Nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimas Lietuvoje: svarbiausi aspektai ir patarimai

Jeigu turite nekilnojamojo turto Lietuvoje ir gaunate pajamų iš jo nuomos, būtina suprasti mokestines prievoles ir taisykles, susijusias su nuomos pajamų deklaravimu Lietuvoje. 2023 metais Lietuvos valstybinė mokesčių inspekcija pristatė naujas gaires ir taisykles, kuriomis turi vadovautis nekilnojamojo turto savininkai, pranešdami apie nuomos pajamas. Ką svarbu žinoti?

Prieš išsinuomojant turtą, svarbu žinoti apie turto pajamų apmokestinimą, mokesčių deklaravimą ir kitus su turto nuoma susijusius įsipareigojimus nuomininkui ir nuomotojui. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime fizinių asmenų nekilnojamojo turto nuomos pajamų apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Dažnai žmonės, prieš pasirašant nuomos sutartį, jos nepaskaito, o dėl to susiduria su problemomis, iš kurių viena - negrąžintas nuomos depozitas. Visada, prieš pasirašant nuomos sutartį, neskubėkite ir perskaitykite sutartį atidžiai.

Nuomos pajamų apmokestinimas

Nuomos pajamos Lietuvoje yra apmokestinamos, o nekilnojamojo turto savininkai privalo tiksliai pranešti apie savo uždarbį Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI). Pajamos, gautos iš gyvenamosios ar komercinės paskirties patalpų nuomos, priskiriamos prie „kitų pajamų“ ir yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Deklaruoti nuomos pajamas privalo visi, turintys nekilnojamojo turto Lietuvoje ir nuomojantys jį nuomininkams, nepaisant to, ar jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, ar ne. Tai apima fizinius asmenis, korporacijas ir kitus juridinius asmenis.

Nuomos pajamos apima visus mokėjimus, gautus iš nuomininkų už naudojimąsi jūsų turtu. Tai apima mėnesinę nuomą, komunalines paslaugas ir visas kitas nuomininkams teikiamas paslaugas, kurios generuoja pajamas. Be to, jei iš nuomojamo turto gaunate bet kokią kitą finansinę naudą, pvz., užstatą ar mokesčius už pavėluotą mokėjimą, jie taip pat turi būti deklaruojami.

Gautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos iš individualios veiklos nevykdančių gyventojų apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei kartu su kitomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkamų santykių kalendoriniais metais gautomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU) sumos.

Tačiau, kai metinė gyventojo gautų nuomos pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų dalis viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros šių metinių pajamų sumos:

• palūkanų;
• sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
• honorarų;
• turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
• turto nuomos;
• ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas;
• mažosios bendrijos (toliau - MB) vadovo pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
• azartinių lošimų laimėjimų;
• dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamų.

Laimei, nekilnojamojo turto savininkai gali iš apmokestinamųjų nuomos pajamų atimti tam tikras su nuomojamu turtu susijusias išlaidas ir taip sumažinti bendrą mokestinę prievolę. Išskaitomos išlaidos gali būti:

• priežiūra ir remontas: išlaidos, patirtos už turto priežiūrą, įskaitant remontą, dažymą ir kitą būtiną priežiūrą;
• nekilnojamojo turto valdymas: mokesčiai nekilnojamojo turto valdymo įmonėms už su nuomininku susijusių klausimų tvarkymą, nuomos mokesčio surinkimą ir turto priežiūrą;
• draudimas: įmokos, sumokėtos už turto draudimą;
• paskolų palūkanos: palūkanos, mokamos už paskolas, paimtas nuomojamam turtui įsigyti ar atnaujinti;
• vietiniai mokesčiai: nekilnojamojo turto mokestis ir kiti atitinkami vietiniai mokesčiai, susiję su nuomojamu turtu;
• nusidėvėjimas: dėl turto konstrukcijos ir įrangos nusidėvėjimo galima reikalauti nusidėvėjimo išlaidų.

Deklaraciją patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą, kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė - vedlys, kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Iš veiklos su gyvenamųjų patalpų nuomos veiklai įsigytu verslo liudijimu gautos pajamos deklaruojamos deklaracijos priede GPM311C „Individualios veiklos pajamos“, kuriame taip pat deklaruojama ir 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį viršijančioji pajamų dalis (neatsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nelaikomos pajamomis, gautomis iš gyvenamųjų patalpų nuomos veiklos, vykdytos su verslo liudijimu). Šios pajamos žymimos 90 pajamų rūšies kodu.

Gyventojo gautos bet kokio nekilnojamojo turto nuomos pajamos (įskaitant ir iš gyvenamųjų patalpų, nuomotų neįsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimo, bei iš juridiniams asmenims nuomotų gyvenamųjų patalpų) deklaruojamos deklaracijos GPM311D2 priede 23 pajamų rūšies kodu.

