Nagrinėjant turtingiausių Lietuvos politikų sąrašus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip deklaruojamas turtas iškreipia tikrąjį vaizdą. Specialistai politikų turtą vertina pagal 7 parametrus, tačiau pagrindinę turto dalį sudaro įmonių akcijos, nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos.
Žurnalas „Reitingai“ kartu su portalu „Delfi“ atliko itin plataus masto tyrimą apie Lietuvos politikų valdomą turtą. Atliekant tyrimą, specialistų komanda peržiūrėjo politikų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktas deklaracijas, taip pat Registrų centrui pateiktas jų valdomų įmonių finansines ataskaitas. Kaip sako žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, turtingiausių politikų gretos padidėjo, nes specialistai patikrino kone visų Lietuvos politikų pateiktus duomenis.
Svarbu paminėti, kad į sąrašą pateko gerokai daugiau politikų nei praėjusiais metais. Įvertinus jų turtą dabartinėmis rinkos sąlygomis paaiškėjo, kad milijonierių politinėje padangėje kur kas daugiau, nei gali pasirodyti žiūrint į oficialias deklaracijas. Ekspertų komanda žiūrėjo ne tik pačių politikų, bet ir jų sutuoktinių deklaracijas bei turimas akcijas, tačiau šį kartą tai buvo vertinama kaip bendras šeimos turtas.
Kaip rodo tyrimas, politikai savo turimą turtą dažniausiai deklaruoja nominalia verte, o tai, pasak specialistų, visiškai iškreipia realų vaizdą. „VMI deklaracijoje prašoma rašyti tikrąsias vertes, tačiau daug politikų įrašo įsigijimo vertę, o tai reiškia, kad jeigu turtas buvo įsigytas seniai, tikroji vertė kartais gali skirtis nuo įsigijimo vertės“, - priduria audito ir konsultacijų įmonės UAB „Moore Mackonis“ partnerė Sigita Pranckėnaitė.
G. Sarafinas pastebi, kad bene patikimiausias rodiklis - bankuose laikomi pinigai, nes pati VMI gali lengvai patikrinti, ar politiko deklaracijoje pateikti duomenys sutampa su suma banko sąskaitoje. O deklaruojamo NT vertė, rodo tyrimas, stipriai skiriasi nuo rinkos vertės, nes dauguma politikų turimus NT objektus deklaruoja nurodydami tokią vertę, kokia ji buvo įsigyjant.
Politikų turto liūto dalį sudaro ir turimos įmonių akcijos, kurių vertė deklaracijose nuo auditorių vertinimo skiriasi kelis kartus.
Turtingiausi Lietuvos Politikai
Nors šiais metais pačiame sąraše politikai išskirstyti į kelias grupes, auditorių, finansininkų bei kitų specialistų vertinimu, turtingiausiųjų dešimtukas atrodo taip:
- Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis - 153,4 mln. eurų
- Seimo narys Ramūnas Karbauskis - 94,2 mln. eurų
- Seimo narys Antanas Guoga - 27-30 mln. eurų
- Seimo narys Valdemaras Valkiūnas - 21,6 mln. eurų
- Seimo narys Gabrielius Landsbergis - 19,64 mln. eurų
- Seimo narys Dainius Kreivys - 6,5 mln. eurų
- Seimo narys Kęstutis Glaveckas - 4,198 mln. eurų
- Seimo narys Kazys Starkevičius - 3 mln. eurų
- Seimo narys Valius Ąžuolas - 2,6 mln. eurų
- Seimo narys Vidmantas Kanopa - 2,3 mln. eurų
Įdomu tai, kad nors Lietuvos prezidentas, kaip šalies vadovas, sąraše išskiriamas pirmas, į turtingiausių Lietuvos politikų dešimtuką nepakliuvo.
Šiame kontekste svarbu paminėti ir Alfonso Radžiūno, Semeliškių valsčiaus sekretoriaus, šeimos istoriją, kuri atspindi sudėtingus Lietuvos likimus XX amžiuje. Jo sūnus, Rimantas Kazimieras Radžiūnas, pasakoja apie šeimos gyvenimą tarpukariu, sovietinės okupacijos metais ir po nepriklausomybės atkūrimo. Ši istorija iliustruoja, kaip valstybės tarnautojų ir jų šeimų gyvenimus paveikė politiniai įvykiai ir represijos.
Alfonsas Radziunas
Politikų Pozicijos ir Komentarai
Nors „Delfi“ susisiekė su turtingiausiais politikais ir paprašė jų pateikti savo pozicijas, susisiekti pavyko ne su visais. Kai kurie politikai pabrėžė, kad turtą deklaruoja pagal VMI nustatytas taisykles. Pavyzdžiui, LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad pats žmogus nustatyti savo turto vertės negali.
Seimo narys Antanas Guoga teigė, kad turto vertę nustatyti labai sunku. Seimo narys Valdemaras Valkiūnas teigė, kad nieko neslepia ir deklaruoja turtą taip pat, kaip ir anksčiau.
G. Landsbergis: pakitimų atsirado dar 2018 m. „Neturime galimybės vertinti bei komentuoti, ar ir kiek objektyviai, remiantis kokiais rinkos svyravimais, kokiu būdu ir kokia metodika analitikai G. Landsbergio šeimos turtą įvertino šįkart. Priminsime jau anksčiau teiktą informaciją - 2018 m. rugpjūtį G. Landsbergio sutuoktinė A. Landsbergienė padidino motininės įmonės „Kibirkštis“ įstatinį kapitalą iki 12,6 mln. eurų - įstatinis kapitalas padidintas ne piniginiu įnašu, o įnešant „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos akcijas tuo metu verslo vertintojų nustatyta akcijų rinkos verte. „Kibirkštis“ yra prisiėmusi 20 mln.
Išvados
Tyrimas atskleidė, kad politikų deklaruojamas turtas dažnai neatitinka realios rinkos vertės, o tai iškreipia tikrąjį vaizdą apie jų finansinę padėtį. Vis dėlto, žiniasklaidos dėmesys ir viešumas skatina politikus deklaruoti vertes arčiau realybės. Taip pat svarbu prisiminti, kad politikų šeimų istorijos yra glaudžiai susijusios su Lietuvos istorija, o jų likimus paveikė politiniai įvykiai ir represijos.
Lietuvos istorija – priešistorė iki modernybės
tags: #alfonsas #bute #verslininkas