Kaip Optimaliai Apšildyti Butą: Šildymo Sistemos ir Jų Privalumai bei Trūkumai

Šildymo būdo pasirinkimas butui yra svarbus sprendimas, lemiantis ne tik komfortą, bet ir išlaidas. Lietuvoje šildymo sezonas trunka ilgiau nei pusę metų, todėl tinkamas šildymo būdas gali padėti sutaupyti nemažai lėšų. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius buto šildymo būdus, jų privalumus ir trūkumus, kad padėtume jums priimti geriausią sprendimą.

Daugiabučių Namų Modernizavimas ir Šildymo Sistemos

Kompleksiškai modernizuojant daugiabutį namą, būtina sutvarkyti ir inžinerines sistemas. Renovuojant senos statybos namus, vienvamzdes sistemas rekomenduojama perdaryti į dvivamzdes. Tačiau ar tikrai to reikia? Gal užtektų modernizuoti esamą sistemą? Kokie kiekvieno šildymo sistemos tipo privalumai ir trūkumai? Kaip šios sistemos veikia ir ką reikėtų žinoti apie jų atnaujinimą arba pertvarkymus?

Vienvamzdė Šildymo Sistema

Tai - dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose. „Kadangi vamzdyno tokiai sistemai reikia 10 proc. mažiau, tai žinant, kiek tais laikais buvo statoma daugiabučių namų, galima įsivaizduoti ir kiek tų vamzdžių buvo sutaupyta. Tuo metu tai galėjo būti reikšminga.“ Vis dėlto vienvamzdė sistema, palyginti su kitomis, turi ir nemažai trūkumų. Esminis jų tas, kad šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta.

Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukščiame name yra viršutinio paskirstymo sistema, tai penkto aukšto gyventojams tenka daugiausia šilumos, o kiekvienas žemiau esantis butas jos gauna vis mažiau. Blogai yra ir tai, kad tokios sistemos sunkiau balansuojamos, vieni butai šyla daugiau, kiti - mažiau. Vienvamzdę sistemą gana reikšmingai gali išbalansuoti ir tai, kad gyventojai savavališkai susimontuoja papildomų radiatorių sekcijų.

Gerai subalansuota vienvamzdė sistema, pasak A. L. Rimkūno, gali veikti ne blogiau nei dvivamzdė. Kad šildymo sistema būtų gerai subalansuota, būtina ant stovų sumontuoti balansinius vožtuvus, geriausia - automatinius. Balansinis vožtuvas „rūpinasi“ nustatytu slėgio skirtumu stove ir užtikrina tolygų (reikiamą projektinį) šilumnešio paskirstymą tarp stovų.

„Termostatiniai ventiliai iš dalies apsaugo nuo vienvamzdės sistemos išbalansavimo. Jie gali padėti sumažinti šilumnešio nutekėjimą ten, kur tuo metu jo nereikia, tačiau nepadarys taip, kad daugiau šilumnešio atitekėtų ten, kur jo trūksta.“ Tam, kad būtų galima kontroliuoti ir palaikyti patalpose norimą temperatūrą, prie radiatorių montuojami dvieigiai didelio pralaidumo arba trieigiai termostatiniai ventiliai su termostatinėmis galvomis.

Siekiant subalansuoti stovus, ant kiekvieno jų sumontuojami rankiniai arba automatiniai srauto ribojimo vožtuvai. Tačiau reikia žinoti, kad dėl savo konstrukcijos jie jautrūs sistemose esantiems nešvarumams. Eksploatuojant vožtuvai gali užsikimšti ir nebeveikti tinkamai. Todėl tokios konstrukcijos vožtuvus labiau rekomenduojama rinktis tada, kai sistemos yra švarios arba keičiamas vamzdynas ir radiatoriai.

Dvivamzdė Šildymo Sistema

Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio. Esamas vienvamzdes daugiabučių sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga - reikėtų tik papildomo stovo.

