Apleistų sklypų tvarkymas neretai tampa galvos skausmu - medžių pjovimas, krūmų naikinimas, kelmų šalinimas, sklypo lyginimas ir panašūs aplinkotvarkos darbai reikalauja ne tik specialių žinių, bet ir specializuotos technikos. Todėl rekomenduojama šiuos darbus patikėti profesionalams. Įgūdę aplinkotvarkos specialistai su našia technika net ir stipriai apžėlusį plotą sutvarkys per trumpą laiką. Apleisti sklypai būna apžėlę medžiais, krūmais, aukštomis piktžolėmis. Jie neprofesionalui dažnai neleidžia susidaryti būsimo sklypo vaizdo.
Apleisto sklypo sutvarkymo būdas taip pat priklauso nuo numatomos sklypo pasakirties. Jei numatoma atkurti natūralią pievą, reikia kuo mažiau sujaukti viršutinį žemės sluoksnį. Arba kaip tik išpurenti žemę prieš naujų augalų įveisimą. Priklauso nuo esamos situacijos ir augančių augalų rūšių. Žemės ūkiui skirtą sklypą reikėtų giliai įdirbti išverčiant į paviršių gilesniuose sluoksniuose esantį dirvožemį. Vėlgi, priklausomai nuo derlingo dirvožemio storio ir būsimų kultūrų.
Po nepriklausomybės atkūrimo, sugriuvus kolūkiams ir grąžinus nuosavybės teises į žemę, gana daug sklypų liko apleisti. Dabar, stiprėjant ūkiams, žemės sklypų paklausa išaugo net ir mažo derlingumo zonose. Tik daugybė sklypų jau tapo beveik mišku ir su įprasta žemės dirbimo technika sutvarkyti sunkiai pavyks.
Apleistas sklypas prieš tvarkymą
Kelmų šalinimas
Jei kelmas liko sklype po nupjauto medžio, jis gali išsilaikyti ilgus metus ir trukdyti planuojamiems darbams. Tai vienas iš sunkiausiai įveikiamų sklypo tvarkymo etapų, ypač kai tenka dorotis su stipriomis, giliomis šaknimis - kaip dažnai būna su sveikais, brandžiais medžiais. Kiekvienam atvejui pasirenkamas konkretus būdas, priklausomai nuo kelmo vietos, skersmens ir tolesnės sklypo paskirties.
Kai sąlygos leidžia, efektyvu visą medį išversti su šaknimis naudojant techniką. Tokiu būdu nebereikia vėliau tvarkytis su likusiu kelmu. Tačiau tai įmanoma tik neužstatytose teritorijose ir nedideliems medžiams - iki maždaug 15 cm skersmens. Kitais atvejais kelmas iškasamas jau po medžio nupjovimo, bet šis procesas reikalauja daug vietos ir palieka stipriai suardytą paviršių. Įprastai pavienius kelmus iškasa. Tai svarbu jei kelmo vietoje bus aikštelė, statiniai, gilesnis dirvožemio įdirbimas. Kasama ekskavatoriais nutraukiant šaknis ir raunant kelmą.
Kelmų frezavimas
Kelmų naikinimas iškasant ekskavatoriumi bus 10 kartų greičiau nei bandant iškasti rankiniu būdu.
Efektyviausias daugumoje atvejų - kelmo frezavimas. Tai procesas, kai speciali freza susmulkina kelmą žemiau paviršiaus, o šaknys lieka dirvoje ir su laiku suyra. Jei reikalingas gilus paruošimas, taikomas giluminis frezavimas, kai kelmas ir šaknys šalinami 20-50 cm gylyje. Tokiu būdu užtikrinamas švarus ir paruoštas pagrindas bet kokiems darbams.
Dideliuose plotuose, kur auga daug mažų kelmų, efektyvus sprendimas - mulčiavimas. Tokiu atveju kelmai sumalami iki žemės lygio. Tačiau augimo liekanos gali išleisti atžalas, todėl vėliau dažnai naudojami herbicidai arba atliekamas pakartotinis mulčiavimas.
