Lieka vis mažiau laiko, kai šiųmečiai abiturientai turi galutinai nuspręsti, kur teikti prašymą tolesnėms studijoms ir kokią profesiją rinktis, kad ši profesija būtų perspektyvi bei paklausi darbo rinkoje ne tik trumpuoju periodu, bet ir po 10 - 20 metų. Ir kol valstybė tebekuria visuotinę profesinio orientavimo sistemą, jauniems žmonėms belieka pasikliauti savo gabumais bei tėvų patarimais. Deja, neretai kliaujamasi ir madomis, nors statistika jau keleri metai kelia aliarmą dėl madingų profesijų šalyje perprodukcijos.
Tad apie tai, į kokias išties aktualias „dedamąsias“ renkantis karjeros kelią tikslinga atkreipti dėmesį, pataria Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centro vadovas doc.
Jaunam žmogui renkantis ateities profesiją, būtina tai daryti itin atidžiai ir kruopščiai. Vienos specialybės kasmet vis populiarėja, o kitos - baigia išnykti. Kad baigus mokslus kišenėse nešvilptų vėjai, verta atkreipti dėmesį į profesijos perspektyvumą ateityje.
VU TSPMI direktorė ir Adaptyviosios lyderystės centro mokslininkė doc. dr. Margarita Šešelgytė teigia, kad perspektyvios ir darbo rinkoje labiausiai vertinamos specialybės labai skiriasi skirtingose šalyse.
„Taip yra todėl, kad šalių ekonomika nėra vienoda. Lietuvoje jau kuris laikas viena perspektyviausių darbo sričių įvardijamos informacinės technologijos. „Mūsų šalyje ypatingai reikalingi stiprių informacinių technologijų kompetencijų turintys specialistai, analitikai. Šios profesijos - paklausios, o atlyginimai - aukščiausi. Taip pat reikia pripažinti, kad mokytis šių profesijų mokslus nėra lengva, tad natūralu, kad ir specialistų, gerai išmanančių šias sritis - trūksta“, - pasakoja doc. dr. M. Pasak jos, prognozuoti, kas bus, tarkim, po penkerių metų - itin sudėtinga.
„Tikėtina, kad šie sektoriai nesitrauks iš lyderių pozicijų, o taps tik dar patrauklesni. Portalo „CVbankas.lt“ vadovas Tomas Toleikis pritaria Doc. Dr. M. „Šioje srityje išsiskiria išties neblogi atlyginimai, o darbuotojai - labai vertinami. Tačiau svarbu suprasti, kad norint tapti puikiu specialistu, reikia tam tikrų sugebėjimų bei noro dirbti tokį darbą.
Ateities darbo rinkos tendencijos
Pasaulis sparčiai vystosi ketvirtajame pramonės revoliucijos laikmetyje, technologijos, kuriamos 4-osios pramonės revoliucijos metu, kardinaliai keičia darbo rinką. 4-oji pramonės revoliucija arba trumpinys Pramonė 4.0, kuri vyksta XXI amžiuje remiantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (2021) - „tai naujas ekonomikos raidos etapas, pasižymintis tokių technologijų, kaip didieji duomenys, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, robotika, 3D spausdinimas ir pan. sinteze, jų fizine, skaitmenine ir biologine sąveika”.
Šiuo metu pasaulis keičiasi itin sparčiai. Kitas klausimas, kaip turi būti prognozuojama. Jeigu žiūrėsime tik į skaičius ir apsiribosime siaurais ekonometriniais skaičiavimais, kiek vienos ar kitos profesijos atstovų reikėjo anksčiau, kiek reikia šiandien, ir iš to darysime išvadą, kiek jų reikės ateityje, norimo atsakymo negausime. Pasaulyje vyksta labai daug įvairių pokyčių, todėl darbo rinkos prognozavimas turi suteikti kuo daugiau kokybinės informacijos.