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuoma

Jeigu gyventojai nuomoja gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, tokio turto nuoma nelaikoma individualia veikla, jos registruoti nereikia. Gautos pajamos apmokestinamos dviem būdais:

1. sumokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų nuomos pajamų;
2. įsigyti verslo liudijimą.

Gautas pajamas apmokestinant pirmuoju variantu, pajamos deklaruojamos Metinėje pajamų deklaracijoje GPM311 ir mokestis sumokamas metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 dienos. Kadangi ši veikla nelaikoma individualia, gyventojas negali gautų pajamų mažinti patirtomis išlaidomis ar 30 proc., taip pat negali taikyti mokesčio kredito ir mokėti 5-15 proc. pajamų mokesčio.

Kalbant apie antrąjį variantą, kai įsigyjamas verslo liudijimas, nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas savivaldybei ir kasmet gali keistis. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 tūkst. Eur per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo turto objekto nuomos pajamos (kai nuomojami keli objektai, pajamos sudedamos). Jei turto nuomos pajamos viršija 45 tūkst. Eur, viršijanti gautų pajamų dalis apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Svarbu žinoti, jog kiekvienam nuomojamam gyvenamosios paskirties objektui privaloma įsigyti po atskirą verslo liudijimą. Pagal verslo liudijimą gyventojai negali nuomoti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įmonėms, turto nuomos pajamas galima gauti tik iš fizinių asmenų.

Negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuoma

Jeigu gyventojai nuomoja negyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą (pvz., gamybinius pastatus, žemę), tokio turto nuoma nelaikoma individualia veikla ir jos registruoti nereikia. Gautos turto nuomos pajamos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Svarbu žinoti, jog pajamų mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas priklauso nuo to, kam nekilnojamas turtas nuomojamas:

• jei turtas nuomojamas fiziniams asmenims (vykdantiems individualią veiklą ir išsinuomotas turtas naudojamas veiklai vykdyti), tokio turto nuoma priskiriama A klasės pajamoms ir nuo išmokamos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo fizinis asmuo (nuomininkas);
• jei turtas nuomojamas juridiniams asmenims (įmonėms), išmokos priskiriamos A klasės pajamoms ir nuo išmokamos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo turtą išsinuomojusi įmonė (nuomininkas);
• jei turtas nuomojamas fiziniams asmenims (gyventojams), kurie išsinuomotą turtą naudos asmeninėms reikmėms, tokio turto nuoma priskiriama B klasės pajamoms ir apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo pajamas gavęs gyventojas (nuomotojas).

Išmokėjus A klasės pajamas, turtą išsinuomojusi įmonė arba gyventojas (vykdantis individualią veiklą ir naudojantis tą turtą veiklai vykdyti) privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai formą GPM313 iki kito mėnesio 15 dienos. Metams pasibaigus, privaloma pateikti formą GPM312 iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos.

Kai už nuomojamą turtą išmokamos B klasės pajamos, apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį privalo pajamų gavęs gyventojas (nuomotojas).

Užstato (depozito) sumokėjimas

Sudarant nuomos sutartį nuomotojas gali pareikalauti, kad nuomininkas sumokėtų užstatą (depozitą), kuris yra kaip garantija nuomotojui, kad nuomininkui padarius žalą nuomojamame būste, ar laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomotojas galėtų visiškai ar iš dalies padengti savo patirtus nuostolius.

Depozitas yra mokamas, nes suteikia nuomotojui saugumą tuo atveju, jei padarysite žalą turtui, nemokėsite nuomos ar nesilaikysite sutarties sąlygų.

Jeigu nepaisysite nurodytos sutarties termino, Jūsų depozitas bus traktuojamas kaip nuomotojo patirtų nuostolių kompensacija ir pagal sutarties sąlygas savininkas turės teisę depozito sumą pasilikti sau.

Visas depozitas arba depozito dalis gali būti negrąžinama dėl dar kelių priežasčių: nemokėjote nuomos ir/ar komunalinių mokesčių, padarėte nuostolių būste esančiam turtui.

Kiti svarbūs nuomos sutarties aspektai

Būsto nuomos sutartis nėra būtinybė, t.y. esant tam tikroms įstatyme nurodytoms sąlygoms, gyvenamasis būstas gali būti išnuomojamas ir žodžiu. Visgi, rašytinės būsto nuomos sutarties sudarymas leidžia išvengti galimų ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko, arba, jiems kilus - juos išspręsti žymiai paprasčiau.

NT brokeris Ignas Zabarauskas pasakojo, kad sutartis apsaugo ir nuomotojus, kurie nori išnuomoti savo būstą, ir nuomininkus, kurie nuomojasi. Ji visais atvejais yra reikalinga.

