kareivis. Kitas suimtasis tai Edvardas Miklošas (g. 1903 m.) iš Pamūšio k. Musninkų valsčiaus. Gruodžio 21d. vienintelė valdžia kaime 1944 metų liepos - gruodžio mėnesiais. Žūtį pranešama retai, ataskaitose kalbama tik apie sugautus dezertyrus. Partizanai kalbėję apie pasibaigusias bėgimo, granatos metimo varžybas. Turėjo savo čempionus, susitikdavo miško aikštelėse.
Pratybos. Vyrai ruošėsi karui. Štabas. Jo 1944 m. gruodžio 10 d. paskirstymas į keturias apygardas. Vilniaus apygardai. Darbai. Ukmergės, kai kurių Švenčionių, Kauno apskričių partizanai. Dalinius po Ukmergės apskritį keliauja Žalio Velnio pavaduotojas leit. J. -Kerštas. Valsčiuose jis skiria junginių vadus ir vieši net kelis mėnesius. Ir baudimui. Jau 1945 m. sausio 10 d. prie Žaslių atvyksta LLA Vilniaus apygardos štabo narys vyr. Kareckas - Serbentas. Jis praneša apie organizacinius pasikeitimus. Rinktinę, bet buvo pasiryžęs čia likt, kovoti. Batalionai ir šeši štabo skyriai. Jau tada M. paskirtas šios apylinkės (rajono) vadu. Sausio 12 d. tvirtinti štabo sudėties ir veža atlikto darbo ataskaitą. Laikinai nutrūksta. Pavadindamas save LLA 5-os apylinkės vadu. Didžiosios Kovos rinktinės vadu. Vilniuje gyvena jo žmona, o sų ja - jos tėvai, brolis ir seserys. Trūkumą, M. principus, jų teises ir pareigas. Deja, šis sumanymas iki galo nebuvo įgyvendintas. Sukliudė greita M. Instrukcija Nr. 1. Bat. vadas, gavęs instrukciją Nr. 2. įsako kuopų vadams, kad jie su bat. 3. Duoda org. įsakymus kp. rajonuose. Parengties aktyvumą kp. ir bt. Ginklas, nei vienas vyras ar moteris be aktyvumo ar įsipareigojimo. Sąrašus pareikalauja iš kp. vadų ir privalo žinoti bt. 5. Numato bt. 8. Org. bt. v. gauna įsakymus nuo LLA 5-tos apyl. v. per k. ar bt. 9. Skiria kovotojus atsakomingiausias pareigas. 10.Visas žvalgybos tikslas priklauso nuo org. bū. 11. Norėčiau du kartus į mėnesį duoda (gauti) org. d. sudėties žinias ir veiksmų dienyną LLA 5-tos apyl. Org. 1. Nurodytame rajone skiria bū. kuriuose įsako org. kaimynais panaudoja bū. 4. Reikalauja iš org. bū. 5. Du kartus į mėnesį pristato org. bū. v. 6. Tikrina bū. v. org. informacijas bū. 9. Pristato v. d. v. 10. Organizuoja kp.v. patenkinimą v. d. v. reikalavimus, yra atsakingas org. 11. Numato kp. pristatyti bū. v. su kp. Org. bū. žiūr. Org. nurodymą Nr. Daliniai reformųojasi ir tvarkosi bei faktiškai veikia Liet. Kar. Veiksmų dalis (V. bū. gauna direktyvinius įsakymus veiksmams ir veikimui ribose. 2. V. bū. v. priklauso visai bū. v. 3. V. bū. v. org. v. 5. Informacijos gauna, glaudžiai bendradarbiauja su org.d. v. 6. Ūkiniai apsirūpina vietiniais ištekliais, bendr. su org. d. v. perduoda org. d. LLA 5-tos apyl. Atspausdinti neredaguoti ir netaisyti tekstai. Čižiūnų, Aukštadvario valsčiuje. Bū.v.d. d. LLA V.A. org.d.v. v.d.v. rajono vadovavimą perėmė 1945 m. sausio 15 d. apskrities operatyvinėje byloje. Dokumentai rasti pas 1945 m. vasario mėn. žuvusį partizaną Juozą Naraškevičių. Jie abu datuoti ta pačia 1945 01 15 data. Pirmasis Serbento įsakymas apie vadovavimo perėmimą LLA DKR 2 ir 3 batalionuose. Antrasis įsakymas Nr. Žalio Velnio. Padėkos ir įspėjimai. Partizanai užpuolė 20 kareivių būrį. Žuvo. Partizanų nuostoliai - Kėkštas ir Kiaunė lengvai sužeisti. Stumbras ėjo vienas ginkluotas svetima teritorija, nežinodamas slaptažodžio. Buvo sustabdytas patrulio, bet nepakluso ir jį sužeidė. Stumbras atleistas. Rinktinės vadų. Apgalvotai, o dažnai ir pagal iš anksto numatytus planus. (pvz. ne vienas ar keli tos apylinkės būriai, o 100 - 200 kovotojų. Įvairiais kovos etapais. Negandų iškankintas kaimas, buvo kuriama ryšių tarp būrių sistema. Numatydavo kuopos ir rinktinės vadovybė. Buvo žinoma tik nedaugeliui vadų ir štabo ryšininkų. Ryšininkų vaidmuo. Rumšiškių miškų iki Širvintų ir net Molėtų.