„Aš labiau pasisakau už dvivamzdę sistemą, nes ji lengviau reguliuojama. Jeigu vienas žmogus kažką savo bute pakeistų, tai nepakeistų vandens temperatūros kitiems vartotojams. Keisti vienvamzdę sistemą dvivamzde gal šiek tiek brangiau, bet jeigu pertvarkomas visas vamzdynas, tai turbūt nėra esminio skirtumo, ar pertvarkyta vienvamzdė sistema, ar ji perdaryta į dvivamzdę.“ Ši sistema užtikrina didesnę butų nepriklausomybę nuo bendros sistemos - šildymo prietaisų charakteristikos ir jų pertvarkymas viename bute beveik nepaveiktų kitų namo gyventojų.

Be to, iš šios sistemos galima lengviau pereiti į dar pažangesnę - kolektorinę. Svarbu prisiminti ir tai, kad net ir pertvarkius vienvamzdę sistemą į dvivamzdę išliktų būtinybė ją balansuoti - sumontuoti balansinius ventilius, siekiant užtikrinti, kad į kiekvieną stovą būtų užtikrintas projektinis šilumnešio srautas ir temperatūra. „Jeigu vienvamzdė sistema perdaroma į dvivamzdę, bet nesubalansuojama, tai ypatingos naudos neduos.“

Jeigu modernizacijos metu vienvamzdės šildymo sistemos perdaromos į dvivamzdes, prie radiatorių montuojami termostatiniai su išankstiniu srauto nustatymu ventiliai su termostatinėmis galvomis. Balansavimui skirti vožtuvai turi būti tokios konstrukcijos, kad turėtų išankstinio srauto nustatymo, padėties fiksavimo, visiško uždarymo, srauto ir slėgio nuostolių matavimo, sistemos diagnostikos funkcijas.

Kolektorinė Šildymo Sistema

Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.

Kolektorinė sistema labai tinka naujos statybos namuose, tačiau senesniuose ją įrengti gali būti sudėtingiau ir brangiau nei vienvamzdę rekonstruoti į dvivamzdę. Ši sistema turi daug vamzdynų, kurie nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų gali būti išvedžioti palei grindjuostes arba po grindimis.

Kolektorinę sistemą galima įrengti ir kiekviename bute montuojant nedidelį šilumos punktą su atskiru buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaičiu - šiuo atveju būtina atvesti šalto vandens vamzdyną. „Tokios sistemos pagrindinis pranašumas prieš paprastą kolektorinę yra cirkuliacinės karšto vandens sistemos atsisakymas pastate. Taip gerokai sumažėja šilumos nuostoliai karšto vandens sistemoje. Tačiau tokio sprendimo investicijos yra pačios didžiausios, o geriamojo šalto vandens savybės turi įtakos karšto vandens ruošimo šilumokaičio ilgaamžiškumui.“

Renkantis kolektorinę šildymo sistemą, prie kiekvieno buto kolektoriaus reikėtų numatyti po balansinį vožtuvą. Tai padėtų užtikrinti reikiamą šilumnešio srautą kiekvienam butui. Šilumnešio srautas į kiekvieną radiatorių turi būti reguliuojamas termostatiniu ventiliu, kuris turi būti nustatytas pagal radiatoriaus galingumą. Ant kiekvieno stovo, kaip ir dvivamzdėje sistemoje, sumontuojami rankiniai balansiniai vožtuvai arba slėgio skirtumo reguliatoriai.

Radiatoriai: Plieniniai ar Ketaus?

Svarbiausia, kad radiatorius atliktų savo funkciją - perduotų šilumnešio šilumą į patalpą, todėl reikia, kad jų vidus būtų švarus, neužsinešęs. Kitaip, sumontavus naują įrangą (termostatinius, balansinius ventilius), šildymo sistemoje esantys nešvarumai gali sutrikdyti naujų įrenginių darbą (juos sugadinti).

