Ar skaitmeniniais laikais popierinių knygų skaitymas dar turi prasmės? Šiandien vis dažniau išgirstame nerimastingus komentarus: vaikai neskaito, o didžiausiu knygų priešu vadiname kompiuterinius žaidimus, internetą, socialinius tinklus. Kam kankintis, skaitant storą romaną, kai galima pasižiūrėti serialą, panaršyti internete ar imtis kokio nors kito laisvalaikio praleidimo būdo?
Tačiau skaitymas nėra vien tik malonumas. Jis naudingas fizinei bei psichinei sveikatai. Kartais psichologinės būsenos gerinimas daug svarbesnis už knygų suteikiamas žinias ar literatūrinę vertę.
Šioje Liublijanos (Slovėnija) universiteto profesoriaus Mihos Kovačo knygoje rasite dešimt priežasčių pagrindžiančių skaitymo svarba ir įrodančių, kad skaitymas turi daug teigiamų „šalutinių poveikių“. „Šiuolaikiniame pasaulyje neretai susiduriame su priešprieša - knyga arba kompiuteris. Tačiau, ko gero, yra visiškai kitaip. Tai ne priešprieša, o dvi skirtingos medijos arba du skirtingi langai, pro kuriuos galime žiūrėti į mus supantį pasaulį. Knygos autorius klausia: ar, supamas skaitmenines aplinkos, ką nors prarasiu, liovęsis skaityti popierines knygas? Aš į šį klausimą atsakyčiau: taip, nes, atsisakydamas popieriniu knygų, užversiu vieną langą į pasaulį. Miha Kovačas pateikia kur kas daugiau atsakymų ir argumentų. Ir juos visus rasite šioje knygoje“, - Rimvydas Laužikas (Vilniaus universitetas).
„Suprantamai ir dalykiškai aprašyta knygų skaitymo nauda. Sunku nesutikti, kad knygų skaitymas - tai pačios tikriausios empatijos pratybos. Lietuvai pritaikyti pavyzdžiai, sklandi kalba ir žaismingas dėstymo stilius vieniems primins, o kitiems atvers knygų skaitymo grožį bei vertę“, - Viktoras Bachmetjevas (Vytauto Didžiojo universitetas).
Knyga priklauso knygų serijai „Vilniaus universitetas visiems“.„Vilniaus universitetas visiems“ - tai Vilniaus universiteto leidyklos mokslo sklaidos knygų serija, skirta plačiam skaitytojų ratui. Universiteto mokslininkai, ekspertai, savo srities profesionalai rašo aktualiomis temomis apie įvairias gyvenimo sritis: politiką, išskirtines asmenybes, sveikatą, augintinius. Doc. dr.
Šiandien skaitytoju laikome jau ne tik pradėjusį pažinti raides, dėlioti skiemenis ar žodžius vaiką, bet ir tą, kuris tiesia rankeles į virš lovelės pakabintą geltoną popierinę saulę, varto storus kartoninius lapus, kuriuose dar nėra žodžių, tik iliustracijos. „Skaitytoju“ gali būti ir tas, kurio besilaukdama mama jam deklamuoja eilėraščius, dainuoja daineles, galbūt net seka pasakas.
Norą skaityti pirmiausia lemia tėvų pastangos, suvokimas, kad jie pirmieji turi žengti šį žingsnį ir kasdien rasti laiko vaiko bendravimui su knyga. Tikimybė, kad neskaitančių tėvų vaikai irgi neskaitys, yra gana didelė. Vėliau skaitymo estafetę turi perimti vaikų darželių auklėtojai ir, žinoma, mokytojai, tačiau jei tėvai nesuformavo skaitymo įpročių, mokytojams gali ir nepavykti. Yra atlikta nemažai tyrimų ir pastebėta, kad mažiau skaito tie vaikai, kuriems vaikystėje nebuvo skaitoma.
Mokytojų įtaka vaikams nekelia abejonių, todėl tik nuo mokytojų pastangų, kūrybiškumo, kompetencijų gali priklausyti ir vaiko susidomėjimas knyga bei skaitymu. Būdų įtraukti vaikus į skaitymo procesą iš tiesų yra daug ir įvairių. Visiems žinomos jau įprastos knygų mugės, parodos, susitikimai su rašytojais, skaitymai tradicinėse ir netradicinėse erdvėse, tinklaraščiai, susiję su naujų knygų pristatymu, recenzavimu ir pan.