Partizanų kovos veiksmus Kaune, Nemenčinėje, Švenčionyse. Netolygiai. Pagalbą ar padėti maistu, kur buvo savi ryšininkai. Nelaimės juos globojusiems. Nuoširdžiai rėmė vietos gyventojai, pirmiausia ūkininkai, jų pačių šeimos. Paliko sodybas, jos buvo sunaikintos, išgrobstytos. Partizanus. Todėl sunkioje būklėje atsidūrė žmonės, ištuštėjus vienkiemiams. Traukėsi į rytus, jos kelias buvo nuklotas nekaltų žmonių lavonais. Dešimtimis. Nukentėję dėl asmeniškumų. Žuvo daug kunigų, bažnyčios patarnautojų ir jų šeimų. Susidorojo su savo priešininkais. „Aktyvistų" tarpe buvo 1941 m. 15 dienų deportacijų vykdytojai, skundikai. Dar daugiau nespėjo, liko ir jautė nuskriaustų žmonių artimųjų neapykantą. Sovietiniai istorikai, keldami klasių kovos teoriją. Mėnesiais. Vietoves, kur rezistencija veikė aktyviausiai.
Atsiminimai apie praeitį
Jonas Januševičius Palemone gyvena jau nuo 1936 metų. Jau 93-eji, tačiau gerai mena pokario įvykius. Pensiją. Kurie buvo vieni iš 1941 m. krašto vyrus. Dar birželio viduryje jie ėmė ruoštis pasipriešinimui. Birželio 23 ar 24 dienomis. Telefonizuoti, o kitus svarbius rusų objektus bandyti palikti be ryšio. Atjungti Pravieniškių priverčiamųjų darbų stovyklą. Januševičius rado seną komutatorių. „Metale". Įsitikino, kad ryšiai veikė be priekaištų. Jie grįžo į štabą Palemone, kuris buvo įsikūręs pulkininko Rėklaičio name. Su civiliais gyventojais. Žmones, kuriuos negailestingai naikino. Juršę. Pravieniškių traukia rusų būrys su tanketėmis. Vokiečiai sugulė už kalnelio. Kareiviai. Žuvo gal penki vokiečiai. Stovyklos kalinius, bet ir prižiūrėtojus, jų žmonas bei vaikus, tarnautojus. Ateinančios valdžios, kad perduotų kalėjimą. Palemono plytinėje buvo įrengta pabėgėlių stovykla. Traukėsi namo. Teritorijoje. Turėjęs Žvirblio slapyvardį, buvo kilęs iš Neveronių, ūkininkas. Neblogos žemės. Buvo vedęs kaimynystėje gyvenančią Gurskaitę, Klemenso Gursko (slp. - Riešutas) seserį Eleną. Būdavo štabe Palemone. Draugams...
