Apskritai visi mus supančioje aplinkoje naudojami elektronikos ir elektriniai prietaisai skleidžia elektromagnetinį spinduliavimą. Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistas Jonas Tartėnas teigė, kad buitiniai prietaisai, elektros įrenginiai, kompiuterių ekranai, elektros perdavimo tinklai, radijo ir televizijos bei mobiliojo ryšio stotys aplink save sukuria elektromagnetinį lauką, kurio didelis galingumas gali paveikti žmogaus sveikatą.
Elektromagnetinis spektras
Elektromagnetinių bangų poveikis žmogaus organizmui
Žmogaus jutimo organai reaguoja į 20-300 MHz dažnio elektromagnetinį lauką. Pabuvęs elektromagnetinio lauko, kurio galingumas yra didesnis nei 10 W/cm², žmogus gali jausti nespecifinius simptomus: nuovargį, galvos svaigimą ir skausmą, rankų drebulį, gali prasidėti nemiga, pakilti temperatūra. J. Tartėno teigimu, esant ilgalaikei 3-5 min. superaukštų dažnių 300 MHz-300 GHz elektromagnetinei energijai, gali išsivystyti ir tiesioginiai širdies bei kraujagyslių funkciniai pakitimai.
Žmogaus kūnas sugeria tam tikro dažnio ribose skleidžiamą elektromagnetinio lauko energiją, kurią paverčia šiluma ir jos perteklių pašalina į aplinką. Tačiau, kai šilumos kiekis yra per didelis, organizmas gali perkaisti. Ypač neatsparūs šiluminiam poveikiui yra akių audiniai, centrinė nervų sistema. Priklausomai nuo spinduliavimo intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ir lėtiniai organizmo pakenkimai. Žmonėms, kurie yra nuolat veikiami elektromagnetinės spinduliuotės, gali išsivystyti širdies kraujagyslių, imuninės bei kvėpavimo sistemų funkciniai pakitimai.
Anot jo, labiausiai elektromagnetinis spinduliavimas veikia vyresnio amžiaus žmones, taip pat sergančius įvairiomis ligomis ir vaikus. Ypač jautrūs spinduliuotei kūdikiai, kurių imuninė sistema nėra visiškai susiformavusi.
Stipri spinduliuotė gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tačiau elektromagnetinės bangos neturi savybės kauptis žmogaus organizme. Todėl laiku nutraukus darbą elektromagnetiniame lauke ar išjungus prietaisą iš tinklo, o taip pat patikimai apsaugojus darbo vietą nuo minėtų laukų poveikio, organizmo sutrikimai išnyksta, o gydant ir taikant reabilitaciją sunkesniais atvejais, žmonės dažniausiai pasveiksta.
Elektros energijos tiekimo išjungimas dalinai sumažina elektromagnetinį lauką, tačiau elektros laidų spinduliuotė nėra intensyvi. Nebent, elektros instaliacija yra sistemingai perkraunama arba techniškai netvarkinga.
Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų katedros vedėjas doc. dr. Saulius Japertas teigė, kad šiuolaikiniai žmonių naudojami prietaisai sveikatai kenkia žymiai mažiau nei, pavyzdžiui, tie, kurie buvo naudoti prieš 20 metų. Nepaisant to, mokslininkas patarė neprarasti budrumo. Ypač tai svarbu analizuojant mobiliųjų telefonų poveikį. Šios komunikacijos priemonės spinduliuoja mikrobangas, kurios ilgai kalbant telefonu, pasak mokslininko, gali pakelti kūno temperatūrą.
„Per maždaug 10 minučių pamatytume aiškius įšilimo požymius galvos srityje. Aišku, sritis gali būti ir platesnė. Temperatūros pakilimas žmogui gali sukelti neigiamus efektus“, - sakė docentas.
Saugumo koeficientai ir normos
Jo teigimu, JAV naudoja tokį saugumo koeficientą: nepavojinga spinduliuotė, kuri neviršija 1,6 vato 1 kg žmogaus svorio. ES laikomasi pozicijos, kad nepavojinga dviejų vatų spinduliuotė vienam kilogramui. Tačiau, S. Japerto manymu, šiuolaikiniai telefonai šiuos kriterijus atitinka. Jo teigimu, populiariausių išmaniųjų telefonų spinduliuotė neviršija 0,5 vato.