Tėvai ir mokytojai nori, kad vaikai skaitytų, nes skaitymas ugdo asmenybę, vaikas tampa išmintingesnis, brandesnis, ugdosi įvairialypio mąstymo, raštingumo įgūdžius. Knygos ir skaitymas moko empatijos, plečia akiratį, lavina vaizduotę, skatina išmonę ir fantaziją.
Pasaulyje veikia daugybė įvairiausių vaikų literatūros organizacijų, besidominčių skaitymu, ieškančių kelių, kaip priartinti knygą prie vaiko, besistengiančių padidinti susidomėjimą vaikų literatūra, atliekančių įvairiausius mokslinius tyrimus. Pavyzdžiui, Švedijos vaikų literatūros institutas pateikia net aštuoniolika priežasčių apie skaitymo naudą.
Pagrindinės Knygų Skaitymo Priežastys
- Knygos lavina mūsų kalbą ir plečia žodyną.
- Knygos vysto mūsų mąstymą.
- Knygos mums suteikia jėgų ir įkvėpimo.
- Knygos sutrumpina vienatvę.
- Gerą vaikišką knygą galima skaityti garsiai, o tai teikia džiaugsmą tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems.
- Skaitymas padeda dailinti kūno formas, nes nereikia bijoti, kad priaugsite svorio.
Norint sudominti vaiką skaitymu, „receptų“ gali būti daug ir įvairių, tačiau egzistuoja ir daugiau ne mažiau svarbių problemų. Knyga turi pasiekti adresatą tik tada, kada jis pasiruošęs ją suvokti, priimti ir išgyventi. Vaikas knygą turi perskaityti tada, kada tam ateina laikas.
Svarbiausias klausimas, kurį turėtume kelti ir į kurį ieškoti atsakymų: ką skaitome vaikams ir ką jie skaito? Net ir pačiam mažiausiam vaikui knyga negali būti banali, primityvi. Paveikslėlių knygoje net ir esantys vos keli sakiniai turi būti prasmingi ir su iliustracijomis sudaryti nedalomą vienovę.
Šiandien leidžiama labai daug įvairių pramoginių dienoraščių, vadinamojo „greito skaitymo“, populiarių „paauglių serialų“ ar gausiai iliustruotų komiksais knygų. Taip norima „prisivilioti“ skaitytoją, tačiau dažnai nesivarginama pasiūlyti gilesnės, prasmingesnės, kviečiančios įsigilinti ir stabtelėti knygos. Akivaizdu, kad populiarioji, pramoginė literatūra ir vadinamoji „aukštoji“ - du skirtingi dalykai, negalima, o ir nereikia jų lyginti.
Kita vertus, siekiame, kad skaitymas taptų malonumu. Visiškai nieko blogo neatsitiks, jei vaikas paims į rankas „lengvesnę“, „greitesnę“, pakeliančią nuotaiką, smagiai juokingą knygą. Raskime laiko ir būdų pasiūlyti ir kitokią, sudėtingesnę, skatinančią užsibūti, mąstyti, samprotauti, ieškoti prasmės ir leidžiančią išgyventi jausmų pilnatvę, patirti katarsį, knygą.
Nepamirškite, kad vaikų skaityme turi rastis vietos ir poezijai. Eiliuotas tekstas kalba ypatinga poetine kalba, skamba kaip muzika. Eilėraštis moko įsiklausyti, išgirsti, pabūti su savimi, pajusti ritmingos kalbos grožį, estetinius išgyvenimus. Eilėraštis - daugiaprasmis pasaulis.
Liūdna, tačiau reikėtų pripažinti, kad prie vaikų „neskaitymo“ prisideda ir mokykliniai literatūros vadovėliai, kuriuose tekstai dažnai pateikiami neatitinkantys amžiaus tarpsnių, moraliai pasenę, slogūs ir nuobodūs, todėl slopinamas susidomėjimas skaitymu, ugdomas abejingumas knygai ir skaitymo procesui.
Net viena knyga per mėnesį gali sukelti daugybę problemų asmeniniame gyvenime bei santykiuose. Skaitydami prasmingą knygą neišvengiamai pradėsite mąstyti apie joje aprašomas temas, dėl kurių kils dar daugiau minčių. Nuolat galvodamas apie pasaulio tvarką, moralę, gyvenimo prasmę ir teisybę žmogus paprasčiausiai nebegali ramiai išsimiegoti.