Kitaip tariant, šiandien reikia įvertinti ne tik tai, kiek ir kokių profesijų specialistų reikės darbo rinkoje, bet ir galvoti, kaip šių specialistų poreikį paveiks socialiniai, ekonominiai procesai, globalizacija, migracija, netgi kintantis klimatas.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, daugiau nei 28 proc. darbo vietų gali būti pakeistos automatizacijos arba stipriai transformuotos. Lietuvoje taip pat pastebima auganti automatizacijos įtaka - ypač gamybos, transporto, administraciniuose sektoriuose.
„Jei kalbame apie ateitį, svarbu suprasti, kad profesijos gali keistis. Atsiranda naujų specialybių, galimybių, kokių neturėjome anksčiau. Mokslininkė pabrėžia, kad visiškai įmanoma, kad žmogus ateityje savo profesiją pakeis net keletą kartų.
„Turėdamas tam tikras kompetencijas specialistas jas gilins, mokysis vis naujų dalykų ir taip prisitaikys prie pokyčių darbo rinkoje“, - teigia pašnekovė ir priduria, kad darbo rinka ateityje tikrai keisis, mat keičiasi ekonomika, visuomenė , vyksta intensyvi technologijų plėtra.
„Šie veiksniai turės įtakos, kad tam tikrose sferose darbuotojų gali mažėti. Įmanoma, kad ateityje nereiks tiek vairuotojų, padavėjų ir kitų darbuotojų, kurių darbą gali pakeisti technologijos. Kaip bebūtų ateityje, šiandieninėje darbo rinkoje ženklios automatizavimo įtakos vis dar nematyti ir minėtos specialybės yra paklausios“, - pasakoja T. Doc. Dr. M. Šešelgytė įvardija, kad šiuo metu daugiausiai abiturientų nori studijuoti informacines technologijas.
Pasak jos, pandemija padiktavo tam tikrus pokyčius, tad medicina šiuo metu - itin populiarus pasirinkimas. „Taip pat psichologija - vienas iš populiariausių pasirinkimų. Žmonės labiau rūpinasi savo psichologine būsena, tad natūralu, jog ši specialybė - patraukli. Taip pat pastaraisiais metais vis daugiau jaunų žmonių nori studijuoti kūrybines industrijas. Tai - studijos, kurių metu galima įgyti įvairių kompetencijų. Tai aktualu žmonėms, kurie nori mokytis bakalauro studijas tiksliai nežinodami, kokį darbą svajoja dirbti ateityje.
Mokslininkė įvardija, kad trūksta norinčių mokytis gamtos mokslus - biologiją, chemiją. „Šios sritys nesurenka pakankamai studentų, nors valstybė nemažai investuoja į jas. Pašnekovė teigia, kad tokiems mokslams būtinas labai stiprus matematinis pasiruošimas, o Lietuvoje tai - rimta problema.
„Pastebima, kad ateityje pradės stigti specialistų, kurie padeda kurti ryšius tarp įvairių specialybių. Technologijoms ir mokslui tobulėjant specialistų kalba tampa labai sunkiai suprantama kitų profesijų atstovams. Reikalinga kompetencija - sugebėti įgarsinti problemų sprendėjų mintis. Tam reikalingas stiprus metodologinis pasirengimas, lyderystė, ekonomikos ir teisės mokslų išmanymas“, - teigia Doc. Dr. M.
„Darbdaviai vis labiau vertins empatiškus darbuotojus, kurie sugeba dirbti komandoje su kitais. Taip pat labai svarbus tampa atsakomybės jausmas, atkaklumas, lyderystė, sugebėjimas priimti sprendimus bei vesti komandą į priekį. Vienas iš svarbiausių bruožų - sugebėjimas prisitaikyti. Šiandieniniame pasaulyje viskas labai greitai kinta, tad įmonės taip pat nuolat keičiasi.
T. „Yra profesijų, kurias studijuoti prieš kurį laiką rinkosi labai daug jaunų žmonių. Pasirinkdami šias specialybes žmonės jas vertino kaip perspektyvias bei leidžiančias uždirbti daug pinigų. Tačiau greitai tokių darbuotojų pasiūla tiesiog ženkliai viršijo paklausą, todėl įsidarbinti tapo nelengva. Manau, kad bet kurioje srityje galima pasiekti gerų rezultatų ir uždirbti, tačiau tą daryti reikia su dideliu atsidavimu.