„Tie prietaisai labai jautrūs, jų uždarymo sklendžių tarpeliai yra maži. Neišvalius ir nesutvarkius sistemos, visi radiatoriuose buvę nešvarumai juos gali užkišti. Modernizuojant daugiabutį, galima kelis radiatorius nupjauti, išrinkti ir pasižiūrėti, kas yra jų viduje. Jeigu sistema buvo prižiūrima, plaunama, ir radiatoriai yra švarūs, sugebantys atlikti savo funkciją - atiduoti šilumą, tada galima juos palikti. Bet dabar yra gražesnių ir patogesnių radiatorių, kurie užima mažesnį plotą, nors atiduoda tą patį šilumos kiekį.“

„Pertvarkant šildymo sistemą, radiatorius reikės demontuoti. Todėl tai būtų gera proga viską sutvarkyti vienu metu, kad nereikėtų po kokių penkerių metų keisti ir radiatorių.“ Mokslininkai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, kurie radiatoriai geresni: plieniniai ar ketaus? Tiek plienas, tiek ketus turi savų privalumų ir savų trūkumų.

„Daugiau privalumų gal turi plienas, nes jis yra lengviau transportuojamas, montuojamas. O ketus yra ilgaamžiškesnis, bet sunkus ir galbūt lengviau pažeidžiamas - jeigu nukristų, ant jo gali atsirasti įtrūkimų. Be to, senieji ketaus radiatoriai yra labiau inertiški. Jie lėčiau reaguoja į temperatūros pokyčius bute. O plieniniai - laidesni šilumai, mažiau jos akumuliuoja ir greičiau tą šilumą atiduoda. Todėl, galvojant apie energijos taupymą ir efektyvų, greitesnį valdymą, plieniniai radiatoriai turi daugiau privalumų.“

Perdarinėjant sistemą iš vienos į kitą, vamzdynai bus keičiami neišvengiamai. Kitu atveju, ar, renovuojant esamą sistemą, keisti vamzdynus ar ne? „Jeigu pastatas yra šiltinamas ir renovuojamas, tai šiek tiek keičia šilumos vartojimą butuose. Tada nereikia tokios galios prietaisų, kaip anksčiau, - užtenka mažesnio skersmens vamzdyno. Todėl palikti seną vamzdyną gal nebūtų geras variantas.“

Šilumos Siurbliai

Šilumos siurbliai vis dažniau tampa pagrindiniu ar papildomu šildymo sprendimu tiek nuosavuose namuose, tiek butuose ar sodo nameliuose. Vienas populiariausių pasirinkimų Lietuvoje - oras-oras šilumos siurbliai, pasižymintys palyginti paprastu montavimu, greitu atsiperkamumu ir universalumu. Tačiau ar jie tikrai tokie efektyvūs, kaip teigia gamintojai? Šio tipo šilumos siurbliai ima šilumą iš lauko oro ir perduoda ją vidaus orui, taip šildydami patalpas. Vasarą jie gali veikti ir kaip oro kondicionieriai - vėsina patalpas.

Šilumos siurblys oras-vanduo

Oras-Oras Šilumos Siurbliai: Privalumai ir Trūkumai

• Privalumai:
  • Pigiausias būdas šildyti patalpas, ypač kai elektros energija naudojama atsakingai.
  • Efektyvumas (COP) dažnai siekia 3-4, t. y.
• Trūkumai:
  • Kai temperatūra lauke nukrenta žemiau -15 °C, efektyvumas mažėja.
  • Žiemos metu, kai spaudžia -20 °C, šildomasi ir židiniu.