Knygų pasisaugoti derėtų dar ir dėl to, kad pamilę literatūrą pradėsite gaišti laisvalaikį domėdamiesi naujomis knygomis. Dar blogiau, gali nutikti taip, kad pradėsite tikrinti faktus ir abejotino patikimumo šaltinius. Siauresnį mąstymą turintys aplinkiniai pradės erzinti ir pykti, kad laimite visas diskusijas.
Teigiama, kad skaitymas mankština smegenis ir padeda geriau prisiminti įvairius faktus. Nuspręsti, ar knygų skaitymas yra naudingas, ar žalingas, galite tik jūs patys.
Knygą į rankas imame norėdami atitrūkti nuo kasdienybės, panirti į fantazijų pasaulį ar išmokti naujų dalykų, tobulėti dvasiškai. Pastaruoju metu vis daugiau laiko atima socialiniai tinklai ir naujienų portalai, o gaunamos žinios tampa itin fragmentuotos. Prie tokios dinamikos pripratęs šiuolaikinis žmogus vis sunkiau išlaiko dėmesį, pavyzdžiui, nelabai sugeba skirti visą vakarą skaitymui, nepasitikrindamas žinučių ar naujienų telefone. Virtualaus pasaulio mados dažnai formą iškelia aukščiau už turinį, todėl knygos kartais tampa interjero dekoracijomis ar viešai publikuojamų nuotraukų puošmenomis.
Tačiau krūvos leidinių dažnai taip ir laukia, kol bus ne tik perversti ar nufotografuoti, bet ir perskaityti. Kokybiška literatūra padeda užmiršti kasdienius rūpesčius, gerokai sumažinti stresą, didina gebėjimą susikaupti. Be to, tai puiki proto mankšta, padedanti išvengti Alzheimerio ligos ir demencijos vyresniame amžiuje. Taigi prisiminti šį pomėgį ir skaityti daugiau grožinių kūrinių verta ne tik dėl patiriamo malonumo, bet ir norint būti fiziškai bei dvasiškai sveikiems, empatiškiems, turėti sėkmingą karjerą ir asmeninį gyvenimą.
„One more page“ tinklaraščio autorė Ieva apie tai, kaip išsirinkti knygą
Pastebėta, kad dažnai grožinę literatūrą skaitantys žmonės geriau supranta kitus, išsiskiria didesne empatija - lengviau įsijaučia į kito jausmus ir požiūrį.
Gebėjimas perskaityti kitų žmonių mintis ir jausmus, nujausti psichinę būseną yra svarbiausias empatijos elementas, padedantis kurti darnius socialinius ryšius. Skaityti naudinga nuo ankstyvos vaikystės. 2014 m. Tyrimo vadovas Stuartas J. Ritchie mano, kad į šiuos rezultatus ypač turėtų atkreipti dėmesį pedagogai, edukologai. Mokslininkas pabrėžia, kad vaikai, kurie nesulaukia pakankamai pagalbos ir dėmesio mokydamiesi skaityti, gali prarasti ir kitus skaitymo teikiamus pranašumus vėlesniame amžiuje.
Žinoma, geriausia priemonė užkrėsti vaiką skaitymu - patiems tai daryti namie ar kelionėje. Kuo dažniau vaikas matys skaitančius tėvus, tuo didesnė tikimybė, kad pradės juos kopijuoti. Ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbu skaityti garsiai.
Emorio universiteto tyrėjai atliko kitą tyrimą, norėdami išsiaiškinti ilgalaikį ir trumpalaikį romanų skaitymo poveikį smegenų jungtims. Tyrimas atskleidė, kad įsijautimas į romaną pagerina smegenų sąveikas ir funkcionalumą. Skaitymas leido įsijausti į kito žmogaus vaidmenį ir išlaisvinti vaizduotę. Panašiai kaip vizualizacijos, padedančios sportininkams įtvirtinti konkrečius judesius. Tyrėjai pastebi, kad pokyčiai smegenyse lieka ir praėjus kelioms dienoms po skaitymo. Tai rodo, kad romanas išties gali padėti įsikūnyti į herojus.
Skaitymas gali keisti ne tik požiūrį, nuostatas, stengiantis panašėti į mylimus herojus, bet ir praturtinti žodyną. Kuo daugiau skaitote, tuo daugiau žodžių atsiranda jūsų akiratyje. Kuo dažniau naujų žodžių sutinkate, tuo didesnė tikimybė, kad natūraliai perkelsite juos ir į kasdienę kalbą.
