Gyvenamųjų Namų Statybos Skirtumai Lietuvoje: Sodo Namas, Gyvenamasis Namas ir Sodyba

Planuojant statyti ar rekonstruoti pastatus Lietuvoje, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi skirtingų tipų statiniams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra statybos, rekonstrukcijos, žemės naudojimo, mokesčių ar galimų subsidijų skirtumai tarp gyvenamojo namo, sodo namo ir sodybos.

Sodo Sklypas: Mėgėjiškas Sodininkavimas ir Statybos Galimybės

Sodo sklypas yra žemės ūkio paskirties sklypas, kurio naudojimo būdas yra mėgėjiško sodo sklypas. Atkreipkite dėmesį į žemės ūkio paskirtį - panaikinus sodininkų bendriją tokie sklypai tampa ~6 arų žemės ūkio paskirties sklypais, kuriuose nuo to momento, kai likviduojama bendrija jokia statyba tampa negalima, nes žemės ūkio paskirties žemėje statyti turi teisę tik ūkininkai, kur yra nustatytas minimalus galimas žemės sklypo plotas ir kiti reikalavimai.

Sodo sklype galima statyti:

• Vieną sodo namą (iki 80m²)
• Vieną vieno buto nesublokuotą gyvenamąjį namą, kurių maksimalus aukštis (tiek sodo namo, tiek gyvenamojo namo) negali būti didesnis kaip 8,5m.
• Pagalbinio ūkio pastatus, kurių aukštis ne didesnis kaip 5m (apie tai plačiau - Sodininkų bendrijų įstatymas 6 straipsnis).

Sodo sklypuose galiojantys reglamentai yra pagal rajono bendrojo plano sprendinius (užstatymo tankis, intensyvumas, leidžiamas aukštingumas) ir pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (jei rajono bendrajame plane nėra nustatytų minėtų rodiklių).

Vienbučių ir Dvibučių Gyvenamųjų Pastatų Teritorijos ("Namų Valda")

Tokiame sklype galima statyti vieną vieno buto arba vieną dviejų butų gyvenamąjį namą (jei teritorijų planavimo dokumentai nenumato kitaip) ir pagalbinius ūkio pastatus. Namų valdos sklypo kilmė yra tikrai svarbus veiksnys, tai gali būti: dalinimas iš didelio sklypo arba detaliuoju planu, arba sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu.

Kas kart būtina nagrinėti šiuos atvejus, kadangi detalusis planas neturi galiojimo laiko ir jo nustatyti reikalavimai visada yra privalomi. O jei sklypas dalintas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, tuomet būtina nagrinėtis ir rajono bendrojo plano sprendinius, nes minėtas projektas sklypą pjausto tarsi peiliu ir jokių sklypo naudojimo reglamentų nenustato, vadinasi, tokiame sklype reglamentai (užstatymo tankis, intensyvumas, leidžiamas pastatų aukštis) kinta kartu su rajono bendrojo plano sprendiniais - kas yra ne visada naudinga.

Tokios paskirties sklypui būtina atkreipti dėmesį į komunikacijas: tarkim, jei detalusis planas yra numatęs, kad kvartale bus įrengtas vienas vandens gręžinys ir vienas nuotekų valymo įrenginys visiems sklypams, tai dėl kiekviename sklype įrengiamų individualių komunikacijų didelių vilčių nedėčiau, nes to neleidžia detalusis planas, ir būtų būtina keisti detaliojo plano sprendinius, kas toli gražu ne visada yra leidžiama.

Žemės Ūkio Paskirties Žemė ir Ūkininko Sodyba

Žemės ūkio paskirties žemėje statyti statinius turi teisę ūkininkai, parengę kaimo plėtros projektą ūkininko sodybos vietai parinkti. Šiuo metu galioja minimalus žemės sklypo plotas 50 arų, tačiau jau beveik aišku, kad netrukus šis plotas bus padidintas bent jau iki 2ha - kas yra itin svarbu, nes ne kiekvienas žemės sklypas yra tokio didelio ploto, o norint statyti, žemės sklypas turi būti 2ha viename gabale - negalima sumuoti kelių sklypų.

