Žaliūkių malūnininko sodybos istorija: nuo XIX a. iki šių dienų

Šiaulių „Aušros“ muziejus, vienas seniausių Lietuvoje, saugo ir puoselėja tautos atmintį. Muziejus turi ne vieną padalinį, o vienas iš jų - Žaliūkių malūnininko sodyba.

Žaliūkių malūnininko sodyba - tai gyvas etnokultūros, tradicinių papročių ir veiklos bei pramogų kampelis, įsikūręs šiuolaikinio miesto apsuptyje. Tai vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, kur galima prisiliesti prie senųjų tradicijų ir pajusti tikrąjį duonos skonį.

Šiame straipsnyje apžvelgsime Žaliūkių malūnininko sodybos istoriją, nuo jos įkūrimo iki šių dienų, ir apžvelgsime svarbiausius sodybos akcentus.

Žaliūkių vėjo malūnas

Prieš 130 metų pastatytas Žaliūkių vėjo malūnas šiandien vienas iš nedaugelio Šiaulių istorijos liudininkų. Šis XIX a. pabaigos statinys Šiauliuose yra vienintelis išlikęs ir saugomas medinės architektūros technikos paveldo objektas.

Žaliūkių vėjo malūnas yra kepurinis, dar vadinamas olandiško tipo (olenderis). Jis pastatytas apie 1875-1880 m. vokiečio Gustavo Danielio tėvo trijų dešimtinių (1 dešimtinė - 1,0925 ha) žemės plote, nežymioje pakilumoje, neužstotoje miškų ir sodybų, tuometiniame Žaliūkių kaime, nuo kurio ir gavo pavadinimą.

Šalia malūno stovėjo malūnininko sodyba - dviejų galų gyvenamasis namas, svirnas ir klojimas. Čia gyveno samdomas malūnininkas.

1940 m. malūnas buvo nacionalizuotas, jo veikla pradėjo strigti. 1957 m. malūnas visai nustojo malti. Apie dešimtmetį Žaliūkių malūnas stovėjo apleistas.

1967 m. jis perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui. Malūnas buvo suremontuotas ir 1970 m.

2008-2010 m. Lietuvos Respublikos ir Norvegijos fondų lėšomis įgyvendintas projektas „Žaliūkių medinio vėjo malūno restauravimas ir pritaikymas visuomenės reikmėms“.

Sodybos atgimimas

2008-2011 m. malūnas buvo restauruotas, atstatytas malūnininko gyvenamasis namas. 2022 m. sodybos kompleksą papildė iš Medginų kaimo (Joniškio r.) perkeltas svirnas, o 2023 m. jame įrengta Šiaurės ir Vidurio Lietuvos XIX a. pab. - XX a. etnografijos eksponatų atvirų saugyklų ekspozicija.

Lankytojai dabar čia gali išvysti atkurtą malūnininko trobą su etnografine ekspozicija ir restauruotą Žaliūkių vėjo malūną, vienintelį Šiauliuose išlikusį XIX a. antros pusės Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinį, turintį autentišką grūdų malimo įrangą.

Žaliūkių malūnininko sodybos veikla

Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus - etnokultūros, tradicinių papročių ir veiklos bei pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto. 2022 m. sodybą papildė atstatytas svirnas, perkeltas iš Medginų kaimo (Joniškio r.), 2023 m. jame įrengta etnografijos eksponatų atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti Šiaurės ir Vidurio Lietuvos XIX a. pab. -XX a.

Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas, malami grūdai, kepama duona, vedamos įvairios edukacijos ir ekskursijos. Kasdienybę paįvairina kartu su miesto bendruomene švenčiamos kalendorinės lietuvių liaudies šventės: Užgavėnės, Atvelykis, Kupolinės, Žolinė, Rudens lygiadienis.

Populiariausias Žaliūkių malūnininko sodyboje vykstantis edukacinis užsiėmimas - „Duonos kepimas“.

Žaliūkių malūnininko sodyboje galima paragauti čia keptos ruginės duonos, sužinoti šimtametės duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, o taip pat susipažinti su XX a. pradžios buitimi.

Tai ne tik galimybė paragauti čia pat keptos ruginės duonos, bet ir sužinoti šimtametes duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, susipažinti su XX a. pradžios buitimi. Sakoma, jog duonos skonis - tai gyvenimo skonis, todėl sodybos šeimininkė maloniai priima visus norinčius patirti šį skonį ir kviečia kartu kepti kvapnią, natūraliai subrandintą, naminę duonelę.

Duonos kelias: nuo grūdo iki stalo

Edukacinio užsiėmimo metu lankytojai sužino apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo. Jie išgirsta pasakojimą apie tai, kaip grūdas tampa miltais, o miltai - tešla.

Duonos kepimo papročiai ir ritualai

Duonos kepimas - tai ne tik amatas, bet ir ritualas, turintis gilias tradicijas. Senovėje duonos kepimas buvo laikomas šventu veiksmu, todėl jam buvo skiriamas ypatingas dėmesys.