Anot jo, sutartyse dažniausiai nuomotojai ir nuomininkai susitaria dėl kainos, depozito dydžio, termino, nuo kada iki kada nuomojamas būstas. Svarbu aptarti, kaip vyks atsiskaitymas - grynaisiais pinigais ar pavedimu. Dar svarbu susitarti dėl turto naudojimo, jo perdavimo, grąžinimo sąlygų.

Pagrindiniai nuomos sutarties punktai:

1. Sutarties šalių identifikavimas - nuomos sutartyje būtina nurodyti nuomotojo ir nuomininko vardus, pavardes, asmens kodus ir kontaktinius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant nuomos sutartį nuomininkui yra svarbu įsitikinti, kad nuomotojas yra tikrasis nuomojamo būsto savininkas, kadangi įstatymas numato, kad sudaryti būsto nuomos sutartį gali tik nekilnojamojo turto savininkas.
2. Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka - ši sutarties sąlyga nuomotojui ir nuomininkui iš esmės yra pati svarbiausia, todėl nuomos sutartyje būtina aiškiai nurodyti:
   • nuomos mokesčio dydį (pinigų sumą);
   • mokėjimo formą - (mokama grynais pinigais, ar banko pavedimu (tokiu atveju būtina nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas nuomos mokestis));
   • mokėjimo periodiškumą, t.y. kas kiek laiko ir iki kada turi būti sumokėtas nuomos mokestis, pavyzdžiui, kas mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
   Šioje vietoje būtina papildomai pažymėti, kad įstatymas numato, jog nuomos mokestis sutarties galiojimo metu gali būti perskaičiuojamas ne daugiau kaip kartą per metus.
3. Komunalinių mokesčių mokėjimo tvarka - nuomos sutartyje būtina nurodyti kas bus atsakingas už komunalinių mokesčių sumokėjimą, t.y. pats nuomininkas, ar nuomotojas.
4. Nuomos sutarties terminas - nuomos sutartis gali būti terminuota, kuomet būstas nuomojamas tam tikrą sutartyje apibrėžtą laiko tarpą, pavyzdžiui, 1 metus, ir neterminuota, kuomet būstas yra nuomojamas neterminuotą laiko tarpą. Šalys yra laisvos pasirinkti nuomojamo būsto sutarties terminą. Visgi, yra rekomenduotina sudaryti terminuotą nuomos sutartį, kadangi aiškus nuomos sutarties termino pabaigos žinojimas yra naudingas tiek nuomotojui, tiek nuomininkui, nes tai leidžia sutarties šalims iš anksto planuoti savo būsimus veiksmus ateityje, susijusius su gyvenamuoju būstu.
5. Būsto perdavimo-priėmimo sąlygos - sudarant būsto nuomos sutartį būtina sudaryti būsto perdavimo-priėmimo aktą, kuris gali būti surašomas kaip atskiras dokumentas, arba įtraukiamas į sudaromą nuomos sutartį:
   • kartu su būstu perduodamus baldus, buitinę techniką ir kitus daiktus;
   • skaitliukų rodmenis, pavyzdžiui, elektros, šilto ir karšto vandens parodymus.
   Būsto būklę ir visų jame esančių daiktų defektus rekomenduotina užfiksuoti nuotraukomis ir jas pridėti prie perdavimo-priėmimo akto. Esamų defektų aprašymas ir jų fotofiksacija leidžia išvengti ginčų ir įvairių interpretacijų nuomos sutarties pabaigoje dėl buvusios daiktų būklės jų perdavimo metu.

Sutarties šalims siekiant didesnės teisių garantijos, yra rekomenduotina sudarytą nuomos sutartį išviešinti, ją įregistruojant viešame registre. Pavyzdžiui, nuomos sutarties išviešinimas garantuoja nuomininkui, kad keičiantis išnuomoto būsto savininkui nuomos sutartis liks galioti, t.y., kad naujasis būsto savininkas neturės teisės nutraukti nuomos sutarties, teigdamas, kad jo ir nuomininko nesieja jokia sutartis.

Tuo tarpu nuomotojui nuomos sutarties įregistravimas gali būti naudingas išvengiant atsakomybės dėl žalos atlyginimo, kurią sukėlė nuomininkas. Pavyzdžiui, jeigu nuomos sutartis yra įregistruota ir nuomininkas aplieja žemiau esantį būstą, padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui tiesiogiai turės atlyginti pats nuomininkas, o ne nuomotojas, kadangi išviešinus nuomos sutartį nuomininkas yra laikomas oficialiu būsto valdytoju, t.y.

tags: #depozitas #uz #buto #nuoma #apmokestinis