Lietuvoje jau kuris laikas tarp vienų paklausiausių darbo sričių įvardijamos informacinės technologijos. Remiantis užsienio šalių įžvalgomis, ateityje daugiausiai darbo pasiūlymų gali tikėtis ne tik IT specialistai. Profesijų sąrašą sudaro išties daug skirtingų veiklos sričių: dirbtinio intelekto specialistai, didžiųjų duomenų vystytojai, duomenų inžinieriai, skaitmeninio marketingo specialistai ir analitikai. Taip pat kibernetinio saugumo specialistai, kurie atsakingi už saugumo užtikrinimą programinės įrangos sistemose, tinkluose ir duomenų centruose.
Remiantis užsienio šalių įžvalgomis, turėti svajonių darbą ateityje galės ne tik išvardintų aukščiau specialybių žmonės, bet ir kitų sričių darbuotojai. Svarbiausias tam kriterijus - darbuotojo lankstumas. Mokslininkai pabrėžia, kad visiškai įmanoma, jog žmogus ateityje savo profesiją pakeis net keletą kartų. Svarbiausia, kad darbuotojas turėdamas tam tikras kompetencijas norėtų jas gilinti ir mokytis vis naujų dalykų. Taip darbuotojas galėtų prisitaikyti prie pokyčių darbo rinkoje bei būtų lankstus darbo pozicijos klausimu.
Visgi yra vienas dalykas, kurio niekada nepakeis robotai ar dirbtinis intelektas - tai gyvas žmonių bendravimas bei emocinis išgyvenimas.
Pasaulio ekonomikos forume buvo pristatyta, kad dabartiniame pasaulyje darbuotojams labiausiai reikės šių 10 įgūdžių ir savybių: integruoto požiūrio į problemų sprendimą, kritinio mąstymo, kūrybiškumo, žmonių valdymo, emocinio intelekto, orientacijos į paslaugas, sprendimų vertinimo, gebėjimų derėtis, kognityvinio lankstumo ir sąveikos su kitais. Svarbiausios ir reikalingiausios darbo rinkos kryptys išliks technologijos, inžinerijos, matematikos ir mokslo srityse. Čia tikimasi ir didžiausių atlyginimų.
Nobelio ekonomikos premijos laureatas Christopheris Pissaridesas išsakė savo nuomonę perspektyvių profesijų klausimu. Jis mano, kad daugumoje žmogaus veiklos sričių žmones netrukus pakeis robotizuotos technologijos. Pasaulyje vyksta naujo tipo pramoninė revoliucija, kuri palies visus. Perspektyviausios profesijos ateityje, pasak jo, yra inžinieriai, technologai, statybininkai, agronomai, taip pat gydytojai.
Greta Ilekytė | Ateities profesijos: kaip pasirinkti teisingai? 🤝
Jei norite dirbti nebūtinai už didžiausius pinigus, bet turite pašaukimą, norite keisti ir gerinti pasaulį - galite baigti pedagogines studijas. Jūsų išskėtusios rankas lauks didelis skaičius šalies mokyklų, kurios rūpinsis pasiūlyti jums geriausias sąlygas. Vilniaus miesto savivaldybė suskaičiavo, kad nuo rugsėjo mokyklose trūks beveik tūkstančio pedagogų. Trūks 69 lietuvių kalbos mokytojų, pusšimčio matematikos mokytojų, jau nekalbant apie švietimo pagalbos tarnybos darbuotojus.
Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė teismo medicinos ekspertus įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą, mat 2022 metais jų visoje Lietuvoje buvo… vos 73. Skaičiuojama, kad penktadalis teismo medicinos ekspertų yra pensinio amžiaus, o dar keturi teismo medicinos ekspertai per ateinančius penkerius metus sulauks pensinio amžiaus. Šiuo metu teismo medicinos ekspertų vidutinis darbo užmokestis siekia 2,2 tūkst. eur., tuo metu prognozuojamas kitų medikų VDU šiais metais turėtų siekti 3959 eurus.
