Žaliūkių malūnininko sodyba - tai gyvas etnokultūros, tradicinių papročių ir pramogų kampelis, įsikūręs šiuolaikinio miesto apsuptyje. Tai vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, kur galima prisiliesti prie senųjų tradicijų ir pajusti tikrąjį duonos skonį.
Sodyba lankytojus pasitinka atkurta malūnininko troba su etnografine ekspozicija ir restauruotu XIX a. II p. vėjo malūnu, vieninteliu išlikusiu Šiauliuose.
2022 m. sodybos kompleksą papildė iš Medginų kaimo (Joniškio r.) perkeltas svirnas, o 2023 m. jame įrengta Šiaurės ir Vidurio Lietuvos XIX a. pab. - XX a. etnografijos eksponatų atvirų saugyklų ekspozicija.
Malūną 1875-1880 m. tuometiniame Žaliūkių kaime pastatė Lietuvos vokietis Johanas Vilhelmas Danielis.
Žaliūkių vėjo malūnas pastatytas apie 1875-1880 m. vokiečio Gustavo Danielio tėvo trijų dešimtinių žemės plote, nežymioje pakilumoje, neužstotoje miškų ir sodybų, tuometiniame Žaliūkių kaime, nuo kurio ir gavo pavadinimą.
Šis XIX a. pabaigos statinys Šiauliuose yra vienintelis išlikęs ir saugomas medinės architektūros technikos paveldo objektas.
Šalia malūno stovėjo malūnininko sodyba - dviejų galų gyvenamasis namas, svirnas ir klojimas. Čia gyveno samdomas malūnininkas.
Žaliūkių vėjo malūnas Šiauliuose
1940 m. malūnas buvo nacionalizuotas, jo veikla pradėjo strigti. 1957 m. malūnas visai nustojo malti. Apie dešimtmetį Žaliūkių malūnas stovėjo apleistas.
Žaliūkių Malūnininko Sodybos Istorija
1967 m. muziejui perduotas Šiauliuose (Architektų g.
1967 m. jis perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui.
Malūnas buvo suremontuotas ir 1970 m.
2008-2010 m. Lietuvos Respublikos ir Norvegijos fondų lėšomis įgyvendintas projektas „Žaliūkių medinio vėjo malūno restauravimas ir pritaikymas visuomenės reikmėms“.
Lankytojai dabar čia gali išvysti atkurtą malūnininko trobą su etnografine ekspozicija ir restauruotą Žaliūkių vėjo malūną, vienintelį Šiauliuose išlikusį XIX a. antros pusės Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinį, turintį autentišką grūdų malimo įrangą.
2022 m. Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus - etnokultūros, tradicinių papročių ir veiklos bei pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto.
2022 m. sodybą papildė atstatytas svirnas, perkeltas iš Medginų kaimo (Joniškio r.), 2023 m. jame įrengta etnografijos eksponatų atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti Šiaurės ir Vidurio Lietuvos XIX a. pab. -XX a.
Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas, malami grūdai, kepama duona, vedamos įvairios edukacijos ir ekskursijos.
Kasdienybę paįvairina kartu su miesto bendruomene švenčiamos kalendorinės lietuvių liaudies šventės: Užgavėnės, Atvelykis, Kupolinės, Žolinė, Rudens lygiadienis.
Sodyba pritaikyta pažintiniam ir kultūriniam turizmui: lankytojų patogumui sutvarkyta teritorija, įrengta vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelės.
Lankytojai, turintys judėjimo negalią, gali patekti į malūnininko namą.
Duonos Kepimo Tradicijos: Edukacinis Užsiėmimas
Populiariausias Žaliūkių malūnininko sodyboje vykstantis edukacinis užsiėmimas - „Duonos kepimas“.
Tai ne tik galimybė paragauti čia pat keptos ruginės duonos, bet ir sužinoti šimtametes duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, susipažinti su XX a. pradžios buitimi.
Sakoma, jog duonos skonis - tai gyvenimo skonis, todėl sodybos šeimininkė maloniai priima visus norinčius patirti šį skonį ir kviečia kartu kepti kvapnią, natūraliai subrandintą, naminę duonelę.