Mažesnius kelmus galima pašalinti ir rankiniu būdu - naudojant trosus, domkratus ar kitą mechaninę įrangą. Tai labai darbo imlus ir rizikingas būdas, todėl dažniausiai pasirenkamas tik pavieniais atvejais.
Kai nėra būtinybės sklypą tvarkyti iškart, kartais taikomas ir cheminis kelmų ardymas.
Krūmų ir sumedėjusios augalijos naikinimas
Sklypuose, kur daug savaime išaugusių krūmų, menkaverčių medžių ar sumedėjusios žolės, efektyviausias sprendimas - mulčiavimas. Mulčerių tipas parenkamas pagal augmenijos struktūrą. Žoliniams paviršiams naudojami horizontalaus pjovimo šienaujantys mulčeriai, tinkantys pievoms, apleistiems sklypams su tankia žole ar dilgėlėmis. Krūmams ir medžiams naikinami frezuojantys mulčeriai, kurie kapoja sumedėjusius stiebus, augalus iki tam tikro skersmens bei nedidelius kelmus.
Susmulkinta augmenija lieka vietoje - ji mažina dirvos eroziją, sulaiko drėgmę, slopina piktžoles.
Giluminis frezavimas
Giluminis frezavimas - tai vienas svarbiausių sklypo paruošimo etapų, kai būtina pašalinti ne tik kelmus, bet ir jų šaknų liekanas bei supurenti dirvą iki gilesnių sluoksnių. Naudojant galingą frezavimo techniką, medienos likučiai ir šaknys smulkinami iki 20-50 cm gylio. Tuo pačiu apdirbamas ir aplinkinis gruntas - jis tampa purus, struktūriškai laisvas ir paruoštas tolimesniems procesams be papildomo kasimo ar žemės darbų.
Tokiu būdu sutvarkytas sklypas tampa tinkamas iškart naudoti: tą patį sezoną galima atlikti sėją, sodinimą ar bet kokius kitus suplanuotus darbus.
Giluminis frezavimas
Sklypo lyginimas
Kai iš sklypo pašalintos šiukšlės, nereikalingi medžiai, krūmai ir žolė, pereinama prie paviršiaus planiravimo - lyginimo. Jei nusimato rimtesni lyginimo darbai pirmiausia reikėtų nustumti į sklypo pakrasčius ar sklypo vietą kur nenumatomas lyginimas viršutinį derlingą grunto sluoksnį. Didesniuose sklypuose ar vietose, kur yra ryškių pakilimų, įdubimų ar technogeninių duobių, darbai atliekami naudojant mini krautuvus, traktorius ar ekskavatorius su planiravimo kaušu.
Lyginant paviršių, svarbu išlaikyti natūralius nuolydžius. Vandens srautas turi būti nukreiptas nuo pastatų ir kaimyninių sklypų.
Gilinant ar pakeliant sklypo lygį, nelygumai dažniausiai užpilami gruntu iš kitų sklypo vietų, gruzu, žvyru ar smėliu, kuriuos būtina gerai sutankinti. Tik po to dedamas derlingo grunto sluoksnis.
Piktžolių naikinimas
Piktžolės atsinaujina itin greitai - net ką tik sutvarkytame sklype jos sudygsta per kelias savaites. Nors mechaninis naikinimas ar mulčiavimas leidžia trumpam sustabdyti jų plitimą, norint ilgalaikio efekto būtina naudoti sisteminio veikimo herbicidus. Pavieniai augalai ar jų šaknys, likusios po mulčiavimo, dažnai atželia. Tai ypač pastebima su daugiametėmis piktžolėmis - krienais, garšvomis, rūgštynėmis, laukinėmis avietėmis. Pakanka menkiausios šaknies dalies, kad augalas atsinaujintų.
Ypatingo dėmesio reikalauja invazinės rūšys, tokios kaip Sosnovskio barštis. Jis naikintinas keliais etapais: pirmą kartą - dar prieš žydėjimą, o vėliau - stebint sklypą visą sezoną ir sunaikinant naujai išaugusius ūglius. Sosnovskio barščių naikinimas yra gana kompleksinis. Sunaikinami seni augalai ir reikia išnaikinti ilgai gyvybingomis išliekančias sėklas.