Šilumos siurblys Oras - Vanduo. Įrangos parinkimo ir montavimo subtilybės

Kiti Šildymo Būdai ir Jų Charakteristikos

Dujinis Šildymas: Privalumai ir Trūkumai

• Privalumai:
  • Aukštas komforto lygis. Su vienu įrenginiu galima pagaminti ir maksimalų šilumos kiekį, ir paruošti karštą vandenį.
  • Aukštas efektyvumas: paprasti katilai - iki 90 proc., kondensaciniai - iki 110 proc.
  • Reikalinga minimali priežiūra.
• Trūkumai:
  • Dujų kainos nustatomos be konkurencijos, tad pagal dabar galiojančias dujų kainas - tai vienas brangiausių šildymo būdų.
  • Būtinas dujotiekio projektas.
  • Dujotiekio įrengimui galioja tam tikri reikalavimai.

Kietojo Kuro Katilai: Privalumai ir Trūkumai

• Privalumai:
  • Mažiausios investicijos.
  • Mažiausios kuro kainos ir didžiausias jo rūšių pasirinkimas.
  • Nesudėtingas valdymas.
• Trūkumai:
  • Reikalinga kasdienė priežiūra: išvalyti pelenus, įdėti kuro.
  • Jei kurui naudojamos malkos, jas reikia bent metus džiovinti, kad nebūtų drėgnos, o jei jos drėgnos, kuro sąnaudos gali padvigubėti.
  • Dažniausiai kieto kuro katilinių efektyvumas siekia iki 70 proc.
  • Neefektyvus karšto vandens paruošimo būdas vasaros sezono metu.

Aeroterminis Šildymas: Privalumai ir Trūkumai

• Privalumai:
  • Ypač efektyvūs, kai lauko oro temperatūra didesnė nei 0°C.
  • Labai efektyviai ruošia karštą vandenį vasarą.
  • Mažesnės investicijos, lyginant su geoterminiu šilumos siurbliu, nes pats įrenginys paprastesnis.
  • Aukštas komforto lygis.
• Trūkumai:
  • Mažėja efektyvumas, kai temperatūra nukrinta žemiau nulio.
  • Kai temperatūra nukrinta žemiau -15°C, reikalingas papildomas šilumos įrenginys.
  • Lauke pastatomas ventiliatorius sukelia triukšmą ir pučia šaltą orą, todėl šalia jo nepatartina tiesti vaikščiojimo takų ar sodinti augalų.

Geoterminis Šildymas: Privalumai ir Trūkumai

• Privalumai:
  • Efektyviausias iš visų šilumos siurblių, nes šiluma paimama iš didesnio ploto žemės paviršiaus arba gręžinio, todėl ir esant dideliems šalčiams efektyvumas išlieka aukštas.
  • Naudojamas šildymui ir karštam vandeniui paruošti.
  • Aukštas komforto lygis.
• Trūkumai:
  • Reikalingos didelės pradinės investicijos.
  • Reikalingas didelis žemės plotas, naudojant šilumą iš 1 metro žemės gylio.
  • Šalčiausiomis dienomis naudojami elektriniai vandens šildytuvai, dėl to gali padidėti ir elektros sąnaudos.

Šildymas Elektra: Privalumai ir Trūkumai

• Privalumai:
  • Nedidelės pradinės investicijos.
  • Paprastas įrengimas.
• Trūkumai:
  • Labai brangus šildymo būdas.

Šildymo Būdų Palyginimas: 150 Kv. M Namas

Šildymo būdų palyginimas, atspirties taškas -150 kvadratinių metrų namas, sunaudojantis per metus 20,5 tūkst. kilovatvalandžių.

Kaip Išsaugoti Šilumą?

Labai dažnai būna, kad kai žmonių nėra namie, jie šildymą visai išjungia, kai grįžta namo - šildymą vėl įjungia. Per tą laiką pas dažną vartotoją, kurio būstas nesandarus, namai labai stipriai atšąla. Tuomet nors esą pavyko sutaupyti energijos šildymą išjungus, aš sunaudoju didžiulį jos kiekį komfortiškai temperatūrai vėl pasiekti.