Pašnekovas atskleidė, kad Lietuvoje elektronikos įrenginių saugumui yra keliami labai griežti reikalavimai. „Pagal galiojančias normas Lietuvoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis negali viršyti 10 mikrovatų kvadratiniame centimetre. Tai yra viena griežčiausių normų. JAV norma yra 100 mikrovatų, ES - 50. Ką reiškia 10 mikrovatų? Jeigu telefonas spinduliuoja du vatus, reiškia saugus atstumas - maždaug 1,26 metro. Jei 0,8 vato, tai saugus atstumas - 80 cm. Apskritai telefoną glausti prie ausies nėra labai saugu. Todėl geriau naudoti laisvų rankų įrangą“, - patarė mokslininkas.
Kaip sumažinti neigiamą telefono poveikį?
Pašnekovas sakė, kad priemonių yra labai daug. Tačiau jis sutiko įvardyti pagrindines, į kurias reikėtų atsižvelgti. S. Japertas visų pirma patarė mažiau kalbėti telefonu. Anot jo, telefoną priglaudus prie ausies nerekomenduojama kalbėti ilgiau nei 10 minučių. O nesinaudojant telefonu nepatariama jo laikyti prie kūno.
„Viskas dėl to, kad iš bazinės stoties nuolat eina tikrinantieji signalai. Tada telefonas atsako atgal spinduliuodamas. Dažnumas priklauso nuo operatoriaus. Tada spinduliuotė gali būti stipresnė nei šnekant telefonu,“ - teigė mokslininkas.
Anot jo, mobiliųjų telefonų nepatariama naudoti vaikams iki 15 metų. Taip pat jais minimaliai turėtų naudotis ir vyresni žmonės. Tačiau mokslininkas pridėjo, kad vaikams yra gaminami specialūs telefonai, kurių spinduliuotė yra žymiai mažesnė.
„Nerekomenduojame telefonais naudotis uždaroje patalpoje, lifte, automobilyje. Spinduliuotė gali atsispindėti nuo metalinių paviršių ir taip gali sustiprėti spinduliavimo efektas. Pavyzdžiui, automobilyje spinduliai negali praeiti per metalinį apvalkalą ir lieka viduje. Taip pat naktį negalima telefono laikyti šalia lovos ar po pagalve. Neigiamos įtakos gali turėti auksiniai dantys. Apskritai geriau turėti šiek tiek paranojos nei paskui kažką kaltinti dėl nelaimės“, - teigė docentas.
Pašnekovo teigimu, internetu leidžiantys naudotis įrenginiai ypatingo pavojaus nekelia: „Pagal ES reikalavimus standartinis įrenginys turi spinduliuoti ne daugiau nei 100 milivatų. Todėl jei nuo Wi-fi įrenginio esate 28 - 30 cm, pavojaus nebelieka. Juk šio įrenginio nestatome ten, kur praleidžiame daugiausiai laiko. Dažniausiai jis būna prie lango ar kažkurioje kitoje nuošalesnėje vietoje.“
Šiuolaikinių televizorių ir kompiuterių poveikis - minimalus. Tačiau senieji lempiniai televizoriai spinduliuodavo rentgeno spindulius. Tiesa tuomet, kad pasireikštų neigiamas poveikis sveikatai, prie televizoriaus reikėdavo praleisti daug laiko. „Senieji lempiniai televizoriai buvo pavojingi dėl katodinio vamzdžio. Tuomet būdavo spinduliuojami rentgeno spinduliai. Tačiau jų kiekis būdavo toks silpnas, kad kažką pajustum, jei prie pat televizoriaus sėdėtum kasdien po septynias valandas. O skystųjų kristalų televizoriai to nespinduliuoja. Senieji kompiuterių monitoriai irgi turėjo katodinį vamzdį. Todėl jeigu dar kas turi tokius kompiuterius, atsargumo dėlei vertėtų pasikeisti. Dabartiniai monitoriai nėra pavojingi. Jie veikia visai kitu principu“, - kalbėjo mokslininkas.
KTU mokslininkas S. Japertas taip pat teigė, kad šis prietaisas vertinamas nevienareikšmiškai. „Jos gaminamos taip, kad didelės energijos dalies neišspinduliuotų. Jeigu krosnelė tvarkinga, žmogui ji neturėtų būti pavojinga. Tačiau VGTU darė tyrimą ir nustatė, kad dalis energijos patenka už krosnelės ribų ir gali veikti žmogų. Bet jos išeina labai menkai. Už 30 cm nuo krosnelės poveikio nėra. Tereikia pasitraukti pusmetrį ir palaukti, kol maistas pašils. Šiaip kai kurie mokslininkai sako, kad krosnelės vienaip ar kitaip maistą veikia. Užsienyje buvo atliktas bandymas, kai perpilant žmogui kraują jis prieš tai buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje. Tam pacientui baigėsi liūdnai. Sunku pasakyti, ar tai įvyko atsitiktinai. Tačiau reikia atminti, kad jei nuo bet kokio įrenginio pasitrauktume 30 cm, poveikis stipriai sumažėja“, - sakė docentas.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas teigė, kad šių krosnelių naudojimo laikas vis dar per trumpas, kad mokslininkai galėtų tiksliai nustatyti, kenkia, ar nekenkia žmogaus organizmui taip paruoštas maistas. Kita vertus, mikrobangos negali prasiskverbti į storesnius maisto gabalus, dėl šios priežasties atsiranda tikimybė, kad nebus sunaikinti maiste galimai esantys sveikatai pavojingi mikroorganizmai.