Purškiant būtina atsižvelgti į oro sąlygas - nereikėtų dirbti prieš lietų ar esant stipriam vėjui. Net ir visiškai išvalytame sklype dirvožemyje lieka tūkstančiai piktžolių sėklų. Judinant žemę, jos aktyvuojasi ir sudygsta.
Sideratų naudojimas
Tinkamiausi žaliajai trąšai - baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, avižų ir vikių mišiniai. Šie augalai greitai sudygsta, aktyviai vystosi, išskiria medžiagas, stabdančias piktžolių sėklų dygimą. Po 6-8 savaičių jie įterpiami į dirvą freza arba suariami.
Sideratų naudojimas ypač rekomenduojamas ruošiant sklypą daržui, vejai ar žemės ūkio veiklai.
Sideratai žemės ūkio sklype
Dažniausios klaidos tvarkant apleistą sklypą
Vienas dažniausių nesusipratimų - tikėjimas, kad sklypo sutvarkymas yra paprastas ir greitas darbas, kurį galima atlikti vienas per kelias dienas. Praktikoje tokie planai greitai susiduria su fizine riba: krūmų pjovimas, kelmų kasimas, šakų smulkinimas ir aukštos žolės šienavimas reikalauja ne tik jėgų, bet ir įgūdžių.
Kita dažna problema - darbų pradžia neturint aiškaus sklypo plano. Valymas atliekamas padrikai, nežinant, kur numatyti statiniai, kiemo danga ar želdiniai. Dėl to gali būti netyčia iškirsti naudingi medžiai ar pašalinti elementai, kurie vėliau pasirodytų vertingi.
Saugumo reikalavimų ignoravimas - dar vienas pavojingas aspektas. Neturint tinkamos įrangos ar patirties, bandymas nupjauti aukštą medį ar nugenėti sunkiai pasiekiamas šakas gali baigtis ne tik traumomis, bet ir žala turtui.
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida - sklype paliekamos mišrios atliekų krūvos. Šakos, plastiko likučiai, senos lentos ir kelmų dalys sumetamos į vieną vietą, tačiau jų utilizavimas tampa komplikuotas.
Visų šių problemų galima išvengti, jei darbai planuojami realiai įvertinus savo galimybes ir į pagalbą kviečiami profesionalai.
Kiek kainuoja apleisto sklypo sutvarkymas?
Kiek kainuos apleisto sklypo sutvarkymas, priklauso nuo daugybės veiksnių - plotas, reljefo sudėtingumas, želdinių kiekis ir pobūdis, atliekų rūšys bei privažiavimo galimybės. Mažiausios kainos taikomos tuomet, kai darbai vykdomi didesniuose sklypuose, nėra sudėtingų kliūčių, užsakomas visas paslaugų paketas vienu metu, o privažiavimas nesudaro problemų.
Dirvožemio paruošimas žemės ūkio kultūroms
Abejotina, ar apleistas sklypas iš karto bus tinkamas žemės ūkio kultūroms. Ypač nederlingi plotai. Kol sklypas buvo apleistas, medžiai iš dirvožemio siurbė mineralines medžiagas jį skurdindami. Iškirtus medžius ir krūmus, mineralinės medžiagos su mediena buvo pašalintos iš dirvožemio. Greičiausiai sumažėjo ir humuso. Jei tai buvo apleista pieva, žolės išsaugojo ir prikaupė humuso, tačiau mineralinės medžiagos greičiausiai bus gana stipriai išplautos.
Pašalinus medžius ir krūmus, sklypas giliai suariamas. Taip mineralinės medžiagos, išplautos į gilesnius sluoksnius, išverčiamos į viršutinį sluoksnį. Sklypas kultivuojamas ir sėjami sideraliniai augalai.
Jei apleistame sklype augo daugiametės šakninės piktžolės, tokios kaip arkliarūgštės, krienai, sosnovskio ir kitokie barščiai, naujai išdygusias reikėtų naikinti herbicidais. Itin piktžolėmis užkrėstą dirvožemį gali tekti herbicidais apdoroti kelis kartus. Dažniausiai naudojami bendro poveikio herbicidai.