Duoną paprastai minkydavo pati šeimininkė, mergaitėms šio proceso nepatikėdavo. Kiekvienas duonos kepaliukas buvo ruošiamas su meile, apglostomas ir tik tada šaunamas į krosnį.

Duonos kepimo dieną nebuvo galima pyktis bei nieko niekam skolinti, kad neišneštų iš namų duonos skalsos. Pagal duonos raikymo storį buvo galima spręsti, ar šeimininkė dosni, ar šykšti.

Duonkepė krosnis: širdis namų

Svarbiausia malūnininko name - duonkepė krosnis, kurią mūrijo iš Panevėžio atvykęs patyręs meistras.

Kitos edukacinės programos ir veiklos

Žaliūkių malūnininko sodyba siūlo ir kitų įdomių edukacinių užsiėmimų:

• Užgavėnių tradicijos ir kaukės.
• Velykų tradicijos ir margučių marginimas.
• Kerdžiaus ragas.
• Gimtadienio šventė malūnininko troboje.

Kupolinės Žaliūkių malūnininko sodyboje

2022 m. birželio 23 d. Žaliūkių malūnininko sodyboje vyko jubiliejinės, jau 10-osios Kupolinės. Lankytojų laukė vasarvidžio šventė, kupina magijos, mistikos ir šviesos stebuklo, vilios Kupolinių apeigos, žolynų ir burtų valanda, kūrybinės dirbtuvės, folkloro ansamblių pasirodymai.

Šiais metais kiekvienas, įžengęs pro apkaišytus žolynais vartus, Žaliūkių malūnininko sodyboje ras ir vainikais papuoštą kiemą, ir vainikavimo dar laukiantį Kupolės medį, ir šurmuliuojantį kermošių, ir daugybę veiklų. Visi galės smagiai ir prasmingai švęsti ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį: rinkti žolynus, pinti vainikus, puošti Kupolės medį.

Šventėje dalyvavo ir dailės studija „Auksinė ochra“, kvietusi ne tik pažiūrėti, bet ir patiems atskleisti savo kūrybines galias. Kupolinėse skambėjo ir šienapjūtės, ir meilės dainos, ir senosios sutartinės.

Jau dešimtį metų prie Žaliūkių vėjo malūno organizuojamos Kupolinės turi labai daug liaudyje paplitusių pavadinimų: Kupolės, Rasos, Vainikų šventė, Joninės. Įvairiuose šventės pavadinimuose slypi skirtingų istorijos laikotarpių prasmės.

Vasarvidis arba vasaros saulėgrįža kitados buvo švenčiama net savaitę, kupiną šventinių apeigų su žolynais, ugnimi ir vandeniu. Būdavo renkamos vaistažolės, kurios šiuo metų laiku turi daugiausiai gydomųjų galių.

Seniau buvo tikima, kad, pavyzdžiui, Joninių išvakarėse nuskinta jonažolė gali išgydyti net 99 ligas. Nuo ko, dėl ko ir kaip tomis vaistažolėmis reikia gydytis, papasakos išmanantys specialistai.

Joninių išvakarėse renkamos ne tik vaistažolės - suskinta 9 ar 12 žolynų puokštė, vadinama kupole, yra stebuklinga, tinka burtams ir ateities spėjimui. Sakoma, kad tokia kupolė gydo žmones ir gyvulius, gina nuo piktų akių nužiūrėjimo, taip pat pagal ją galima spėti ir kitų metų laimę.

Organizatorius - Šiaulių „Aušros“ muziejus, rėmėjos: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė, informacinis rėmėjas - žiniasklaidos grupė „Etaplius“, draugas - VUŠA Botanikos sodas.

Rudens lygiadienis

2021 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje buvo švenčiamas Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena.

Susirinkę malūnininko sodyboje, dėkodami už skalsą, vasaros gėrybes ir gerą šių metų derlių, atliko aukojimo apeigą - sudegino iš šiaudų padarytus tradicinius simbolius. Svarbiausias jų - ožys.

Kviečiame šiauliečius, šalia malūno esančių vietos bendruomenių narius, neabejingus mūsų tautos praeičiai, trečiadienio vakarą susiburti Žaliūkių malūnininko sodyboje. Ugnis - ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu - mūsų visų vienybė.

Praktinė informacija lankytojams

Žaliūkių malūnininko sodyba pritaikyta pažintiniam ir kultūriniam turizmui: lankytojų patogumui sutvarkyta teritorija, įrengta vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelės. Lankytojai, turintys judėjimo negalią, gali patekti į malūnininko namą.

Edukacinių Užsiėmimų Kainos ir Nuolaidos:

Kontaktai: +370 41 52 43 94, +370 41 43 36 80, www.ausrosmuziejus.lt

tags: #kupolines #zaliukiu #malunininko #sodyboje