„Naudojant mikrobangų krosnelę maistui pašildyti ar gaminti rekomenduojama laikytis šių paprastų patarimų. Ką nors gamindami, stovėkite toliau nuo krosnelės - mikrobangų spinduliavimo galia sparčiai mažėja tolstant nuo jos. Nerekomenduoja šalia veikiančios krosnelės būti žmonėms, nešiojantiems širdies stimuliatorių, nes gali sukelti trikdžius. Įsigijus naują krosnelę nuolat stebėkite, ar sandarios jos durelės, ar nepasikeitė skleidžiamas garsas“, - patarė specialistas.
M. Urbonas sakė, kad nuo elektromagnetinės spinduliuotės, pavyzdžiui, kompiuterių ar kitų šaltinių darbo vietoje apsaugo teisingas jų išdėstymas bei eksploatacija pagal darbų saugos instrukciją, darbo ir poilsio režimas (1 val. darbo, po to 10 min. pertrauka toliau nuo elektrromagnetinio lauko šaltinio). Taip reikia atminti, kad norint išvengti didesnio pavojaus nuo kompiuterio reikia būti nutolus ne mažiau nei 40 cm. Be to, reikia pakankamai darbo erdvės (ne mažiau kaip 6 m2 ir ne mažiau kaip 20 m3 vienai darbo vietai prie kompiuterio). Taip pat darbo vietoje turi būti užtikrintas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, dulkių nuo ekrano ir nuo klaviatūros nuvalymas. Galiausiai nereikia pamiršti vėdinimo. Tai ypač aktualu kabinetuose, kuriuose daugiau darbuotojų ir naudojami ne tik kompiuteriai, bet ir kopijavimo bei dauginimo technika.
Radijo bangos ir jų panaudojimas
Radijo bangos - laisvai erdvėje sklindančios elektromagnetinės bangos, ilgesnės nei 0,1 mm (10-4m). Radijo bangos greitis c laisvoje erdvėje lygus 299 792,458 km/s. Skaičiavimams neretai naudojama suapvalinta greičio reikšmė: c = 300 000 km/s = 300 000 000 m/s . Radijo bangos ilgiu λ vadinamas mažiausias atstumas bangos sklidimo kryptimi tarp dviejų taškų, svyruojančių vienoda faze.
Radijo banga
Radijo bangos skirstomos pagal jų ilgį arba dažnį.
Radijo bangų sklidimas
Radijo bangų sklidimui turi įtakos sklidimo terpės savybės ir sklidimo kelyje sutikti objektai. Sklindant radijo bangoms, gali atsirasti atspindžiai, pasireikšti refrakcija, difrakcija, absorbcija, sklaida, pakisti poliarizacija. Radijo bangoms sklindant atmosferoje, didesnę ar mažesnę įtaką daro viršutinių jonosferos sluoksnių jonizacija (dėl Saulės aktyvumo), vandens garų kiekis, krituliai, temperatūrų skirtumas tarp atmosferos sluoksnių ir kiti faktoriai. Visa tai reiškia, kad priklausomai nuo ilgio ir sklidimo sąlygų, radijo bangos gali įveikti labai skirtingus kelius ir atstumus.
Šie radijo bangų sklidimo atvejai:
- Laisvoji erdvė. Radijo bangos sklinda be kliūčių, siuntimo ir priėmimo įrenginiai yra tiesioginio matomumo zonoje;
- Paviršinis sklidimas. Radijo bangos sklinda išilgai žemės, sekdamos Žemės paviršiaus kreivumą. Toks sklidimas būdingas ilgosioms ir vidutinėms bangoms, radijo bangos prasiskverbdamos į Žemės paviršių, jame sukelia sroves ir todėl kiekvienas žemės paviršiaus taškas tampa nauju radijo bangų šaltiniu. Gaunamas geras priėmimas iš už horizonto;
- Jonosferinis sklidimas. Dekametrinės ir metrinės radijo bangos atsispindi nuo jonosferos, kurios dielektrinė skvarba gerokai skiriasi nuo apatinių atmosferos sluoksnių dielektrinės skvarbos. Atsispindėjusių bangų priėmimas galimas ir esant toli už horizonto. Tačiau toks priėmimas dažniausiai netrunka nuolat, kadangi labai priklauso nuo jonosferos būsenos.