Duonos Kelias: Nuo Grūdo Iki Stalo
Edukacinio užsiėmimo metu lankytojai sužino apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo.
Jie išgirsta pasakojimą apie tai, kaip grūdas tampa miltais, o miltai - tešla.
Duonos Kepimo Papročiai ir Ritualai
Duonos kepimas - tai ne tik amatas, bet ir ritualas, turintis gilias tradicijas. Senovėje duonos kepimas buvo laikomas šventu veiksmu, todėl jam buvo skiriamas ypatingas dėmesys.
Duoną paprastai minkydavo pati šeimininkė, mergaitėms šio proceso nepatikėdavo.
Kiekvienas duonos kepaliukas buvo ruošiamas su meile, apglostomas ir tik tada šaunamas į krosnį.
Duonos kepimo dieną nebuvo galima pyktis bei nieko niekam skolinti, kad neišneštų iš namų duonos skalsos.
Pagal duonos raikymo storį buvo galima spręsti, ar šeimininkė dosni, ar šykšti.
Duonos kepimas Žaliūkių malūnininko sodyboje
Duonkepė Krosnis: Širdis Namų
Svarbiausia malūnininko name - duonkepė krosnis, kurią mūrijo iš Panevėžio atvykęs patyręs meistras.
Kitos Edukacinės Programos ir Veiklos
Žaliūkių malūnininko sodyba siūlo ir kitų įdomių edukacinių užsiėmimų:
- Užgavėnių tradicijos ir kaukės. Artėjant Užgavėnėms, sodyboje primenamos šios pagoniškos šventės tradicijos ir apeigos, pasakojama apie prietarus ir burtus, supažindinama su kaukėmis ir persirengėliais.
- Velykų tradicijos ir margučių marginimas. Lankytojai susipažįsta su Velykų tradicijomis, papročiais, simboliais ir ornamentika, išmoksta marginti kiaušinius karštu vašku.
- Kerdžiaus ragas. Lauke vedamo edukacinio užsiėmimo dalyviai tampa piemenėliais ir sužino įvairių dalykų apie ganiavą senajame kaime. Kerdžius parodo, kaip buvo daromi piemenų muzikos instrumentai, piemenėliai išmoksta nusivyti virvutę ir virvę, padaryti pantį. Lauks ir tradiciniai piemenėlių žaidimai. Galiausiai bus ragaujama lauže keptų bulvių su lupenomis.
- Gimtadienio šventė malūnininko troboje.
Žaliūkių malūno dienos. Svečiuose pas malūnininką Danielį. 7 dalis
Kupolinių Šventė Žaliūkių Malūnininko Sodyboje
Žaliūkių malūnininko sodyba - etnokultūros, tradicinių papročių ir veiklos bei pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto.
Kasdienybę paįvairina kartu su miesto bendruomene švenčiamos kalendorinės lietuvių liaudies šventės: Užgavėnės, Atvelykis, Kupolinės, Žolinė, Rudens lygiadienis.
Nuo seniausių laikų lietuviai gyveno gamtoje, gamtos ritmu, stengėsi pažinti jos paslaptis.
Birželį, kai trumpiausia naktis ir ilgiausia diena, ir jaunimas, ir vyresni žmonės kupoliaudavo, pindavo vainikus, susirinkę draugėn vaišinosi, užkūrę laužą pasitikdavo saulėlydį, šokdavo, dainuodavo, eidavo ratelius, o vidurnaktį traukdavo ieškoti paslaptingo ir stebuklingo paparčio žiedo.
Ištvermingiausi sulaukdavo ir saulėtekio, kada stebuklingų galių turi ryto rasa - ja nusiprausęs žmogus bus ir gražus, ir sveikas.
Tautosakos tyrinėtojai mano, kad Kupolinių šventės vardas kilęs nuo žodžio kupėti - augti, vešėti.
Birželio mėnesį, per saulės grąžą, buvo atliekamos deivės Kupolės ir jos dukros Rasos garbinimo apeigos.