Statyba: žemės ūkio paskirties sklype, parengus minėtą projektą galima statyti vieną vieno buto gyvenamąjį namą su priklausiniais (pagalbinio ūkio pastatais), kurie tarnauja pagrindiniam daiktui - gyvenamajam namui. Žemės ūkio paskirties sklypuose egzistuoja statybos eiliškumas - pirmiausia statomas gyvenamasis namas, o vėliau visi kiti statiniai.

Esama ūkininko sodyba: žemės sklypo ploto reikalavimas išlieka aktualus, bet esamoje sodyboje norint rekonstruoti pastatus ne visada reikalinga būti ūkininku ir ne visada reikalinga rengti kaimo plėtros projektą (jei tokio nebuvo parengta anksčiau) - teirautis savo konkrečiu atveju savo savivaldybėje. Ar galima didinti ar keisti pastatus (rekonstruoti), priklauso ar sklypui taikomos kokios nors specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos), kokio amžiaus yra statiniai ir ką numato rajono bendrojo plano sprendiniai (užstatymo tankis, intensyvumas, leidžiamas aukštingumas).

Statybos Leidimų Reikalingumas

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba namą sodo bendrijose iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas. Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą.

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Reikalavimai Žemės Sklypui

Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą. Sklypai gali būti žemės ūkio paskirties, sodo ar miško žemės, ir kiekvienas jų turi savus reikalavimus statyboms.

Prieš statant pastatą svarbu įsitikinti, kad žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.

Žemės ūkio paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda adresų. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga.

Vienas svarbiausių techninių reikalavimų - minimalūs atstumai nuo sklypo ribų. Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti arčiau, reikia gauti rašytinį sutikimą iš kaimyninio sklypo savininko.

Energetinis Naudingumas

Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad pastatai turi būti itin gerai izoliuoti, naudoti energiją taupančias technologijas bei atsinaujinančius energijos šaltinius.

Savavališkos Statybos Įteisinimas

Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso.

Teikiant prašymą išduoti statybos leidimą, kai jau atlikti savavališkos statybos darbai, reikia pateikti: įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą patvirtinantis dokumentą ir savavališkos statybos sąnaudų vertę patvirtinančio dokumento kopija.

Taigi, planuojant keisti pastato paskirtį, neatliekant statybos darbų ar atliekant pastato paprastąjį remontą pirmiausiai privaloma parengti pastato paskirties keitimo projektą (pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 12 punktą) ir gauti SLD (pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą).

Jei keičiant pastato paskirtį atliekami kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbai, tokiu atveju rengiamas atitinkamos rūšies projektas su paskirties keitimu.

Dėl paskirties keitimo projekto parengimo reikia kreiptis į projektavimo įmonę.

Kiti Svarbūs Aspektai

Net jei pastatas mažas, jis turi atitikti tam tikrus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Statant sodo namą, vasarnamį ar ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba sodo bendrijose, būtina laikytis aukščiau išvardytų reikalavimų.

Taip pat reikia atsižvelgti į inžinerinių tinklų prijungimo reikalavimus: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimą.

Projektavimo metu taip pat reikia atsižvelgti į pastato aukščio ir aukštų skaičiaus apribojimus. Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams ir ūkiniams pastatams iki 80 m² dažniausiai taikomi apribojimai, leidžiantys statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda.

Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.

Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija.

Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.

Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.

Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.

Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo.

Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.

Statant sodo namą, vasarnamį ar ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba sodo bendrijose, būtina laikytis aukščiau išvardytų reikalavimų.

Moduliniai Namai

Pirmą kartą tokie namai pradėti statyti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Moduliniai namai dar vadinami gamykloje gaminamais namais arba surenkamaisiais statiniais. Dabar moduliniai namai sudaro maždaug 1,5 proc. visų JAV statomų namų. Vis dėlto moduliniai namai tampa vis populiaresni tarp dizainui neabejingų pirkėjų, kurie nori patys sudaryti namo aukštų planus ir pasirinkti sau patinkantį stilių. Kitaip tariant, nors moduliniai namai gaminami gamyklose, tai nereiškia, kad jie - tik nuobodi dėžė, tokia pat, kaip ir visų kitų. Tai - tikras mitas!