Apsiskaitę, iškalbūs ir daug žinių įvairiomis temomis sukaupę darbuotojai turi didesnę tikimybę būti paaukštinti. Dažniausiai karjeros laiptais tokie žmonės kyla greičiau nei skurdesnį žodyną ir menką literatūros, mokslinių naujienų ar pasaulinių įvykių supratimą turintys kolegos. Be to, skaitymas yra itin veiksmingas būdas išmokti naujų kalbų, nes negimtakalbiai gali greitai suprasti skirtingus žodžius pagal kontekstą.
Be to, skaitymas leidžia jaustis labiau užtikrintai. Nustatyta, kad skaičiusieji grožinį kūrinį jautė mažesnį norą pašalinti dviprasmiškumą ir padaryti konkrečias, nebūtinai racionalias išvadas.
Skaitymas sustiprina ryšius smegenyse ir gerina jų veiklą. Apskaičiuota, kad skaitančių ir kitų intelektualių pomėgių turinčių suaugusiųjų kognityviniai gebėjimai silpsta 32 proc. lėčiau, palyginti su tais, kurie proto nelavina.
Protinės veiklos vengę dalyviai silpo daug sparčiau - kognityvinius įgūdžius prarado net 48 proc. greičiau. Reguliariai skaitantys ar protinius žaidimus žaidžiantys, galvosūkius sprendžiantys vyresnio amžiaus asmenys perpus mažiau rizikuoja susirgti Alzheimerio liga ar demencija.
Skaitymas apie drąsius, ryžtingus herojus motyvuoja ir pačius siekti tikslų, įkvepia įgyvendinti planus, tobulėti, drąsiau veikti. Įprotis skaityti taip pat padeda lengviau susikaupti. Skaitant visas dėmesys nukreipiamas į istoriją, o aplinkinis pasaulis pamirštamas. Todėl rekomenduojama ryte prieš darbą (ar pakeliui, jei važiuojate viešuoju transportu) 15-20 minučių skirti skaitymui - šis įprotis padės išlaikyti dėmesį ir darbe.
Apskaičiuota, kad vos šešių minučių skaitymas gali sumažinti streso lygį net iki 60 procentų. Sasekso universiteto tyrimas atskleidė, kad skaitymas yra efektyviausias būdas įveikti stresą, veiksmingesnis už muzikos klausymą ir pasivaikščiojimą.
Psichologų teigimu, skaitymas yra toks veiksmingas, nes protas susikoncentruoja į turinį ir padeda atsitraukti nuo realybės bei atsipalaiduoti. Pasak tyrimo vadovo dr. Davido Lewiso, kad ir kokias knygas skaitome, įsitraukimas į siužetą padeda pabėgti nuo kasdienių rūpesčių, įtampos ir pasinerti į fantazijų pasaulį. Tai ne tik būdas prasiblaškyti, bet ir aktyvus vaizduotės įtraukimas.
Skaitymas suteikia laimės ir gerina gyvenimo kokybę. San Fransisko universiteto mokslininkai nustatė, kad dalykų, orientuotų į potyrius (knygos, sporto inventorius, vaizdo žaidimai, muzikos instrumentai ir pan.) įsigijimas suteikia beveik tiek pat laimės, kiek pinigų leidimas kitokiai patirčiai (kelionėms, koncertams, vakarienėms, pramogoms).
Reguliarus knygų skaitymas ne tik padeda išlaikyti jaunas ir funkcionalias smegenis, likti šviesaus proto iki gilios senatvės, bet ir gali pailginti gyvenimo trukmę iki dvejų metų. Mokslininkai ištyrė, kad tie, kurie skaitė bent pusvalandį per dieną, gyveno dvejus metus ilgiau nei tie, kurie knygų neskaitė.
Skaitymas ekranuose ir ryški šviesa vakare gali trukdyti užmigti, tačiau popierinės knygos - puiki vakaro rutinos dalis, padedanti nusiteikti poilsiui.
Knygų Skaitymo Privalumai
Knygų skaitymas:
- Lavina žodinius gebėjimus.
- Gerina rašymo įgūdžius.
- Mažina stresą.
- Skatina mąstymą.
- Leidžia susipažinti su kitomis kultūromis.
- Skatina kūrybiškumą.
- Saugau nuo smegenų ligų.
- Gerina miegą ir koncentraciją.
- Padeda įveikti nuobodulį.
- Skaitydami tampate įdomesni.
