Kaip apšiltinti medinį namą: iš vidaus ir iš išorės

Daugelis besirenkančių rąstinius namus vertina gamtos artumą, ekologiją ir jaukumą. Iš tikrųjų, rąstai labiau nei bet kuri kita statybinė medžiaga leidžia pasijusti arčiau gamtos. Tinkamai įrengta šilumos izoliacija padeda sumažinti energijos sąnaudas, pagerina gyvenimo komfortą ir užtikrina namo ilgaamžiškumą. Vis dėlto kaip apšiltinti rąstinį namą yra viena didžiausių dilemų.

Vis dar pasigirsta nuomonių, kad rąstinis namas jau savaime yra šiltas ir papildomo apšiltinimo jam nereikia. Nors ir rąstiniai namai turi begalę privalumų, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip moderniųjų statybinių medžiagų. Rąstinio namo R vertė (šiluminė varža) yra lygi 1.5-2, tuo tarpu šiuolaikinių išorinių sienų konstrukcijoms keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę nei 5 šiluminę varžą.

Apšiltinus rąstinį namą galėsite mėgautis geresne akustika, kadangi sumažės triukšmas iš išorės. Apšiltinus vasarnamį jame ne tik bus maloniau leisti laiką dėl padidėjusio sandarumo, bet taip pat jis mažiau įšals žiemos laikotarpiu. Egzistuoja įvairios nuomonės dėl to, kuris būdas geresnis. Nerekomenduojama šiltinti namo iš išorės, nes taip šis praranda savo estetinį išvaizdą. Kita vertus, rąstinio namo šiltinimas iš vidaus atims šiek tiek erdvės ir jaukumo.

Medinio namo šiltinimo svarba

Praėjusio amžiaus viduryje statytų namų tuomet dėl pigesnės statybos kainos dažniausiai niekas nešiltindavo, o juose gyvenantys žmonės galiausiai priprato gyventi nepakankamai šiltose patalpose ir susitaikė su dideliais mokesčiais už energijos sąnaudas.

Nors mediena savaime pripažįstama kaip puikią šilumos ir garso izoliaciją užtikrinanti medžiaga, ne paslaptis, kad geras medinio namo apšiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo. Taip yra todėl, kad iš atskirų dalių statomas rąstinis namas , priešingai nei mūrinis, nėra pagamintas iš vientisos medžiagos, kuri savaime užtikrina sandarumą.

Svarbu paminėti ir tai, kad medinio namo šilumos izoliacija priklauso ne tik nuo apšiltintų sienų - remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms.

Lygiai taip pat kaip ir techninėms namo konstrukcijos savybėms, medienos rūšies pasirinkimas turi įtakos ir namo šilumos izoliacijai. Tik statyboms pasirinkę kokybišką, aukščiausios rūšies medieną rąstiniuose namuose galėsite užtikrinti puikų mikroklimatą - vasarą patalpoje bus komfortiškai vėsu, o žiemą - šilta.

Mūsų krašte bene dažniausiai rąstinių pastatų statybose naudojama mediena - spygliuočių mediena: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai. Nesunku suprasti, jog, visų pirma, toks dažnas šių medienos rūšių pasirinkimas yra susijęs su šių rūšių medžių gausa mūsų krašte.

Žinoma, medienos pasirinkimą lemia ir kitos specifinės medienos savybės. Pavyzdžiui, eglės medieną lyginant su pušimi, ši pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams, todėl eglė ypač dažnai pasirenkama pastato konstrukcijų gamybai.

Tačiau, vertinant pušies medieną, būtina pabrėžti, kad ji gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines pastato savybes.

Vertinant esminį aspektą - šilumos izoliaciją, iš eglės pagaminto namo izoliacija bus bent 10% geresnė nei namo, pagaminto iš pušies, tačiau toks pats namas, pagamintas iš maumedžio, bus net 25-30% šaltesnis.

Šias minėtas medienos rūšis izoliacinėmis savybėmis gerokai lenkia raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro mediena, kuri, dėka savo unikalios struktūros, ne tik ypač gerai sulaiko šilumą, bet ir pasižymi kaip ypač gerai valanti orą ir jame esančius mikrobus.

Kedro medienai taip pat būdingas labai mažas suspaudimo koeficientas, todėl ji praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams). Dėl mažo tankio ir didelio oro kiekio medienos struktūroje, kedras pasižymi pačiais mažiausiais šilumos nuostoliais lyginant su kitomis medienos rūšimis.