Sodo Namas: Laikinas Poilsis Gamtoje

Sodo namas dažniausiai yra suprantamas kaip laikinas arba sezoninis būstas, kuris yra statomas sodo sklype ir yra skirtas atsipalaiduoti nuo miesto šurmulio. Sodo namų architektūra ir dydis gali svyruoti nuo paprastų medinių trobelių iki įspūdingų vasarnamių, tačiau juose retai įrengiami tokie patogumai kaip nuolatiniuose namuose.

Dažnai sodo namai neturi centrinio šildymo arba yra prijungiami prie centralizuotų komunalinių paslaugų tik sezonui. Šie namai yra populiarūs tarp tų, kurie mėgsta sodininkystę, gamtą ir ramesnį poilsį.

Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m² (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė. Žinoma, niekas nedraudžia pastato apšiltinti ir gyventi jame ištisus metus.

Sodo namas statomas tik sodo sklype, t. y. Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.

Sodo namai yra nesudėtingi pirmos grupės statiniai, kurie neregistruojami Registrų centre. Gyvenamasis namas iki 80 m² priskiriamas antros grupės statiniams.

Patrauklu tai, kad sodo namui nereikalingas statinio projektas, kvalifikuotas statybų vadovas, leidimas statyboms bei nustatyta tvarka vykdoma statybų techninė priežiūra. ne aukštesnis kaip 8,5 m sodo namas ar namelis (taip pat ir kitokios paskirties pastatai) turi būti statomi mažiausiai 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šis atstumas matuojamas nuo labiausiai atsikišusių pastato dalių - karnizų, balkonų, turėklų ir t. negalima leisti, kad statybos pažeistų trečiųjų asmenų teises.

Nėra konkrečių terminų, kiek turi užtrukti statybos. Visos reikalingos bylos bei deklaracija Registrų centrui tvarkoma jau pastačius namą. Kartais jų prireikia. Šiuo atveju viskas ganėtinai paprasta. Kaip minėjome, apie statybų pradžią niekur pranešti nėra reikalinga.

Užbaigus statinį pas matininkus reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti sodo namas) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.

Pagal įstatymą sodo namas yra: nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype. Sodo namas gali būti statomas tik sodininkų bendrijose. Sodo namui nėra keliami energinio naudingumo reikalavimai, t.y. šiuo metu galiojantis A+ energinis naudingumas. Taip pat sodo namui daugelyje vietovių nereikalinga gauti statybos leidimo.

Pagal Statybos Įstatymo 51 str, ir Sodininkų bendrijų įstatymo 2str sodo namas yra nesudėtingas, negyvenamos paskirties poilsiui skirtas statinys, naudojamas ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus. Šalies normatyviniai dokumentai neleidžia gyventi negyvenamos paskirties statiniuose.

Sodo namo statybai ar pirkimui finansuoti bankai neduoda būsto paskolų. Taigi, statant teks pasikliauti tik savo asmeninėmis lėšomis, o norint parduoti, teks ieškoti pirkėjo, kuris gali nupirkti tą namą už savus pinigus, be banko būsto paskolos. Sodo namui neprivaloma įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemų.

Taip pat, jei sodo namas yra iki 80m² ir iki 8,5m aukščio, kurio tarpatramis ne didesnis kaip 6 metrai, priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kuriems daugeliu atveju neprivalomas projektas ir leidimas (projektas ir leidimas sodo namui privalomas, jei jis statomas: kurorte, regioniniame ar kitame parke, kultūros paveldo saugomoje teritorijoje, kitoje saugomoje teritorijoje).

Sodo namas ir gyvenamasis namas yra du nekilnojamojo turto objektai, kurie atrodo esą aiškiai apibrėžti, tačiau daugeliui žmonių kyla klausimas, kuo gi jie iš tikrųjų skiriasi.

Gyvenamasis Namas: Komfortas ir Stabilumas

Gyvenamasis namas yra statinys, sukurtas nuolatinei gyvensenai, su visomis būtinomis patogumų ir komforto sąlygomis. Šie namai statomi laikantis griežtų statybos normų ir reglamentų, užtikrinant, kad būstas būtų saugus ir tinkamas gyventi ištisus metus.