Teismo medicinos ekspertų profesiją įtraukus į trūkstamų profesijų sąrašą, ministerija imtųsi kelti jų atlyginimus. Kaip BNS nurodė SAM, jie 2024 metais galėtų siekti apie 4,4 tūkst. eurų, kai tuo metu kitų medikų VDU prognozuojamas minėtais metais būtų apie 4,6 tūkst. eurų.
Ateities profesijos - neišvengiamai susijusios su technologijomis Jei tikitės gerai uždirbti, turėkite omenyje, kad ateities darbo rinkoje dominuos išsilavinimą technologijų, sveikatos priežiūros ir atsinaujinančios energetikos srityse turintys darbuotojai. O tiems žmonėms, kurie darbo rinkoje nori išlikti konkurencingi, reikėtų pagalvoti apie galimybes tobulinti įgūdžius šiose srityse bei turėti omenyje, kad technologijos niekada nestovi vietoje bei nuolat sparčiai vystosi. O jei dar ir jaučiate pašaukimą, šios sritys jums įdomios, galėsite siekti karjeros aukštumų.
Technologijų pažanga ir automatizacija keičia darbo rinką tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Vienos profesijos nyksta, o kitos suteikia specialistams dideles karjeros galimybes. Magistrantūros studijos tampa vienu iš svarbiausių įrankių, padedančių prisitaikyti prie pokyčių ir įgyti tarpdisciplininių kompetencijų, kurių ieško ateities darbdaviai.
Šiandien dažnai kyla klausimas, ar DI gali atimti iš žmonių darbus bei ar menai ir kūryba išliks reikalingi. Darbo rinka vis dažniau reikalauja vadinamųjų hibridinių kompetencijų, kai žmogus geba sujungti skirtingas sritis. Pavyzdžiui, komunikacijos žinios derinamos su technologiniu raštingumu, rinkodara su duomenų analize, kūryba su vartotojo patirties (UX) supratimu. Tokie specialistai tampa itin vertingi - jie geba kalbėti tarp disciplinų, spręsti sudėtingas problemas ir prisitaikyti prie įvairių kontekstų. Lietuvoje taip pat vis labiau kreipiamas dėmesys į tai, kaip ruošti žmones kintančiai darbo rinkai.
Svarbiausia, kad ekonominės pakraipos programose studentai išmoksta interpretuoti surinktus duomenis ir jais grįsti siūlomus sprendimus, o vadybos krypties programose - inicijuoti, kurti ar valdyti organizacijas, diegti naujoves jose, išlikti atspariems, gebantiems prisitaikyti prie nenuspėjamų iššūkių.
Pasak VIKO Vadybos katedros vedėjos, kūrybiškumas - vienas iš nedaugelio įgūdžių, kurių dirbtinis intelektas (DI) nepakeis niekada: „Jei manote, kad esate nekūrybingi ir to negalite pakeisti, klystate. Kūrybiškumas - išsiugdomas gebėjimas. Tereikia užsiimti jo lavinimu. Kaip sportuojant stipriname raumenis, taip ir taikant įvairius kūrybiškumo metodus ugdome savo kūrybiškumą.“
„Visi „minkštieji“ įgūdžiai būtini darbuotojo sėkmei. Ir būtent studijų metu, klausydamiesi kviestinių svečių - verslo atstovų, dalyvaudami susitikimuose, diskusijose ir vizituose į įvairias įmones, studentai semiasi žinių iš profesionalų, kaip tapti sėkmingais savo karjeros kalviais“, - įžvalgomis dalijasi G.
Populiariausios profesijos Lietuvoje
Lietuvoje itin stinga šių specialistų, o atlyginimas bus įspūdingas Jei tradicinės medicinos kryptys nevilioja atlyginimu, galima rinkti kiek kitokią šio darbo kryptį.