Didelis privalumas, jei rinkdamiesi medieną statyboms galite atsižvelgti ne tik į medienos rūšį, bet ir į tai, kur medžiai augo, kokiu metų laiku buvo nukirsti. Pavyzdžiui, nuo to, kokiame miške - mišriame, tankiame, o gal pamiškėje ant kalnelio, pelkyne ar žemumoje - augo spygliuočiai gali ženkliai skirtis jų tankis bei sakuotumas, o tai yra gana svarbu pastato tvirtumui ir ilgaamžiškumui.

Ne retai planuojantys statyti medinį namą susiduria ir su klausimu, kokiu metų laiku kirsti rąstai tinkamesni mediniam namui. Nors iš pirmo žvilgsnio ne visada akivaizdus, tačiau patvirtintas faktas, jog energetiniam namo efektyvumui turi įtakos ir tai, kokioje vietoje jis stovi: ant kalno, dauboje ar lygioje vietoje.

Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, sandari medienos konstrukcija dėl specifinių, medienai būdingų savybių jau savaime užtikrina gana gerą šilumos izoliaciją, taip sumažinant patį namo šiltinimo poreikį.

Vis dėlto rąstinį namą nusprendus šiltinti, visų pirma, visus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o, jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, šiltinimo metu atsiranda puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui.

Namą šiltinant tokiu būdu, mažėja ir jo sienų temperatūrinė apkrova - sienos temperatūra išlieka stabili visais metų laikais. Renkantis medžiagas namo šiltinimui ypač svarbu atkreipti dėmesį į šilumos laidumo koeficientą - kuo mažesnis koeficientas, tuo mažiau šiltinimo medžiagų reikės, o laidumas ilgainiui atsilieps ir šildymo kaštams.

Svarbu ir tai, kad šiltinimui naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi. Svarbu nepamiršti, jog prieš pradedant bet kokius izoliacijos darbus reikėtų įvertinti, kad pastatytas namas sės bent keletą metų.

Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną dažniausių mediniuose namuose pasitaikančių problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Visų pirma, šiltinant grindis reikėtų užtikrinti, kad proceso metu nesusidarytų „šalčio tiltelių“.

Pavyzdžiui, šiltinimui naudojant poliuretaną, ypač svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiltinimo sluoksnis į sienas remtųsi ant jų užkildamas bent 10-15 cm. Verta žinoti, kad norint užtikrinti aukšto lygio grindų izoliaciją, poliuretanas - ypač tinkama medžiaga šiltinimui.

Ne paslaptis, jog prasidėjus šildymo sezonui santykinė oro drėgmė patalpose dažniausiai nukrenta iki 20-30%, kai komfortiška aplinkos drėgmė siekia net 50-60 %. Palaikyti reikiamą aplinkos drėgmę ypač svarbu tam, kad jaustumėtės komfortabiliai, todėl orui sausėjant dažniausiai naudojami drėkintuvai.

Vis dėlto statant medinį namą vertėtų žinoti, kad patalpos drėgmei įtakos turi ir pats namo šiltinimo procesas. Pavyzdžiui, žiemą pridėjus ranką prie gerai iš vidaus apšiltintos sienos, jaučiamas žymus temperatūrų pokytis, o tai reiškia, jog šaltesnės sienos sąlytis su pašildytu ir drėkinamu oru verčia šią drėgmę kondensuotis, tokiu būdu sukeliant neigiamus padarinius sienoms ir skatinant pelėsio formavimąsi.

Rąstiniame, iš išorės apšiltintame name šis procesas dėl didelės rąsto šiluminės talpos vyksta gerokai lėčiau - rąsto vidinė pusė palaiko gana artimą patalpai temperatūrą, o tai sumažina staigią drėgmės kondensacijos galimybę.

Rąstinių namų statytojai tikina, kad iš vidaus nešiltintas medinis namas taip pat natūraliai ventiliuojasi per sienas bei savaime labiau reguliuoja drėgmę patalpose, todėl tai reikėtų įvertinti prieš saugant namo išorę ir šiltinant jį iš vidaus.

Net ir didelės investicijos į namo sienų šiltinimą ar efektyvias šildymo sistemas taps bevertės, jei neužtikrinsite visapusiško namo sandarumo. Vertėtų žinoti, kad langams ir durims tenka net 25%, o kartais net ir 30% šilumos nuostolių, todėl, investuodami į medinio namo sienų apšiltinimą, nenumokite ranka į langų ir durų bei lubų sandarumą.

Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais.

Tokiu atveju galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas, o dažnai, prasta izoliacija pasižymintiems medinių namų langams pritaikomos ir langinės. Dar vienas galimas būdas, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio durų ir langų izoliaciją - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę.

Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą. Plika akimi matomus plyšius langų rėmuose galime užkamšyti naudojant vatą, paralono atraižas ar kitą apšildančią medžiagą.

Ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.

Kalbant apie medinio namo stogą, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o pačių lubų perdangų apšiltinimą. Nors visi mediniai namai pasižymi daugeliu bendrų savybių, nėra vieno, geriausio šildymo būdo, kuris būtų tinkamiausias visų tipų mediniams namams.

Šildymo pasirinkimą gali lemti daugelis faktorių, tokių kaip namo konstrukcijos tipas, izoliacija, galiausiai tai, kiek būnate mediniame name ne vasaros laikotarpiu. Jei ketinate vasarnamyje apsistoti tik periodiškai, verta rinktis tokią šildymo sistemą, kuri nereikalauja didelių investicijų, tačiau užtikrina minimalius šildymo poreikius.

Tokiu pavyzdžiu galėtų būti elektrinis šildytuvas. Vidutinėmis žiemos sąlygomis apšiltinto namo šildymui turėtų pakakti 70-80 W / m² galios prietaisų. Tam, kad užtikrintumėte aukščiausio lygio elektrinio šildymo efektyvumą, šildytuvuose galite naudoti termostatus, leidžiančius automatiškai valdyti temperatūrą.

Priklausomai nuo jutiklių užfiksuotos temperatūros, šildymas įsijungs arba išsijungs automatiškai. Tai skatina taupyti sąnaudas ir efektyvinti sistemą. Dar vienas, bene dažniausiai pasirenkamas šildymo variantas - židinys, kuris užtikrina efektyvų pastato sušildymą ir gali būti tik naudojamas pagal poreikį.

Jei papildomai užtikrinsite šilumos paskirstymo sistemą visuose kambariuose - visa namą apšildysite gana greitai ir nebrangiai. Rąstinį namą apšiltinti galima naudojant kelias medžiagas, kurios pasižymi tiek geromis šiluminėmis savybėmis, tiek ilgaamžiškumu.

Pagrindinės apšiltinimo medžiagos

Kaip jau minėjome, rąstinių namų šilumos varža yra maža, tad pagrindinis tikslas yra ją padidinti. Kaip jau minėta, geriausia yra rinktis šiltinimą tradicine akmens vata, neoporu ar ekovata.

Tiek neoporas, tiek ekovata pasižymi panašia varža, todėl šiuo aspektu didelio pasirinkimo skirtumo nebus. Vis dėl to, jeigu svarstote apie siūlinio pobūdžio akmens vatą, tokio varianto reikėtų prisivengti, kadangi ji pasižymi net iki 30-40 procentų didesniais šilumos nuostoliais.

Šiluminė ekovata, tuo tarpu yra ne siūlinio pobūdžio, tačiau vamzdelinės struktūros. Be to, ekovata pasižymi ir didesniu atsparumu ugniai nei kiti variantai, o vietoje degimo ji paprasčiausiai smilksta. Kalbant apie neoporą, iš esmės čia kalba einą apie tradicinį poliuretano putplastį, tačiau su patobulintomis savybėmis.

Nors čia medžiagos alternatyvų yra tikra begalė, dauguma ekspertų sutiktų, jog geriausia apšiltinimui medžiagos yra šiluminė ekovata ir neoporas.

1. Akmens vata arba mineralinė vata

Puikus šilumos izoliatorius, kuris leidžia "kvėpuoti" sienoms. Šiltinimui geriausia rinktis akmens vatą, nes tai nedegi, ilgaamžė medžiaga, kuri pagerins akustines namo savybes ir priešgaisrinę saugą.

„Pagal kilmę ir pagrindines savybes akmens vata turbūt labiausiai tinkama medžiaga mediniams namams šiltinti, nes gaminama iš natūralių gamtinės kilmės žaliavų. Dėl didelio laidumo vandens garams mūsų įmonės gaminiai tinkamiausi visiems kvėpuojantiems statiniams. Be to, jie nedegūs, taigi nelaimės atveju apsaugo kitas namo konstrukcijas.

„Rockwool“ akmens vata iš kitų panašių gaminių išsiskiria būtent optimaliausiai suderintomis techninėmis charakteristikomis. Gamintojas šia vata rekomenduoja šiltinti grindis sienas, lubas, stogo konstrukcijas.

Rąstinio namo šiltinimui akmens vatos rinktis nerekomenduojama. Šią izoliacinę medžiagą sunku padengti ant nelygių paviršių, o kaip žinia rąstinio namo sienos yra banguotos. Taip pat akmens vata linkusi sugerti drėgmę, dėl kurios gali lengvai prarasti savo termoizoliacines savybes.