Gyvenamieji namai turi būti prijungti prie miesto komunalinių paslaugų, turėti šildymo, vėdinimo ir izoliacijos sistemas. Jie taip pat turi atitikti energijos efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Gyvenamasis namas pirmiausia rinkoje yra brangesnis už sodo namą, nes gyvenamasis namas skirtas nuolatiniam gyvenimui, o sodo namas skirtas gyventi ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus.

Gyvenamam namui visais atvejais, nepriklausomai nuo namo dydžio, reikalingas projektas ir leidimas, o didesniems nei 50m² vidaus ploto gyvenamiesiems namams privalomi energiniai reikalavimai (šiuo metu galioja A+ energinė klasė).

Statybos Leidimas: Kada Jis Reikalingas?

Labai dažnai painiojamos sąvokos „sodo namas" ir "gyvenamasis namas". Ar abiem atvejais statant sodo sklype reikalingas statybos leidimas?

Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo nesudėtingojo statinio statybai yra išvardinti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Pagal šį reglamentą leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais:

• kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą - statant I grupės nesudėtingąjį statinį;
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant I grupės nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines);
• mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant II grupės nesudėtingąjį statinį;
• statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą;
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, - statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;

Jei naujai statomas I grupės nesudėtingasis statinys (sodo namas) nepatektų į reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiuose nurodytas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Statybos leidimų išdavimo tvarka nustatyta reglamente STR 1.05.01:2017.

Tiek vieno buto gyvenamiesiems namams, tiek sodo namams taikoma ta pati statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka.

Kaip jau minėjome, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį sodo sklype nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų gali būti arba vienas sodo namas, arba vienas vieno buto gyvenamasis pastatas.

Paskirties Keitimas: Nuo Sodo Namo Iki Gyvenamojo

Statybos inspekcija dalijasi informacija, kuri aktuali norintiems pakeisti sodo namo paskirtį į gyvenamąją. Sodo namas apibūdinamas kaip nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype, ir yra priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai jo plotas ne didesnis kaip 80 kv.

I grupės nesudėtingojo statinio (sodo namo), kai neatliekami jokie statybos darbai arba atliekami paprastojo remonto darbai, paskirties keitimui į gyvenamąją, statybą leidžiančio dokumento (SLD) gauti nereikia, jeigu vienbutis gyvenamasis namas atitiks II grupės nesudėtingajam statiniui nustatytus požymius.

Taigi, kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tai ir statinio projekto rengti neprivaloma.

Jeigu sodo name, keičiant paskirtį į gyvenamąją, reikia įrengti pastato vandentiekio ar nuotekų inžinerines sistemas, svarbu žinoti, kad šie darbai priskirtini statinio parastajam remontui.

Taip pat žinotina, kad vietinė nuotekų valykla iki 5 m3 našumo per parą priskiriama II grupės nesudėtingiesiems statiniams ir jos įrengimui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).

Sklypo Pasirinkimas: Namų Valda ar Sodų Bendrija?

Įsigyti nuosavą namą, pirmiausia kyla klausimas- kur jį statyti. ir nesinori permokėti.

Žemės Sklypas Namų Valdoje

Privalumai:

• Didesnis parduodamų sklypų pasirinkimas.
• Įvairesni sklypų dydžiai.
• Galima statyti bet kokio dydžio ir kvadratūros namus.

Trūkumai:

• Namų valdos sklypai yra vieni brangiausių rinkoje.
• Reikalingas statybų leidimas.
• Išduodami tik A++ klasės namams.
• Naujiena- infrastruktūros mokestis.

Žemės Sklypas Sodų Bendrijoje

Privalumai:

• Mažesnės sklypų kainos.
• Namams iki 80m2 nereikia statybų leidimo.
• Nereikia A++ klasės.

Trūkumai:

• Sklypai dažniausiai vos 5-6 arų.
• Sudėtingesnis susisiekimas.
• Reikalingas sodo bendrijos pirmininko bei kaimynų sutikimas.
• Registruojama ne kaip namų valda, o kaip sodo namas iki 80 m2.