Radijo bangų panaudojimo sritys
Ilgą laiką informacijos perdavimas buvo bene vienintelis radijo bangų naudojimo tikslas. Vėliau mokslo pasiekimai ir naujos technologinės galimybės įgalino gerokai išplėsti radijo bangų taikymo sritis. Mūsų dienomis tokių sričių sąrašas tapo pakankamai ilgas. Galima būtų paminėti šiuos pavyzdžius:
- Radijo ryšys;
- Radijo transliavimas;
- Televizija;
- Belaidė telefonija (judriojo ryšio telefonai, belaidžiai rageliai);
- Nuotolinis valdymas (garažo vartai, belaidė kompiuterio klaviatūra, pelė ir kt.);
- Radiolokacija (fizinių objektų erdvėje sekimas, judėjimo parametrų nustatymas);
- Radijo pelengavimas (krypties į radijo bangų šaltinį nustatymas);
- Laivų ir orlaivių navigacija;
- Matavimo prietaisai (greičio matavimo radarai, aukštimačiai ir kt.);
- Padėties nustatymas (naudojant GPS palydovus);
- Apsaugos ir kontrolės priemonės;
- Pramonės, mokslo ir medicinos prietaisai;
- Maisto ruošimas (mikrobangės krosnelės).
Šiuolaikinės visuomenės poreikis naudotis pažangiausiomis ryšių technologijomis ir gauti vis kokybiškesnes elektroninių ryšių paslaugas, nuolat didina radijo dažnių paklausą. Nors radijo dažnių spektras atrodo pakankamai platus, jame sunkiai „telpa“ visi jo naudotojai. Todėl, siekiant užtikrinti suderinamumą tarp radijo dažnių naudotojų bei sudaryti sąlygas verslui ir visuomenei naudotis naujos dinamiškos ryšių aplinkos teikiamais privalumais, atliekamas radijo dažnių valdymas. Efektyvus radijo dažnių valdymas - prielaida naujoms technologijoms įsitvirtinti.
Ultragarsas ir jo panaudojimas
ULTRAGARSAS - tai elastinės bangos, kurių dažnis viršija žmogaus girdos viršutinę ribą (15-20 kHz). Ultragarso dažnio viršutinę ribą lemia medžiagos sandara: dujų elastinių bangų ilgis didesnis už molekulių laisvojo kelio ilgį, o skysčių ir kietūjų kūnų - už nuotolį tarp atomų. UUltragarso dažnių dipazonas skirstomas į tris sritis: <100000 Hz - žemo, 100000-10000000 Hz - vidutinio ir 10000000-1000000000 Hz - aukšto dažnio ultragarsą (elastinės bangos, kurių dažnis >1000000000 Hz, vadinamos hipergarsu). Dujose ir skysčiuose gali sklisti tik išilginės, kietuosiuose kūnuose - išilginės ir skersinės elastinės bangos. Jos sklinda kryptingai, nes dažniausiai palyginti su ultragarso šaltinio skersmeniu yra trumpos.
Ultragarso sklidimo kryptis tiriama geometrinės akustikos metodais. Ultragarsas nuo didielių aplinkos nevienalytiškumų atsispindi ir lūžta. Ultragarsą galima fokusuoti akustiniais lęšiais ir reflektoriais. Jo ssklidimo greitis priklauso nuo medžiagos tamprumo ir tankio; kai kuriose medžiagose jis priklauso ir nuo bangų dažnio - pasireiškia ultragarso greičio dispersija.
Ultragarsą skleidžia gamtiniai triukšmo šaltiniai (lietus, griaustinis ir pan.), gyvūnai (šikšnosparniai, ddelfinai, kai kurių rūšių banginiai). Jį sužadina mechaniniai ultragarso generatoriai (švilpukai, sirena, hidrodinaminiai vibratoriai), kurie mechaninę skysčio ar dujų energiją paverčia ultragarso energija.