Reiktų pažiūrėti, ar visas patalpas reikia vienodai šildyti. Gal vasarą jūs gyvenate viršutiniame aukšte, žiemą - apatiniame. Reiktų turėti galimybę sumažinti šildymą atskiruose kambariuose iki tam tikros temperatūros, nes paskui gali atsirasti kitos pasekmės, galite pakenkti statybinėms medžiagoms. Bet reikia stebėti, išjungti šildymą, kur jo nereikia. Tai paprastas šeimininkiškas elgesys.

Pasakyti vienareikšmiškai, kuris šildymo būdas yra geriausias, neįmanoma, kadangi atsakymą lemia daugybė kintamųjų. Vieniems ne bėda žiemą lauke kapoti malkas ar kibirais nešti anglis. Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje - anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti sveikata. Brangus, kenkiantis sveikatai bei tinkantis ne kiekvienai grindų dangai.

„Negalėčiau pasakyti nei vieno pliuso, kurį, lyginant su šildomomis grindimis, turi radiatoriai. Pastebime, jog radiatoriai diegiami tik išimtiniais atvejais arba klientui neturint pakankamai informacijos apie alternatyvą jam - grindinį šildymą. Anot pašnekovo, pagrindinė ir labiausiai matoma grindiniošildymo pusė yra estetinė. „Radiatoriai taip pat smarkiai sausina orą ir didina alergijų stiprėjimo riziką. Jie veikia konvekciniu būdu, kuomet šiltas oras kyla į viršų, o šaltas leidžiasi apačion, todėl su oru kartu cirkuliuoja ir dulkės. Dėl šios priežasties žmogus su alergija dulkėms, žymiai geriau jaučiasi bute kur yra grindinis šildymas“, - teigia L.

Kitas grindinio šildymo mitas -sistemos įrengimo brangumas. Ekspertas pabrėžia, kad šiandien bute įsirengti tiek radiatorių, tiek po grindimis paslėptą šildymo sistemą kainuoja beveik vienodai. „Tiek radiatoriai, tiek grindinis šildymas veikia taip pat, pagrindinį vaidmenį atlieka vamzdžiuose cirkuliuojantis šiltas vanduo. Tačiau į radiatorių paduodamo vandens temperatūra dažniausiai svyruoja 50 - 60 laipsnių ribose, o esančio po grindimis - siekia tik 30 laipsnių. Šis skirtumas lemia trečdaliu mažesnius grindinio šildymo kaštus“, - sako L.

Ir nors grindinio šildymo sistemos dažniausiai diegiamos naujuose butuose, tačiau įsirengti jas ir senesnės statybos namuose tikrai nėra problema. Tai, kad skirtingos medžiagos skirtingai praleidžia šilumą, žino visi. Ar tai reiškia, jog nusprendus įsirengti grindinį šildymą kai kurių dangų grindims reikia atsisakyti?

„Šiluma iš jūsų namo ar buto niekur nei dings, nei pabėgs. Geriausiai šilumą praleidžia keramikinės arba akmens plytelės, o blogiausiai - kiliminės dangos. Daugelio pamėgtos medinės grindys arba laminatas pagal šilumos pralaidumą yra per vidurį“, - pasakoja V. „BOEN Lietuva“ atstovo teigimu, formuojant vientisą svetainės ir virtuvės vonią, geriausiu ir šiuolaikiškiausiu sprendimu yra parketas.

Jeigu, vis dėlto, teikiama pirmenybė natūralumui, tokiu atveju siūlomos alyvuotos arba vaškuotos grindys. „Kaip labiausia patikimas grindis nuo dėvėjimosi ir aplinkos įtakos , galima rekomenduoti parketlentes su „Live Pure“ matiniu laku. Nepamirškite, kad egzistuoja ir vadinami saugūs pasirinkimai. Klasikinės gelsvos spalvos, o taip pat parketo klasika laikomos natūralios ąžuolo spalvos ar balintas ąžuolas bute visada atrodys universaliai gerai“, - sako V.

tags: #kuo #sildyti #buta