Šlaitinio stogo įrengimas: konstrukcija, tipai, ypatumai ir reikalavimai

Stogo konstrukcija atlieka svarbų vaidmenį norint užtikrinti pastato vientisumą ir funkcionalumą. Projektuojant ir įrengiant stogą būtina atsižvelgti į keletą veiksnių, tarp kurių vienas svarbiausių yra vandens nuvedimas. Vandens nuvedimo sistemų konstrukcija priklauso nuo numatomo įrengti stogo nuolydžio, pagal kurį stogai skirstomi į dvi kategorijas - plokščius ir šlaitinius stogus.

Šlaitinius stogus, palyginti su plokščiais stogais, paprasčiau montuoti, taip pat nuo jų lengvai nubėga vanduo ir sniegas, todėl jie tarnauja ilgiau be kapitalinio remonto. Vis dėlto siekiant sukurti estetiškai atrodančius, tačiau funkcionalius ir tvarkingus šlaitinius stogus, būtina suprasti stogo konstrukcijų bei jų įrengimo subtilybes.

Šlaitinis stogas yra vienas populiariausių stogo tipų. Šlaitinių stogų konstrukcijos skiriasi pagal šlaitų skaičių ir formą bei šlaito nuolydį. Šlaitiniai stogai įprastai įrengiami nuosavuose namuose ar kotedžuose, tačiau iš esmės jie tinka daugumai pastatų. Palyginti su plokščiais stogais, jie gali būti ne tokie efektyvūs esant dideliam sniego kiekiui arba itin stipriems vėjams.

Nuo senų senovės Lietuvoje statant namus buvo įrengiami šlaitiniai stogai. Kol nebuvo išrastos šiuolaikinės stogo dangos ir izoliacinės medžiagos, leidžiančios įrengti plokščiuosius sutapdintus stogus, šlaitinės stogo konstrukcijos buvo vienintelės, kurios leido patikimai apsaugoti pastatus nuo lietaus, sniego, krušos ir kitų atmosferos poveikių. Visų stogų konstrukcijos buvo medinės, jie būdavo dažniausiai keturšlaičiai arba dvišlaičiai su įvairiomis variacijomis.

Šlaitinio stogo tipai

Šlaitinio stogo tipai skiriasi pagal skaičių šlaitų, jų nuolydį, formą ir kitus faktorius.

• Vienšlaitis stogas yra populiarus ir praktiškas pasirinkimas šiuolaikinėje architektūroje dėl savo paprastumo ir ekonomiškumo. Vienintelis šlaitas palengvina vandens ir sniego nuvedimą, sumažina nuotėkio susidarymo ir žalos, susijusios su stovinčiu vandeniu, riziką.
• Dvišlaitis stogas - tradicinis, dažniausiai sutinkamas stogas. Tai populiariausia stogo forma. Iš esmės tai yra trikampis, kurio pagrindas yra ant namo, o šonai kyla į viršų ir susijungia viename taške. Tai klasikinis ir universalus šlaitinio stogo tipas, mėgiamas dėl savo tvirtumo ir estetinio patrauklumo. Iš esmės dvišlaitį stogą galima apibūdinti kaip trikampį sudaryta iš dviejų plokštumų, viršuje sujungtą kraigu. Šlaitai remiasi ant nešančiųjų sienų, o galuose susidarę trikampiai vadinamo frontonais, kuriuose dažnai montuojami langai mansardinių patalpų apšvietimui. Dvišlaičius stogus galima išskirti į simetriškus ir asimetriškus.
• Keturšlaičiai stogai ypač tinka gyvenamiesiems pastatams, jų galima rasti įvairių architektūrinių stilių namuose - nuo senovinio iki modernaus.
• Trišlaitis stogas gali būti sudarytas ir iš trijų trikampių. Iš esmės tai pusė valminio stogo.
• Piramidės formos stogas - daugiakampės formos, dažniausiai keturšlaitis stogas, kurio visi šlaitai yra trikampio formos sueinantys viename taške. Jame nėra frontonų ir horizantalių kraigų. Tai gana sudėtinga stogo konstrukcija, nes jos pagrindą sudaro atraminės-valminės gegnės, kurios ir neša pagrindinę apkrovą.
• Susikertantys stogai - tai keli dvišlaičiai stogai susikertantys tarpusavyje. Dažnai tokia forma naudojama, kai norima suprojektuoti pastatą, kuris turėtų daugiau ne du frontonus. Stogai gali susikirsti tiek sudarydami L raidės formą, tiek X raidės.
• Valminis stogas - tai keturšlaičio stogo atmaina, kai dvi plokštumos trapecinės, o kitos dvi - trikampio formos. Trapecinių šlaitų susikirtime formuojamas horizontalus, o trikampio nuožulnus kraigas. Tai vienas iš sudėtingiausių, bet kartu ir tvirčiausių stogo formų. Trapecijų gegnės jungiasi kaip įprasta viršuje kraige, o trikampių šlaitų pagrindą sudaro valminės, įstrižos gegnės, kurios neša pagrindinę apkrovą.
• Daugiašlaitis stogas - stogas susidedantis iš 3, 4, kartais iki kelių dešimčių šlaitų. Tai gali būti kelių skirtingų šlaitinių stogų derintys. Juos ypač mėgsta architektai projektuojantys šiuolaikiško dizaino pastatus. Tai gana sudėtinga konstrukcija, susidedanti iš daugelio susikertančių plokštumų. Tokiuose stoguose daug kraigo, sąlajų, vėjalentinių, nuožulnių kraigų elementų. Tai gražu, bet kartu ir tokia formų įvairovė padidina ir naudojamų medžiagų komplekto kainą.

