Senoji literatūra, nors ir nutolusi nuo mūsų laiko, vis dar išlieka aktuali, nes nagrinėja universalias žmogaus būties temas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip rasė, gyvenamoji aplinka ir istorinis likimas formuoja tautą ir atsispindi literatūroje.
Europos topografinis žemėlapis
Rasė kaip Tautos Formavimo Veiksnys
Rasės sąvoka šiandienine prasme atsirado tik XVI a., o impulsą jai davė didieji ano meto geografiniai atradimai. Rasė yra zoologinis vienetas, nes jo jungtis yra zoologinė. Tai didesnė ar mažesnė žmonių grupė tampa rase dėl zoologiniu vienodumu. Rasė yra zoologinis žmogaus savotiškumas, pasikartojantis daugelyje žmogiškų individų, ir šitas jų bendrumas tampa vienijančia jungtimi.
J. G. Herderis neigė rasę pagal odos spalvą, pavadindamas ją „dirbtiniu padaru". Tačiau rasės buvimo negalima neigti. Nors dėl neginčijamų vienos ar antros rasės ženklų, antropologų nuomonės dar labai skiriasi, rasinis skirtingumas yra pirmutinis veiksnys, kuris skaldo žmoniją ir jungia žmones.
Rasė yra vienas iš tautą formuojančių veiksnių, tačiau pati rasė nesudaro tautos, nes yra grynai prigimties veiksnys. Ji duoda medžiagos, o josios žygius toliau tęsia kiti veiksniai. Tautos pagrinde glūdi rasinis vieningumas. Jei tautą sudaro daug (ar daugiau) išsiskyrusios rasės, pamažu jungia rasinius skirtingumus.
Svarbu pabrėžti, kad rasių skirtingumas dar anaiptol nėra jų vertingumas. Nė viena tauta neįgyja teisės vyrauti kitų tautų sąskaita dėl rasinio skirtingumo. Rasė savo esme yra zoologinis-gyvulinis dalykas, todėl rasinė neapykanta taip pat yra zoologinis išdidumas ir zoologinė neapykanta. Tai gyvulinio žmogaus prado dalykai, bendri jam su gyvulių pasauliu.
Gyvenamoji Aplinka ir Jos Įtaka Tautai
Gyvenamoji aplinka, kaip veiksnys, kurį šiandien mes vadiname, yra prigimčiai. Ji lenkia žmogų ir įtakoja. Būtų klaida manyti, kad žemės įtaka silpnėja kultūrai augant. Modernusis žmogus, dar labiau jį su ja suriša. Žmogus gamtos veiksnių negali panaikinti, gali juos tik tvarkyti ir keisti. Jis turi „retą ir didingą lankstumą prisitaikyti".
Gyvenamoji aplinka tęsia toliau rasės pradėtą darbą, vienybėn žmones. Tuo tarpu gyvenamoji aplinka suskaldo šitą plačią giminę į rūšis. Ji yra pirmutinis specifikuojąs veiksnys tautų išsivystymo eigoje. Gyvenamosios aplinkos įtaka tautai ateina iš šalies. Naujos gyvenimo sąlygos įspaudžia ir naujų bruožų.
Klimatas tautai turi dvejopos reikšmės: jis arba padeda jai išsiskleisti, sudarydamas tam palankias sąlygas, arba apriboja josios kūrybinį produktingumą. Jei tauta gyvena drėgname klimate, ir vėl kitaip, jei ji apsistoja sausoje vietoje. Klimatas kaip tik daugiausia sąlygoja gyvenimą, pasiekianti individus per gyvenimo sąlygas.
Teritorija tautos išsivystymui yra būtina. Praradusi žemę, tauta žengia atgal. Teritorijos plotas turi begalinę reikšmę tautai išsivystyti. Ypatingą reikšmę tautoms turi vanduo. Jūra tautai yra laisvės ir atdarų galimybių simbolis. Kalnai daro didelę įtaką ir žmonių dvasiai. Kalnų gyventojų užgrūdinti, uolūs, judrūs, mylintys tėvynę ir laisvę žmonės.
Istorinis Likimas kaip Tautos Formavimo Veiksnys
Gyvenamoji aplinka yra erdvės veiksnys, o istorinis likimas - laiko veiksnys. Kur nėra erdvės, ten nėra nė laiko. Laikas prideda dar vieną kategoriją: „po vienas kito" (Nacheinander). Jei tauta neturi tikro bendrai išgyvento istorinio tarpsnio, bendrumo nėra, ten nėra nė tautos.
Šveicarai ir žydai duoda ryškesnį istorinio likimo reikšmės pavyzdį. Žydų atveju istorinis likimas apsireiškia kaip galia tautai išsilaikyti. Istorinis likimas duoda tautai galutinį pavidalą. Istoriniu likimu galima vadinti kultūrinius tautos žygius.
Istorinis likimas yra kultūrinis vyksmas, nes būtinos evoliucijos žengia į laisvą kūrybą. Kultūra ir istorija yra iš esmės susijusios. Tautos tapsmas yra istorinis, kai atsiranda laisvai ir sąmoningai veikiąs žmogus, kuris įeina į prigimtąjį gyvenimą, jį tvarko ir keičia.
Pasaulio žemėlapis pagal žmogaus socialinės raidos indeksą
Apibendrinant, rasė, gyvenamoji aplinka ir istorinis likimas yra svarbūs tautos formavimosi veiksniai. Jie atsispindi literatūroje, padedant mums geriau suprasti tautų skirtumus ir bendrumus.
| Veiksnys | Apibūdinimas | Įtaka tautai |
|---|---|---|
| Rasė | Zoologinis vienetas, jungiantis žmones pagal biologinius bruožus | Skaldo žmoniją į grupes, bet jungia individus grupėse |
| Gyvenamoji aplinka | Gamtinė aplinka, kurioje gyvena tauta (klimatas, teritorija, vanduo, kalnai) | Specifikuoja tautų išsivystymą, formuoja kultūrą ir gyvenimo būdą |
| Istorinis likimas | Bendra istorinė patirtis, kurią išgyvena tauta | Duoda tautai galutinį pavidalą, formuoja tapatybę ir kultūrą |