Sideraliniai augalai užgožia piktžoles, pagerina dirvožemio struktūrą, iš giluminių sluoksnių ištraukia mineralines medžiagas į paviršių. Sideralinius augalus parenkame pagal konkrečią situaciją. Juos galima keisti, galima naudoti mišinius, kurie atlieka skirtingas funkcijas.
Dėl ant šaknų esančių gumbinių bakterijų veiklos ankštiniai augalai, tokie kaip vikiai, žirniai, lubinai, praturtina dirvožemį azotu. Dirvožemį nuo ligų ir kenkėjų gali apsaugoti fitoncidiniai sideraliniai augalai - bitinė facelija, garstyčios.
Sunkiausia išnaikinti sosnovskio barščius. Tai invazinis augalas, kurio sultys sukelia stiprius nudegimus. Sosnovskio barščiams naikinti geriau kviesti profesionalus.
Ruošiant apleistą sklypą žemės ūkio kultūroms, verta atlikti dirvožemio tyrimus. Imami dirvožemio mėginiai ir laboratorijoje nustatomi mineralinių medžiagų, humuso kiekiai. Tačiau gana dažnai dirvožemio sudėtis nebūna tolygi visame sklype.
Trūkstamas mineralines medžiagas, tokias kaip azotas, kalis, fosforas, magnis, manganas, kalcis, galima nustatyti pagal užaugusių sideralinių augalų būklę. Trūkstant tam tikrų medžiagų augalai silpniau vystosi, lapai būna pageltę ar rausvi. Kiekvienos medžiagos trūkumą rodo specifiniai požymiai.
Augalai taip pat turi augimo tarpsnius, kai sukaupia daugiausiai medžiagų ir tuo laikotarpiu juos reiktų užarti. Sideralinių augalų išvaizda labai gerai parodo dirvožemio derlingumą ir mineralinių medžiagų trūkumą.
Dirvožemio gerinimo etapai:
- Medžių ir krūmų pašalinimas
- Gilusis arimas
- Sideralinių augalų sėja
- Herbicidų naudojimas (jei reikia)
- Dirvožemio tyrimai
Daržo įrengimas apleistame sklype
Įsigijus sodybą daug kas nutaria pasisodinti daržą. Net nedidelio ploto daržas reikalauja daug dėmesio. Daržo plote dirvožemis turėtų būti purus, derlingas, nerūgštus, neužkrėstas piktžolėmis. Pirminis žemės paruošimas panašus kaip ir aukščiau minėtas apleisto sklypo tvarkymas.
Įterpus durpių, sunkiems priemoliams ar molingam dirvožemiui galima suteikti purumo. Nors durpėse esančios medžiagos augalų labai sunkiai pasisavinamos, tačiau durpės yra puikus vandens ir mineralinių medžiagų kaupiklis. Jos pravers ir skurdžiuose smėlinguose dirvožemiuose. Be durpių ir humuso mineralinės medžiagos iš smėlingų dirvožemių labai greitai išplaunamos. Dirvožemio struktūrą labai pagerina durpės.
Rūgštingumas mažinamas įterpiant į dirvą kalkių, dolomito miltų. Nesumažinus rūgštingumo daugelis trąšų, pavyzdžiui, fosforas, pavirsta į sunkiai augalų įsisavinamus junginius. Daugelis augalų geriau auga neutraliuose dirvožemiuose.
Daržo plote reikėtų paskleisti ir įterpti juodžemio bei komposto. Jei yra galimybių, humuso kiekį smarkiai papildytų mėšlas iš fermų. Mėšlas ir kompostas dirvožemį praturtina mikroorganizmais. Kartu su sideraliniais augalais daržas tręšiamas. Tręšimo planas sudaromas atsižvelgiant į dirvožemio sudėtį. Dažniausiai produktyviai daržininkystei reikia apie 1 kilogramo azoto, 1 kilogramo kalio ir 1 kg fosforo 1 arui. Naudojamos NPK (azotas/fosforas/kalis) trąšos, kur skaičiai, pavyzdžiui, 10- 10 -10, rodo elementų santykį. Reikalingi ir mikroelementai: magnis, manganas, boras.