Stogo nuolydis

Stogo nuolydis atlieka ir praktinę, ir estetinę funkciją. Net ir plokšti stogai turi labai minimalų, neakivaizdų nuolydį, kad galėtų nutekėti vanduo. Nuo stataus šlaito stogo lietaus vanduo ar sniegas nuteka greičiau.

Šlaitiniu stogu laikomas stogas, kurio nuolydis ne mažesnis kaip 7 laipsniai. Nuo stogo nuolydžio kampo priklauso ir stogo dangų pasirinkimas.

Stogo šlaito nuolydis numatomas pagal hidroizoliacinio sluoksnio medžiagą ir stogo konstrukciją.

• Bituminėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10 laipsnių.
• Banguoto plaušacemenčio lakštais dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 7 laipsniai.
• Lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 25 laipsniai.
• Užlankais sujungtais skardos lakštais dengtų šlaitinių stogų mažiausias leidžiamas nuolydis - 7 laipsniai.
• Profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 14 laipsnių.

Stogo laikančioji konstrukcija

Stogo laikančioji konstrukcija - tai kertinė stogo dalis, kuri sudaro tvirtą pagrindą kitoms stogo dalims montuoti. Dažniausiai stogo konstrukcija susideda iš gegnių, grebėstų, murlotų ir statramsčių.

Medinės konstrukcijos suteikia natūralią išvaizdą ir yra lengviau montuojamos, todėl jų kaina mažesnė. Metalinės stogo konstrukcijos yra labai tvirtos ir ilgaamžės, tačiau brangesnės už medines. Prieš montuojant metalinę stogo konstrukciją ją reikia apsaugoti nuo korozijos. Priešingai nei medines stogo konstrukcijas, metalines konstrukcijas sudėtinga pjaustyti, virinti ir montuoti, tam reikalingi specialūs įrankiai.

Vis populiarėjantis pasirinkimas vietoje tradicinės gegnių konstrukcijos yra santvarinė konstrukcija. Vienas pagrindinių jos pranašumų yra tai, kad santvarinė konstrukcija pagaminama ceche, atvežama į statybvietę ir tvirtinama prie kraigo ir murloto. Kadangi nelieka daug stogo montavimo darbų, tai yra greičiau įgyvendinamas, o kartais net ir kokybiškesnis sprendimas. Visgi santvarinė konstrukcija yra brangesnė nei tradicinių gegnių.

Santvarinėms konstrukcijoms gaminti naudojama speciali projektavo, gamybos ir montavimo technologija „MiTek“, kuri tiksliai apskaičiuoja stogo apkrovas, sijų matmenis, tvirtinimo vietos. Tokia konstrukcija paremta ant trikampio laikančiosios galios, kuri yra didesnė nei tiesių sijų. Taip sutaupoma žaliavų ir darbo sąnaudų. Santvarinė konstrukcija naudojama įvairioms stogo formoms, ne tik dvišlaičiams stogams, kaip kad gali pasirodyti iš anksto.

Kaip minėjome, dažniausiai stogo konstrukcija susideda iš gegnių, grebėstų, murlotų ir statramsčių.

Šlaitinio stogo įrengimas

Universalaus atsakymo, kaip įrengti šlaitinio stogo konstrukciją, nėra, kadangi tai priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip vietovė, klimatas, naudojamos medžiagos, planuojamas stogo nuolydis ir kita. Pirmiausia, prie sienų tvirtinamas murlotas. Prie murloto montuojamos gegnės, kurios galuose susijungia į vieną priekinę lentą. Difuzinė plėvelė prispaudžiama prie gegnių išilginiais grebėstais, kurie yra pralaidūs orui. Ventiliacija būtina siekiant išvengti kondensato kaupimosi. Ant priekinės lentos (prie kurios pritvirtintos gegnės) montuojami lietaus nuvedimo sistemų laikikliai. Tuomet ant pirmojo grebėsto įrengiamas laštakis, užtikrinant oro tarpą ir oro cirkuliaciją tarp difuzinės plėvelės ir stogo dangos.