Štai keletas profesijų, kurios šiuo metu yra populiarios ir reikalingos Lietuvoje:
- Informacinių technologijų (IT) specialistai jau šiandien yra vieni paklausiausių darbuotojų. Šių specialistų svarba ateityje tik augs, nes sparčiai didėja duomenų kiekiai, skaitmeninės sistemos darosi sudėtingesnės, kyla naujų kibernetinio saugumo iššūkių bei būtina DI integruoti į kasdienius procesus. IT sektorius siūlo ne tik plačias karjeros galimybes, bet ir lankstų darbo modelį, aukštas pajamas bei tarptautinę paklausą.
- Inžinerijos ir fizinių mokslų specialistai - tai viena pagrindinių profesijų grupių, nuo kurios priklauso technologijų, infrastruktūros ir pramonės pažanga. Jų žinios būtinos kuriant išmaniąsias sistemas, modernizuojant gamybą, diegiant tvarias energetikos ir transporto sprendimų formas.
- Verslo ir administravimo specialistai yra svarbūs tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje - jie planuoja, organizuoja, analizuoja ir valdo veiklos procesus.
- Mokytojai yra vieni svarbiausių ateities profesijų formuotojų - jie padeda jaunajai kartai ugdyti ne tik žinias, bet ir gebėjimą kritiškai mąstyti, spręsti problemas, bendradarbiauti.
- Didėjantis gyventojų poreikis kokybiškai ir prieinamai sveikatos priežiūrai reiškia, kad reikės ne tik gydytojų, bet ir daugiau slaugytojų, reabilitacijos, visuomenės sveikatos ir psichikos sveikatos specialistų. Taip pat svarbūs tampa gebėjimai naudotis naujosiomis medicinos technologijomis, dirbti su e.
- Socialinių paslaugų specialistai atlieka itin svarbų vaidmenį rūpinantis labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais - vaikais, senjorais, žmonėmis su negalia, socialinę riziką patiriančiais asmenimis. Šios profesijos reikalauja aukšto emocinio intelekto, atsparumo stresui, gebėjimo spręsti sudėtingas situacijas bei dirbti tarpdisciplininėse komandose.
Taipogi bus populiarios žaliosios ekonomikos ir tvarumo specialistai. Klimato kaitos iššūkiai ir perėjimas prie tvarios energetikos skatina šių profesijų paklausą. Įmonės investuoja į žaliąsias technologijas ir ieško specialistų, galinčių padėti pasiekti tvarumo tikslus. Dar viena svarbi sritis - sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sritys. Senėjanti visuomenė didina poreikį sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos specialistams. Šios profesijos bus ypač svarbios užtikrinant kokybišką priežiūrą vyresnio amžiaus žmonėms.
Ši specialybė itin paklausi jau dabar, o prognozuojama, jog per dvejus metus didžiųjų duomenų analitikų poreikis išaugs dar bent 30 proc. - vien JAV šiandien trūksta poros šimtų tūkstančių tokių ekspertų. Jau ne vienerius metus vis garsiau kalbama apie būtinybę kuo daugiau energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių. Ateityje turėtų drastiškai kilti tiek vėjo ir saulės jėgainių, tiek hidroelektrinių sukuriamas elektros energijos kiekis. Kažkas ne tik turės naujas jėgaines suprojektuoti, bet ir rasti tai, kas geriausiai tinka kiekvienai konkrečiai gyvenvietei. Šiandien kai kurios didelės kompanijos įdarbina psichologus ar sociologus, kurie padeda sukurti darbuotojui patogią erdvę tuo pačiu skatinančią produktyvumą. Galima rasti dešimtis internetinių paskaitų ar kursų, aiškinančių, jog motyvuojant darbuotojus vien pinigų ar laisvo darbo grafiko neužtenka.