Anglijos universitete atliktas tyrimas patvirtino, kad knygų skaitymas sumažina stresą ir pageriną nuotaiką. Pakanka praleisti 6 minutes skaitant ir streso lygis sumažėja 68 proc.
Mano nuomone, visos knygos yra daugiau ar mažiau vertingos ir nesvarbu kokio žanro kūrinius mes skaitysime, svarbu tai, kad šis užsiėmimas teiktų mums malonumą, o ne atvirkščiai.
Dažnai girdime, kad skaityti naudinga, tačiau ar kada įsigiliname, kur slypi šio užsiėmimo nauda? Atrodo, skaitymas išgyvena renesansą. Knygos visur! Didelės ir mažos bibliotekos, interneto ir fiziniai knygynai, prekybos centrai, blusturgiai - vietos, kuriose galite įsigyti geros literatūros. Skaitymo madą bando įvesti tinklaraštininkai ir apžvalgininkai. Tačiau tie, kurie nėra dideli knygų gerbėjai, nesupranta apsėstųjų skaitymu.
Štai 20 faktų, kodėl reikia skaityti knygas. Skaitydami ne kartą susidursite su žodžiais, kurie jums nežinomi arba rečiau vartojamų išsireiškimų. Tai paskatins pasidomėti jų reikšme ir taip lavinti savo kalbą.
Skaitau daug ir dažnai girdžiu nusistebėjimų, kad neįmanoma per kelias dienas įveikti storo romano, o per mėnesį 15 ar daugiau knygų. Tačiau prisiminkite vaikus, kurie pradėdami skaityti jungia raides į žodį, o vėliau žodžius į sakinius. Šis procesas ilgas ir sunkus. Visgi, ilgainiui smegenys išmoksta atpažinti matomą informaciją - pamatę žodį mes jį iš karto suvokiame, o ne jungiame po vieną raidę. Taigi, kuo daugiau skaitome, tuo sklandžiau tai pavyksta.
Yra daugybė literatūros, kuri suteikia mums naujų žinių. Pavyzdžiui, šiuo metu ypač madingos mokslo populiarinimo knygos, kuriose autoriai nesudėtingai aiškina pačius įvairiausius dalykus.
Vos prieš akimirką kalbėjau su drauge, kuri manęs paklausė ar skaičiau naują Kristinos Sabaliauskaitės knygą. Įsikalbėjom ilgam. Pokalbis gali suktis apie viską. Tiek patį skaitymą, knygų turinį, įsimintinas citatas iš knygų, rašytojų gyvenimą bei apdovanojimus.
Daug kūrinių paliečia moralines, etines, gyvenimiškas, santykių temas, iš kurių visada rasime, ko pasimokyti, tai knygos, kurias verta perskaityti.
Vienintelis būdas atsikratyti klaidingų įsitikinimų yra išlaikyti atvirą protą ir būti pasirengusiam nuolat mokytis naujų dalykų. O skaitymas čia groja tikrai ne paskutiniu smuiku. Žmonės, nuolat skaitantys knygas, susikuria galingą žinių duomenų bazę.
Skaitymas yra smagi veikla, tačiau jis taip pat duoda naudos psichinei sveikatai bei mąstymui. Ši stimuliacija ugdo protą ir ypač tą smegenų dalį, kuri atsakinga už susikaupimą ir kritinę analizę. Skaitydami mes šiuos gebėjimus galandame panašiai, lyg galąstume peilį. Šis punktas sustiprina skaitymo naudą vyresniame amžiuje.
Dėmesys rašytiniam žodžiui padeda negalvoti apie nerimą keliančius dalykus. Kaip gi tas skaitymas mažina stresą? Jo metu smegenys iš karto perkelia jus į kitą pasaulį. Pradėję skaityti, pradėsite sutelkti dėmesį ne į savo stresą, o į žodžius bei siužetą.
Sasekso universiteto mokslininkai nustatė, kad skaitydami vos šešias minutes per dieną streso lygį galime sumažinti net 68% procentais. Yra tūkstančiai motyvacinių populiariosios psichologijos knygų, kurios tik ir laukia skaitytojų. Jos sukurtos tam, kad tiesiog įkvėptų mus gerinti savo gyvenimą. Tokio pobūdžio skaitiniai padeda patikėti, kad sunkus darbas atsiperka.