Svarbu: Šlaitinio stogo konstrukcijas ir tvirtinimo elementus turi apskaičiuoti projektuotojai. Gegnių matmenys daugiausiai priklauso nuo gegnės ilgio ir tarpatramio pločio. Tarpas tarp gegnių - gegnių žingsnis, daromas tokio pločio, kokio pločio bus naudojama šiltinimo medžiaga.

Visų stogų montavimas prasideda nuo gegnių montavimo. Stogo gegnynas turi tolygiai paskirstyti kritulių, vėjo ir stogo svorio apkrovas ant nešančiųjų atramų. Slenkančios gegnės dažniausiai montuojamos rąstiniuose pastatuose. Gegnės remiasi ant žemesnės sienos viršutinio rąsto, netvirtinant jų prie rąsto. Tvirtinamos nuožulnios gegnės pritvirtinamos prie apatinės, o vienšlaičio stogo atveju ir prie viršutinės sienos, nejudamai. Skersinės gegnės montuojamos kai pastatas neturi vienos iš galinių atraminių sienų. Gegnėms dažniausiai naudojama spygliuočių mediena, kartais naudojami metaliniai ar gelžbetoniniai elementai.

Sumontavus gegnes klojama izoliacinė plėvelė. Tai gali būti difuzinė plėvelė, jei stogas yra šiltinamas, arba priešvėjinė plėvelė nešiltinamam stogui. Segantis žingsnis - ventiliacinių išilginių tašelių ir grebėstų montavimas. Grebėstai montuojami skersai gegnių. Priklausomai nuo stogo dangos tai gali būti 50×50 mm tašeliai, jei montuojamas čerpinis stogas arba 30×80 (30×100) mm, kai montuojamas metalinis ar šiferio stogas. Kai stogas dengiamas bituminėmis čerpelėmis, papildomai montuojamas ištisinis OSB ar lentų paklotas.

Stogo dangos pasirinkimas

Renkantis stogo dangą svarbu atminti, kad kuo statesnis nuolydis, tuo stogo paviršius geriau matomas nuo žemės. Čia svarbu atsižvelgti į tokius aspektus kaip aplinkinių namų stogo dangos, vietovė ir klimatas, o galbūt pasitarti ir su dizaineriu ar architektu.

Nuo stogo nuolydžio kampo priklauso ir stogo dangų pasirinkimas.

Čerpės - geros kokybės ilgalaikė danga. Jos būna įvairių formų, keraminės arba betoninės. Dažniausiai naudojamos presuotos, juostinės su užlankais ir plokščiosios juostinės. Kad čerpės geriau priglustų viena prie kitos, jų kraštuose yra grioveliai ir keteros. Kraigas ir briaunos uždengiamos fasoninėmis čerpėmis. Jų sąlyčio su šlaitu vietos tepamos kalkių arba cemento skiediniu. Latakai išklojami stogo skarda. Čerpėmis skarda užklojama ne mažiau kaip per 150 mm. Čerpių stogo danga - viena patvariausių, jai nereikia ypatingos priežiūros. Jos trūkumas - svoris. 1 m2 sveria apie 40-50 kg, todėl reikia, kad stogą laikančios konstrukcijos būtų labai stiprios ir, žinoma, daugiau medienos gegnėms.

Skardos danga daug kartų lengvesnė nei čerpių. Anksčiau ji buvo gaminama iš lakštinės cinkuotos ir necinkuotos skardos. Necinkuotos skardos stogus reikdavo kas 2-3 m. dažyti aliejiniais dažais. Cinkuotus stogus dažyti būtina po 7-10 metų. Dabartinės modernios skardos dangos yra ir cinkuotos, ir padengtos polimerine danga, tad atrodo puikiai ir po keliasdešimties metų.

Pasak M. Grigaliūno, profilių rašto pasirinkimo galimybės priklauso nuo stogo nuolydžio. Jei stogas turi 14 laipsnių ar didesnį nuolydį, galima laisvai rinktis bet kokio, t. y. čerpinio, trapecinio ar klasikinio užlankų profilio rašto plieninę dangą. Stogams, turintiems šiek tiek mažesnį nuolydžio kampą, bet ne mažesnį nei 11 laipsnių, galima rinktis trapecinius profiliuotus lakštus, o jei stogo nuolydis minimalus, bet ne mažesnis nei 7 laipsniai - galima rinktis tik itin sandarius, užlankų ar valcuojamus profilius.