Šiuo naujadaru (ang. Rewilder) pavadinta specialybė - dar viena aplinkosaugos ateities perspektyva. Miestų architektai vis labiau išskiria didmiesčiuose žaliųjų erdvių svarbą. Tokias erdves kaip nebenaudojamos gamyklos, seni gyvenamieji namai ir keliai norima paversti parkais ar sodais. Jau nekalbant apie gamtos vietoves, kurios dėl industrializacijos neteko turėto veido. Kamieninių ląstelių tyrimai, tikėtina, gali bent iš dalies išspręsti organų donorų laukiančių žmonių sveikatos problemas, reikalingus organus tiesiog sukuriant. Kasmet pasaulyje sukuriama apie 2,5 milijardo tonų šiukšlių. Nepaisant visų iniciatyvų, dauguma jų iki šiol neperdirbama, ir turbūt visiems yra tekę matyti vandenyne plaukiojančių šiukšlių salų nuotraukas.
Svarbiausi įgūdžiai ateities specialistams
Verta atkreipti dėmesį, kad darbdaviai vis dažniau pabrėžia kokie specialistų įgūdžiai bus svarbūs ateityje. Tarp populiariausių yra: analitinis mąstymas, atsparumas, lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti, lyderystė, kūrybinis mąstymas ir kitos. Šie įgūdžiai bus būtini norint sėkmingai prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos ir technologinių naujovių.
Duomenų svarba didėja, nes vis daugėja būdų šiuos duomenis surinkti, o skaičius prietaisų, kurie prisiderina prie mūsų įpročių auga nuolat. Daiktų internetas - dviejų ar daugiau elektroninių prietaisų bendravimas be jokio žmogaus indėlio. 2019-aisiais prietaisų, galinčių taip stebėti ir serveriui perduoti vartojo informaciją (į juos įeina telefonai, kompiuteriai, televizoriai, bet gali įeiti ir šaldytuvai ar skalbimo mašinos) skaičius siekia maždaug 25 milijardus. Prognozuojama, jog 2025-aisiais jų bus apie 75 mlrd. Panašiai sparčiai kils ir su tuo dirbančių specialistų paklausa. Pastaraisiais dešimtmečiais gerokai pasistūmėta nustatant būsimų drebėjimų lokaciją, bet jų laikas vis dar išlieka paslaptis. Tikimasi, jog su pažangesniais matavimo įrankiais netolimos ateities geologai ras būdą, kaip gyventojus įspėti gerokai iš anksto.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad pasaulinė darbo rinka pamažu keičiasi iš vien tik į pelną orientuotos, į besirūpinančios ir ekologinėmis, ir socialinėmis problemomis.
„Šie pokyčiai nepralenkia ir Lietuvos. Norėdami atrodyti patraukliai ir būti atsakingais bei neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, verslai vis daugiau dėmesio skiria ne vien tik tam, kaip uždirbti daugiau pinigų, bet ir socialiniams rodikliams: darbuotojų pritraukimui, išlaikymui, įtraukimui, gerai atmosferai organizacijoje. Visa tai užtikrinti gali šiuo metu itin paklausūs žmogiškųjų išteklių specialistai, kurių pagrindinė užduotis ir yra pasirūpinti, kad visiems darbuotojams būtų gera ateiti į darbą, patogu dirbti efektyviai“, - teigia G. Gruodė.
Būtent personalo valdymo specialistų poreikis per pastaruosius ketverius metus augo labiausiai. Darbo rinkoje aktyviausiai šiuo metu medžiojami talentų pritraukimo specialistai, verslo vystymo atstovai, klientų sėkmės specialistai, analitikai ir darbo vietos koordinatoriai.
„Tai pasaulinės tendencijos, todėl ne visos šios specialybės mums yra girdėtos ir suprantamos. Tačiau tai - Lietuvos įmonių realybė ir kasdienybė. Ateityje vis daugiau organizacijų ieškos įvairesnio profilio personalo specialistų. Naujausiais duomenimis, vien talentų pritraukimo specialistų poreikis per pastaruosius metus augo net 53 proc.“, - ateities perspektyvas apžvelgia G. Gruodė.