Kad to išvengtumėte, apšiltinant rąstinį namą akmens vata reikėtų įrengti garo izoliacinę plėvelę, kuri apsaugotų nuo drėgmės patekimo į termoizoliacinį sluoksnį. Visgi garo izoliacija neleistų rąstinėms sienoms kvėpuoti, t.y. Dėl panašių priežasčių nerekomenduojama apšiltinti rąstinio namo ir putų polistirolu.

2. Pusiau standi polistireninio putplasčio plokštė (EPS)

Pigesnė alternatyva, tačiau mažiau "kvėpuojanti" nei akmens vata.

3. Ekovata

Ekovata yra organiška medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai, ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę.

Ekovata yra labai kokybiška termoizoliacinė medžiaga, kadangi ji nedega, nepūva bei užtikrina gerą garso izoliaciją. Norint apšiltinti namą ekovata jums reikalinga profesionalų pagalba, kadangi tai daug kruopštumo, žinių ir specialios įrangos reikalaujanti užduotis.

Kvalifikuoti specialistai paruoš vertikalų karkasą atsižvelgdami į reikiamą termoizoliacinio sluoksnio storį. Įprastai tam naudojami mediniai tašai. Tuomet ekovata užpildomi visi plyšiai ir tarpai, kol siena yra visiškai lygi, padengta vientisu besiūlės šilumos izoliacijos sluoksniu.

Po to, būtina palaukti, kol ekovata nudžius. Rąstinio namo apšiltinimo ekovata kaina taip pat priklauso nuo pasirinktų medžiagų, namo ploto, konstrukcijos sudėtingumo ir darbo sąnaudų.

4. Poliuretano putos

Medinio namo šiltinimas poliuretano putomis yra efektyvus būdas pagerinti namo šilumos izoliaciją ir sumažinti energijos sąnaudas. Poliuretano putos yra vienas iš populiariausių šiltinimo medžiagų pasirinkimų dėl savo išskirtinių savybių ir privalumų.

Šios putos taip pat yra gana atsparios aplinkos veiksniams, todėl užtikrina ilgalaikį šiltinimo efektyvumą.

Poliuretano putų privalumai:

• Aukštas šilumos izoliacijos efektyvumas: poliuretano putos turi vieną iš aukščiausių šilumos izoliacijos koeficientų iš visų šiltinimo medžiagų.
• Sandarumas: dėl savo unikalių fizinių savybių, poliuretano putos puikiai užpildo plyšius, spragas ir kitus konstrukcijų nelygumus, užtikrindamos aukštą sandarumą.
• Drėgmės ir pelėsio kontrolė: poliuretano putos yra atsparios drėgmei, o tai reiškia, kad jos neleidžia drėgmei kauptis ir prasiskverbti į namo konstrukcijas.
• Patvarumas: ši šiltinimo medžiaga pasižymi dideliu mechaniniu atsparumu ir ilgaamžiškumu.
• Universalumas: poliuretano putas galima naudoti labai plačiai, įskaitant sienų, stogų, grindų, rūsių ir vamzdynų šiltinimą. Jos gali būti naudojamos tiek naujos statybos, tiek renovuojamuose objektuose.

Po kruopščiai paruošto medinio namo sienų paviršiaus, pradedame šiltinimo procesą. Poliuretano putos yra purškiamos ant sienų, kur jos išplinta ir sukietėja, užtikrindamos efektyvią šilumos izoliaciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiltinimo procesas turi būti atliekamas tik kvalifikuotų specialistų.

Jie užtikrins, kad šiltinimas būtų atliktas kokybiškai ir ilgaamžiškai bei padės išvengti papildomų išlaidų taisant nekokybiškai atliktus darbus. Darbų pradžioje atliekami išsamūs poliuretano putų paruošimo darbai. Tai apima paviršiaus valymą, tinkamo drėgnumo ir temperatūros sąlygų patikrinimą bei putų tinkamą dozavimą.

Jei ruošiatės darbus atlikti patys, prieš pradedant medinio namo šiltinimą poliuretano putomis, svarbu pasikonsultuoti su patyrusiais specialistais. Ekspertai gali padėti suprasti šiltinimo proceso subtilybes ir pasiūlyti individualius sprendimus.

Po medinio namo šiltinimo poliuretano putomis galite tikėtis išskirtinio šilumos sulaikymo efektyvumo. Po šiltinimo galime tikėtis sumažėjusios šilumos sąnaudų, pagerinto gyvenimo komforto bei ilgesnio pastato tarnavimo laiko.