Pastaruoju metu Lietuvos rinkai pateikiamas didelis asortimentas iš Vakarų bei Rytų Europos šalių, taip pat ir iš Amerikos įvežtų bituminių, polimerinių, hidroizoliacinių medžiagų stogams dengti. Jomis dengiami dažniausiai sutapdintieji stogai. Tačiau tarp jų yra ir medžiagų, skirtų šlaitiniams stogams dengti. Tai - bituminės stogo čerpės, klojamos ant kietų ir lygių paviršių. Dengiant stogą jomis, pagrindas turi būti lygus, tvirtas ir nelankstus.

Šlaitinio stogo apšiltinimas

Stogo apšiltinimas priklauso nuo to, ar planuojate palėpėjė įrengti gyvenamąją erdvę. Šlaitinio stogo šiltinimas yra svarbus procesas, kuris padeda užtikrinti energijos efektyvumą ir patalpų komfortą. Plėvelės padeda užkirsti kelią kondensatui ir drėgmės patekimui, o šiltinamosios medžiagos sulaiko šilumą ir mažina šilumos nuostolius. Dažniausiai iš vidinės pusės klojama polietileno plėvelė, kuri veikia kaip vandens garų ir oro barjeras.

Anksčiau perdangos buvo šiltinamos spaliais ar keramzito granulėmis. Tačiau šis būdas nebuvo labai efektyvus. Dabar tam naudojama akmens ar stiklo vata, rečiau putų polistirolas ar kitos medžiagos. Svarbiausia sąlyga apšiltinant stogą yra teisingas šiltinimo sluoksnių montavimas. Tarp gegnių montuojamas pagrindinis šiltinimo sluoksnis. Jo storis dažniausiai sutampa su gegnių aukščiu. Gegnių apačioje montuojama garo izoliacinė plėvelė. Ji skirta tam , kad drėgmė ir kondensatas nepakliūtų į stogo konstrukciją. Po to iš apačios skersai gegnėms montuojami mediniai tašeliai ir vata papildomam šiltinimui.

Šlaitinis stogas gali būti šiltinamas iš išorės ir iš vidaus. Iš išorės šiltinti yra paprasčiau, nebyra iš viršaus vatos dulkės. Nors, net ir šiuo atveju, gali tekti dėlioti gegnes dengiančią vatą iš apačios. Tai papildomas izoliacinis sluoksnis dengiantis gegnes. Sienos ir stogo šiltinimo medžiagos sluoksniai turi susijungti. Šiltinant stogą iš viršaus, pirmiausia pritvirtinamos šiltinimo medžiagą laikančios virvelės. Jos pritvirtinamos kabėmis, papildomas sluoksnis neįrengiamas ir paliekami darbai po stogo dangos montavimo.

Stogo apšiltinimas poliuretano putomis - greičiausias ir užtikrintas būdas pasiekti 100-ą procentinį stogo sandarumą. Taigi, jei apsisprendėte turėti šiltą ir sandarų stogą, apšiltintą poliuretanu, jūsų uždavinys yra pasirinkti profesionalus, kurie dirba su geros kokybės putomis.

Reikalavimai šlaitiniams stogams

Reikalavimai visų tipų (taip pat ir šlaitiniams) stogams įrengti apibrėžiami statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“.

Specifiniai, vien tik šlaitiniams stogams taikomi reikalavimai skirstomi pagal dangą, kuria ketinama dengti stogą. Daugiausia jie skiriasi būtinų nuolydžių dydžiais ir tvirtinimo prie pakloto nurodymais.

Bendrieji reikalavimai, taikomi visų tipų stogams, yra būti atspariems atmosferos poveikiui ir projektiniams eksploatacijos poveikiams. Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus, ties karnizais neturi susidaryti ledo varveklių, nuo stogo neturi kristi sniego nuošliaužos, juos turi būti saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti. Stogams įrengti naudojami statybos produktai neturi teršti aplinkos. Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Stogai privalo turėti tinkamus nuolydžius lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti naudojami stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai. Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai yra aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema. Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus. Neleidžiama naudoti tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (dėl cheminės reakcijos, elektros korozijos, terminio poveikio, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgalaikiškumą. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai.

Šlaitinio stogo įrengimas yra atsakingas ir daug žinių reikalaujantis darbas. Tinkamai įrengtas stogas tarnaus ilgai ir patikimai apsaugos Jūsų namus nuo nepalankių oro sąlygų.

tags: #namo #stogo #slaitas