Augantis tvarumo specialistų poreikis Dar 2019 m. priimtas Europos žaliasis kursas numatė ambicingą visos Europos siekį - iki 2050 m. užtikrinti, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui.
VIKO ekspertė įsitikinusi - klimatui neutraliu žemynu Europa taps tik tada, kai į naujausius reikalavimus atsižvelgs ne tik valstybinės institucijos, bet ir verslo sektorius: „Tai padaryti galima į kolektyvą įtraukiant tvarumo specialistus.“
Tvarumo specialistų paklausa iki 2030 m. didės apie 10 proc. ir šis augimas bus spartesnis, palyginti su kitų profesijų vidurkiu, rodo Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) darbo statistikos duomenys.
„Tvarumo specialistai rūpinasi, kad įmonės atitiktų naujausias Europos Sąjungos (ES) direktyvas, įpareigojančias verslus savo veiklą vykdyti tvariai bei socialiai atsakingai. Pavyzdžiui, naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, atsisakyti taršaus dyzelino, diegti socialines bei technologines inovacijas ir taip mažinti į aplinką išskiriamą CO2 kiekį. Taip pat įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą, vykdyti socialines ir paramos akcijas, rūpintis darbuotojų gerove ir pan. Šie specialistai jau dabar yra itin paklausūs darbo rinkoje, ateityje jų populiarumas tarp darbdavių tik augs. Dėl to VIKO Verslo vadybos fakultete skiriame itin daug dėmesio tvarumo bei socialinės atsakomybės temoms. Pavyzdžiui, dalykas „Darnioji plėtra“ yra privalomas visiems Verslo vadybos fakulteto studentams“, - pasakoja VIKO Vadybos katedros vedėja.
Pasak G. Gruodės, pasaulis keičiasi per greitai, kad pasirinkta studijų kryptis nulemtų likusį žmogaus gyvenimą: „Pasirinkti mokslai suteikia žinių ir praktikos, o norint karjeroje pasiekti sėkmę, kiekvienam specialistui būtini vadinamieji „minkštieji“ įgūdžiai: kūrybiškumas, lankstumas, komunikabilumas, gebėjimas efektyviai planuoti laiką, dirbti komandoje, išsikelti tikslus, valdyti krizines situacijas.“
Atlyginimai pagal studijų programas
Vilniaus universiteto Karjeros centro duomenys rodo, kad gana didelius atlyginimus uždirba ir tik ką baigę studijas specialistai. Per pastaruosius ketverius metus Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir Verslo Administravimo fakulteto (toliau VU EVAF) absolventų atlyginimai nuosekliai augo. 2023 m. pirmosios pakopos (bakalauro) studijų baigusiųjų vidutinės pajamos siekė 2.458,7 Eur ir ženkliai viršijo šalies bei VU vidurkius (atitinkamai 2.013,8 Eur ir 1.951,6 Eur). Antrosios pakopos (magistrantūros) absolventai uždirbo dar daugiau - vidutiniškai 2.833 Eur per mėnesį.
Remiantis EVAF duomenimis, absolventų vidutiniai atlyginimai 2023 m. žymiai išaugo, palyginti su 2020 m., ir viršijo tiek šalies, tiek Vilniaus universiteto vidurkius.
- Šalies vidurkis: padidėjo nuo 1.428,6 Eur (2020 m.) iki 2.013,8 Eur (2023 m.), t. y. 41% augimas;
- VU vidurkis: nuo 1.438,1 Eur iki 1.951,6 Eur - 36% augimas;
- EVAF vidurkis: nuo 1.606,8 Eur iki 2.458,7 Eur - 53% augimas.
Šalies vidurkis: nuo 1.428,6 Eur iki 2.013,8 Eur - 41% augimas.
VU vidurkis: nuo 1.894,0 Eur iki 2.467,3 Eur - 30% augimas.
EVAF vidurkis didžiausias, nors pokytis ne toks reikšmingas: nuo 2.232,1 Eur iki 2.833,0 Eur - 27% augimas.