Ultragarsas veikia žmogų, gyvūnus, augalus mikroorganizmus. Biologinis ultragarso poveikis priklauso nuo jo stiprumo ir trukmės. Pvz., 1-2 W/cm². stiprumo, 100000-1000000 Hz dažnio ultragarsas sukelia audinio mikromasažą: žmogaus ir gyvūno organizmo audiniuose geriau cirkuliuoja kraujas ir limfa. Organizmas sugeria ultragarsą, ir jo akustinė energija virsta šilumine. Audinių giluminis įšilimas pagerina medžiagų apykaitą. Tam tikro stiprumo ultragarsas sunaikina bakterijas ir virusus (pvz., tuberkuliozės mikrobakterijas ir šiltinės salmoneles, polimielito, encefalito virusus). 3-10 W/cm².
Ultragarsas naudojamas
- Medicina (fizioterapija, ultragarsinė diagnostika, chirurgija, medicininių aerozolių gamyba, medicininių instrumentų iir vaistinių medžiagų sterilizavimas)
- Technika (detalių ultragarsinis valymas, ultragarsinis apdirbimas, ultragarsinis suvirinimas, aliuminio dirbinių litavimas, šilumos ir masės mainų bei elektrocheminių procesų spartinimas, dūmų ir aerozolių nusodinimas)
Plačiausiai vartojami ultragarso šaltiniai yra pjezoelektrinis, magnetostrikcinis, elektrodinaminis, elektromagnetinis keitikliai. Jie verčia elektrinio lauko energiją kietojo kkūno (plokštelės, strypo, diafragmos) virpesiais, kurie žadina ultragarsą (20 kHz-1 GHz dažnio garso virpesius).
Technologinio ultragarsinio įrenginio pagrindinė dalis yra ultragarso šaltinis. Pramonėje vartojami šie technologiniai ultragarsiniai įrenginiai: plovimo ir galvaninės vonios; gręžimo pjovimo, graviravimo ir suvirinimo staklės; emulgatoriai; dispergatoriai; lituokliai; dulkių, suodžių, aerozolių ir suspensijų filtrai; kristalizatoriai; medicinoje - fizioterapijos aparatai; chirurginiai prietaisai; ultragarsiniai vibraciniai mikromanipuliatoriai; inhaliatoriai; chirurginių instrumentų, mėgintuvėlių, pipečių plovimo vonios.
Medicininis elektromagnetinių bangų panaudojimas
Elektromagnetinės bangos naudojamos ir medicinoje, kur, pavyzdžiui, smūginė bangų terapija yra organizmui saugi procedūra, kuri padeda šalinti strijas, gydyti celiulitą, lieknėti ir suteikti kūno odai daugiau stangrumo, kartu pašalinant susikaupusius skysčius, riebalines sankaupas. Atliekant smūginę bangų terapiją, į pažeistas kūno vietas perduodama mechaninė energija stimuliuoja gijimo ir regeneracijos procesus. Aukšto dažnio spaudimas, prasiskverbdamas pro odą ir pasiskirstydamas audiniuose radialiniu būdu, skatina fiziologinį jų atsinaujinimą, mažina uždegimą, skausmą. Priklausomai nuo gydomos srities, smūginė bangų terapija dažniausiai trunka nuo 10 minučių iki valandos.
Yra 172 medicininės specialybės, kurios naudoja elektromagnetines bangas gydymui. Elektromagnetinės bangos pasižymi tiesioginiu fiziniu ir cheminiu poveikiu. Gydymui naudojama DB energija prasiskverbia į audinius 8-10 cm. Ją sugeria kraujingi audiniai, hipofizio sistema ir antinksčiai.
Milimetrinės bangos (MmB) yra ypač aukšto dažnio - nuo 30 000 iki 300 000 MHz ir nuo 10 iki 1 mm ilgio bangos. Pradėtos naudoti medicinoje bangos gana neseniai - apie 1985 metus. Šiuo metu jų veikimo mechanizmas nėra visiškai aiškus. Manoma, kad mmB pasižymi nespecifiniu poveikiu organizmui: jos normina bendrąjį organizmo reaktyvumą, funkciškai susijusį su tokiais kompensaciniais mechanizmais, pvz. imunitetu. Jų poveikyje T helperių kiekis nekinta, o supresorių mažėja, stiprėja ir humoralinis imunitetas.
Rekomendacijos
Pagrindinės rekomendacijos, kaip sumažinti elektromagnetinių bangų poveikį:
- Mažiau kalbėti telefonu ir nelaikyti jo prie kūno.
- Nenaudoti telefonų uždaroje patalpoje, automobilyje.
- Nelaikyti telefono šalia lovos.
- Stovėti toliau nuo mikrobangų krosnelės gaminimo metu.
- Darbo vietoje teisingai išdėstyti įrenginius ir laikytis darbo saugos instrukcijos.
- Nuo kompiuterio būti nutolus ne mažiau nei 40 cm.
tags: #kur #gali #buti #naudojamos #bangos