Statybininkų prospekto fortas
Dėdė Filipė pagalvojo, kad reiktų apžiūrėti fortą esantį Statybininkų prospekte. Keturis metus jis išgyveno toje pačioje gatvėje ir nežinojo, kad netoliese yra antrojo pasaulinio karo reliktas. Sužinojo tai viename seminare. Pasirodo Klaipėdoje jų buvo pastatyti devyni. Šiuo metu visi jie yra apleisti, benamiai ir šiukšlės rado ten prieglaudą. Sako, kad visoje Europoje panaši situacija su Antro pasaulinio karo istoriniu paveldu. Prikalbino kelis kaimynus studentus keliauti kartų ir skaitmeniniu fotoaparatu užfiksuoti visa kas kris į akį. Studentas iš Vengrijos: Folop, studentė iš Lietuvos: panelė Ž.
- O kur tas fortas yra? - Panelė Ž.- Gatvės gale. Teks pakeliauti pėstute. Nėra toli, užtruksime 20 min. Tiksliai nežinau kur jo ieškoti. Sakė, kad randasi už kažkokių garažų. Dar ten išlikusi vadavietė, bet vargu ar ją pamatysime, nes randasi privačios gamyklos teritorijoje. Girdėjau, kad forto likučius žada naikinti ir statyti toje vietoje sandėlius.
Iškeliavo trijulė, saulei šviečiant, į rytus. Pasiskolinę kastuvą mosavo ir juokėsi. Praeiviai apeidavo keistuolius. Mažas šunelis entuziastingai puolė ant panelės Ž. Vizgindamas uodegą šokinėjo ir inkštė prašydamas, kad su juo pažaistų. Mergina išsigando.
- Ko baidaisi mielo gyvulėlio? - Prabilo Tiesiog Folop.- Tavęs neprarys. Koks mielas banditas.- Bijau. Man batus nuterlios.- Oho kokia pedantė prisidėjo prie mūsų ekspedicijos. Jei plaukai nebūtų raudoni pamanyčiau, kad esi šviesaus proto.- Mekkora tudeje van!
Po paraliais, pamiršau žibintuvėlius pasiimti. Ten tamsu, nors į akį durk. Užeisime į parduotuvę, nupirksiu degtukų. Dėdė Filipė ir panelė Ž. Užėjo į parduotuvę. Dėdė nusipirko degtukų ir šokoladuką, o panelė servetėlių, kad nusivalytų batus. Vaikinai pasišaipė iš tokio pirkinio.
- Jei dėl tokio menkniekio raud...
#8 Rusijos iškilimas Petro I laikais. Europos absoliutizmo epocha su Valdu Rakučiu
Kopos
Vikšriniai ratai malė smėlį. Mokinosi jaunieji tankistai valdyti techniką dykumos sąlygomis. Iš pradžių klimpdavo mašinos puriame smėlyje. Kelias savaites pasitreniravę išvyko į Afriką kariauti. Liko kopos sudraskytu veidu. Greitai užgijo randai. Bėgančio smėlio upeliai užpildė provėžas. Karui pasibaigus kopose neliko nei ženklo. Sugadintas detales, mašinų nuolaužas prarijo smėlio jūra. Keliaujant po Neringos mišką dar ilgai galėjo įgudęs istorikas - archeologas įžvelgti karo pėdsakus. Apkasai, brūstverai, kulkosvaidžių lizdai apaugę žole.
2005 m. užsidegė Neringos nacionalinis parkas. Sudegė didelis plotas miško. Gaisrininkams darbą trukdė sproginėjantys šoviniai likę nuo II pasaulinio karo. Istorikas L. K. pasakojo, kad daugelis gaisrininkų apsiginklavo automatais rastais gaisravietėje. Pats istorikas lakstė po rūkstantį mišką ir rinko istorijos mokslui svarbius radinius. Netrukus sudegęs miškas buvo iškirstas ir užsodintas naujais želdiniais. Taip buvo sunaikintas istorinis paveldas. Vis dėl to istorikas sugebėjo surinkti įdomių eksponatų kurios slepia savo darbovietėje po stalu.

Neringos gaisras
Statistika
| Metai | Įvykis | Apimtis |
|---|---|---|
| 1944 | Šaukimai į sovietinę armiją | Trakų ir Ukmergės apskritys |
| 1944 rugpjūtis-rugsėjis | Mobilizacija | 5% šauktųjų |
| 1944 | Partizanų veikla | Vilkaviškio, Alytaus apskritys |
| 2005 | Neringos nacionalinio parko gaisras | Didelis plotas miško |