Poliuretano putos yra labai efektyvus šilumos izoliatorius, kuris užtikrins optimalią šilumos izoliaciją. Šiltinimo proceso trukmė gali skirtis priklausomai nuo namo dydžio ir kitų faktorių, tačiau įprastai medinio namo šiltinimas poliuretano putomis gali užtrukti kelias dienas.

Šiltinimo darbai

Apšildant namus galima rinktis iš dviejų metodų: sausąjį arba šlapiąjį. Pirmasis rekomenduojamas šiltinant medinius namus, nes yra atsparus viso pastato judėjimui, kuris atsiranda dėl sezoninių medžio deformacijų ir vėjo poveikio. Kad ir koks metodas būtų pasirinktas, svarbu tinkamai atlikti darbus, o patyręs rangovas patars kiekviename remonto etape bei parinks tinkamas medžiagas.

Visų pirma, specialistai pataria atlikti energetinį auditą, nes jis turi parodyti, kurie modernizavimo darbai gali duoti didžiausią naudą. Auditas gali parodyti, kurias atitvaras reikia papildomai apšiltinti, apibrėžti tinkamą šiluminės medžiagos storį, įvertinti langų sandarumą, parodyti centrinio šildymo būklę.

Tokia analizė statybų užsakovui padeda priimti sprendimus dėl šiluminio modernizavimo darbų apimties ir eiliškumo. Tai svarbu ir tada, kai dėl finansų trūkumo negalima atlikti visų reikiamų šiluminio modernizavimo darbų.

Jeigu termovizoriumi atlikta diagnostika parodo, kad sienose yra drėgmės arba konstrukcinių problemų, remontą reikia pradėti vadovaujantis keliomis esminėmis taisyklėmis. Šiltinimą galima pradėti tik tada, kai sienos sausos ir nuo jų pašalintas senas tinkas.

Medinio namo apšiltinimo etapai:

1. Namo apžiūra.
2. Ekspertų konsultacija.
3. Konstrukcijų paruošimas.
4. Šilumos izoliacijos montavimas.
   • Pirmiausia, išdėstant tašus montuojamas medinis karkasas.
   • Apšiltinimo medžiaga pilnai užpildomi tarpai tarp tašų.
   • Izoliacinis sluoksnis turi priglusti prie vidinių karkaso dalių ir būti vienodo storio visame plote.
5. Garo izoliacinės plėvelės montavimas.
6. Dedama apdaila.

Visų pirma, nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Rąstinių namų sienos linkusios „pasėsti“ apie kelis procentus aukščio, pvz. paprastų rąstų namas gali ilgainiui nusėsti apie 15 cm. Kartais gali siekti net ir 20 cm. Tai neišvengiamas natūralus procesas, kuris vyksta dėl rąstų džiūvimo.

Taip pat svarbu skirti dėmesio ne tik sienoms, bet ir grindims. Šaltos grindys gan dažnas reiškinys mediniuose namuose, todėl reikėtų apšiltinti ir jas. Tam patartina rinktis specialias medinėms grindims pritaikytas šiltinimo medžiagas.

Šiltas oras kyla į viršų, todėl būtent stogas neretai tampa ta vieta, pro kurią oras išeina ir susidaro šalčio tiltai. Norint to išvengti, būtina stogą užsandarinti, t.y. įrengti stogo apšiltinimą.

Šioje vietoje nepatartina taupyti, todėl verta investuoti į kokybišką stogo šilumos izoliaciją bei patikėti šią užduotį profesionalams. Jei turite nenaudojamą palėpę, galima šiltinti perdangą, o ne patį stogą.

Reikia nepamiršti, kad šilumos užsilaikymui patalpose įtaką daro ne tik sienos, lubos ir stogas, bet ir durys bei langai, taip pat ir stoglangiai. Visgi ši problema neturėtų atsirasti, jei sumontuoti plastikiniai langai ir šarvuotos durys.

Kartais siekiant išlaikyti rąstinių namų autentiškumą įrengiami kitokie langai ir durys, pavyzdžiui, mediniai. Rąstinio namo apšiltinimo kaina priklauso nuo pasirinktų šiltinimo medžiagų, konstrukcijos sudėtingumo, darbo sąnaudų.

Nerekomenduojama apšiltinimo darbų atlikti patiems, kadangi ši užduotis reikalauja specialių žinių ir kruopštumo.

Medienos rūšių įtaka šilumos izoliacijai

Medienos rūšis turi įtakos namo šilumos izoliacijai. Žemiau pateikta lentelė iliustruoja skirtingų medienos rūšių šilumos izoliacines savybes:

Šaltinis: sudaryta remiantis pateikta informacija.

tags: #kuo #siltinti #medini #nama