Šios dievybės susijusios su augalijos suklestėjimu, jos rūpinasi augalų žydėjimu.
Žolynai šiuo metų laiku turi daugiausia gyvybinės jėgos, vaistažolės - gydomųjų savybių.
Tad šventės vakarą, norėdami sužinoti ateitį, Žaliūkių malūnininko sodybos lankytojai burs iš devynių žolynų.
Surinktos puokštės - kupolės - tinka ne tik burtams, bet yra ir vaistas nuo visokių negalavimų, tad saugomos visus metus iki kitos saulės grąžos.
Vainikais tokią naktį puošiasi visi, bet jie, visų pirma, jaunų, netekėjusių mergelių puošmena.
Senovėje merginos nusipindavo net du vainikus: vieną pasipuošti, o kitą ateičiai spėti.
Merginos, norinčios ištekėti, turi mesti per galvą vainikėlį atsistojusios nugara į kupolę.
Kupole vadinamas medis arba šakota kartis, įkasama šventvietės viduryje, apipinta ir papuošta vainikais ir žyminti šventės vietą.
Per kiek metimų vainikėlis užsikabins už šakos, per tiek metų ištekės.
Tokiu būdu Žaliūkių malūnininko sodyboje savo laimę galės išbandyti ne tik merginos, bet ir vaikinai.
Kiekvienas, įžengęs pro Kupolinių šventės vartus, atsidurs kitokiame pasaulyje, kur neliks miesto triukšmo ir dulkių, kur ramiai kupoliaujant ar pinant vainiką, galima pagalvoti ir apie praeitį, iš amžių glūdumos atėjusius mūsų tautos papročius, ir apie dabartį bei ateitį.
Kupolinės Žaliūkių malūnininko sodyboje
Edukacinių Užsiėmimų Kainos ir Nuolaidos
- „Duonos kepimas“: 100,00 Eur (muziejaus darbo valandomis), 130,00 Eur (po muziejaus darbo valandų)
- Kiti edukaciniai užsiėmimai: nuo 4 Eur asmeniui (grupėms taikomos nuolaidos)
- Gimtadienio šventė: 120,00 Eur (muziejaus darbo valandomis), 150,00 Eur (po muziejaus darbo valandų)
Nuolaidos: Taikomos moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems ir kitoms grupėms.
| Edukacinis užsiėmimas | Kaina (muziejaus darbo valandomis) | Kaina (po muziejaus darbo valandų) |
|---|---|---|
| Duonos kepimas | 100,00 Eur | 130,00 Eur |
| Kiti edukaciniai užsiėmimai | Nuo 4 Eur asmeniui (grupėms taikomos nuolaidos) | |
| Gimtadienio šventė | 120,00 Eur | 150,00 Eur |
Ukrainos piliečiams vykdomos edukacijos - nemokamos.
Kontaktai: +370 41 52 43 94, +370 41 43 36 80, www.ausrosmuziejus.lt
Žaliūkių Malūnininko Sodyba: Vieta, Kur Atgyja Istorija
Žaliūkių malūnininko sodyba - tai ne tik muziejus, bet ir gyvas istorijos liudijimas.
Tai vieta, kur galima prisiliesti prie senųjų tradicijų, pajusti duonos kvapą ir skonį, pasinerti į kaimo buitį ir smagiai praleisti laiką.
Sodybos darbuotojai nuolat ieško naujų būdų, kaip atgaivinti istoriją ir padaryti ją patrauklią lankytojams.
Planuojama organizuoti ekskursijas, šventes, kurių metu bus galima apsilankyti malūnininko Danieliaus šeimoje, pamatyti jo buitį, aplinką, kasdieninius ir nekasdieninius darbus.
Ateities Planai
Muziejus planuoja toliau plėsti veiklą ir siūlyti lankytojams naujų patirčių.
Orams atšilus, užsiėmimams bus išnaudojama ir malūno teritorija.
Joje planuojama pastatyti mažosios architektūros elementų: koplytstulpių, stogastulpių.
Stogastulpis