Taip pat, kad jei kiti žmonės išsikapstė iš sudėtingos situacijos, tai pavyks ir jums. Knygos parodo, kaip išnaudoti nesėkmes ir tvirtai eiti savo laimės link. Įkvepia ir romanai.
Šiandieninėje kasdienybėje pilna įvairių trukdžių ir mes nuolat pametame mintį, atsitraukiame nuo darbų, nieko nespėjame. Nuolat šokinėjame tarp vienos ir kitos veiklos. Šiame beprotiškame pasaulyje knygos gali užkirsti kelią blaškymuisi ir išmokyti sutelkti dėmesį.
Skaitymas reikalauja nuolatinio dėmesio vienam dalykui. Dar daugiau, įgavę patirties ilgą laiką sutelkti dėmesį į knygą, mokysite smegenis nusiraminti ir galiausiai gebėsite susitelkti į įvairias užduotis.
Esate vieniši? Nesusirandate draugų? Skaitykite! Aš asmeniškai patvirtinu, kad šis pomėgis man padėjo užmegzti glaudesnius socialinius ryšius. Be to, nuolat organizuojami įvairūs knygų klubai. Tai vyksta net didesnėse bendrovėse, visai nesusijusiose su literatūra, pvz, IT korporacijose.
Jei bendruomenės netraukia ir norite likti vieni, jums vis tiek reikia pasikrauti emocinės energijos. Be to, knyga vienišiams yra viena iš saugių pabėgimo kelių, kuomet esate apsupti nepažįstamų žmonių, pavyzdžiui parke ar kavinėje, nenorite bendrauti, bet nežinote, ką veikti.
Aš turiu omenyje įvairias knygas. Su istorinėmis, žinoma, viskas aišku. Su tomis, kurios aprašo realią keliautojų ar vietinių patirtį, irgi aišku. Bet net ir grožinė literatūra gali būti nepaprastai edukacinė.
Tie, kurie rašo bet kokius tekstus, tikrai žino skaitymo svarbą. Be to, knygos padeda išgryninti asmeninį stilių. Prisiminkite visus literatūrinius pasaulius, į kuriuos esate panirę, ir veikėjus, su kuriais susidūrėte skaitydami romanus.
Pradėdami skaityti knygą jūs dar neturite jokio paveikslėlio galvoje. Tačiau baigdami jau lengvai galite „matyti“ vaizdus. Vaizduotė yra galingas įrankis, kuris gali būti naudingas įvairiais gyvenimo atvejais, bet to, tuo pačiu didinama ir empatija.
Nuobodu? Nėra ką veikti? Interneto knygynas Patogupirkti.lt užtikrina, kad atradę skaitymo džiaugsmą šių žodžių nebeištarsite. Viena priežastis ta, kad skaitymas nenusibosta, juk nuolat varijuojame įvairaus sudėtingumo knygomis.
Kaip matote, argumentų skaitymo naudai begalė. Todėl verta knygų pasaulį atrasti nuo pat mažumės. Su šia užduotimi puikiai susidoros mokytojai.
Jei perskaitėte iki šios vietos, tai turbūt jau įsitikinote, kad knygų skaitymas tikrai naudingas. Norėtumėte pradėti, tačiau niekada to nedarėte? Na, nebent mokykloje ar universitete?
Patarimai kaip pradėti skaityti vaikams
- Dainelės ir lopšinės vaikams - smagūs kūrinukai, tačiau be geros nuotakos jie neša ir nemenką naudą. Rimas ir ritmas padeda vaikams išgirsti garsus ir skiemenis, o tai padės mokantis skaityti.
- Geras būdas ugdyti fonetinį supratimą yra ritmiškas plojimas ir sinchroniškas deklamavimas.
- Abėcėlės knygos linksmos ir spalvingos, todėl lengvai patrauksite mažylių dėmesį. O tokios knygelės kaip „Kakės Makės abėcėlė“ mokymąsi padaro itin smagiu!
- Garsiai skaitydami knygeles, jūs ne tik parodote vaikams, kaip turi skambėti žodžiai, bet ir kuriate pagrindinius supratimo įgūdžius ir plečiate žodyną.
- Kalbėkitės apie perskaitytas istorijas. Jaunesnius vaikus skatinkite įsitraukti į paveikslėlius, pavyzdžiui, „Ar matai valtį?“ „Kokios spalvos katė?“.
Yra daug įvairių žaidimų, kurie padeda mokytis skaityti. Vienas iš svarbiausių patarimų - nespausti vaikų ir viska paversti smagia veikla.