Sideraliniai augalai įterpiami į dirvą kultivatoriumi.
Dekoratyvinio landšafto formavimas
Dekoratyvinis landšaftas yra daugiausia priežiūros reikalaujantis sklypo tipas. Daug laiko gali užimti sklypo sutvarkymas. Dekoratyviniam ladšafrui skirto sklypo dirvožemio geriausia stipriai nejudinti. Paviršiniame sluoksnyje būna susikaupę daugybė gyvybingų piktžolių sėklų. Pavyzdžiui, arkliarūgščių, skėtinių, lubinų sėklos gali išlikti gyvybingos kelis dešimtmečius. Sujudinus dirvožemį, sėklos sudygsta.
Prie traktoriaus veleno pajungtas mulčeris susmulkina krūmus ir nedidelius medžius. Po jo į lauką galės įvažiuoti mažesnio galingumo giluminis frezeris.
Dekoratyviniame landšafte augalai dažniausiai sodinami pavieniui arba grupėmis. Dar vis populiaru puošti dekoratyvinį landšaftą akmenimis, alpinariumu. Daug kam patinka natūralios pievos landšaftas su dekoratyviniais elementais.
Kuriant dekoratyvinį landšaftą tenka iškelti, pervežti, atvežti didelius akmenis. Gėlių ir medžių zonoms reikėtų pasiruošti derlingo dirvožemio. Dažnai arui dekoratyvinio landšafto prireikia apie pusės sunkvežimio derlingo dirvožemio. Geriausia naudoti sijotus dirvožemius.
Praktiškai visada apleistame sklype bus medžių ir krūmų. Sunkiausias etapas išnaikinti kelmus. Kelmų naikinimo kaina priklauso nuo sklypo dydžio ir logistikos.
Vejos įrengimas
Lengviausia prižiūrėti veją. Sklypo su veja dydis gali būti labai skirtingas. Dažniausiai prie namų įrengiama 2- 3 arų ploto veja. Tačiau, kai paaiškėja, kad veją prižiūrėti lengviausia, ja dažniausiai užsėjamas visas sodybos plotas. Ne reti ir 20- 30 arų vejos sklypai.
Greičiausias būdas įrengti veją apžėlusiame sklype - sklypo mulčiavimas. Didesnius kelmus reikės iškasti pasitelkus ekskavatorių ar budozerį. Mažesnius kelmus išrauna vikšriniai krautuvai, bobcat’ai.
Sklypo lyginimas, planiravimas naudojamas beveik visais vejos įrengimo atvejais. Geriausia naudoti vikšrinę techniką, su ja gaunamas lygesnis paviršius. Lyginimo pradžioje nuimamas derlingas dirvožemio sluoksnis ir sustumdomas į sklypo kraštus. Aplinkotvarkininkai sklypą lygina naudodami lazerinius nivelyrus.
Labai svarbu įvertinti nuolydžius. Neturėtų būti daubų, kuriose kaupsis lietaus vanduo. Nereikėtų daryti didelių nuolydžių, nes vanduo plaus dirvožemį. Vikšrinė technika mažiau suspaudžia dirvožemį, su ja kokybiškiau išlyginamas paviršius. Vejai reikėtų paruošti lygų paviršių be akmenukų. Akmenukai vėliau labai trukdo pjaunant žolę, kai į juos pataiko vejapjovių ar trimerių peiliai.
Kad vejos žolė augtų vešli, tanki, dažnai pilamas derlingas dirvožemis. Tačiau tokią veją sezono pradžioje tenka pjauti kas savaitę ir kas kelios savaitės vasaros antroje pusėje. Jei dirvožemis nederlingas, žolė auga lėčiau ir ją pjauti reikia kelis kartus rečiau. Klausimas daugiau estetinis, nes funkcionali yra tiek vešliai, tiek skurdžiai auganti veja.
Sodybų savininkams vejos funkcionalumas pasireiškia dar ir mažesniu erkių bei uodų kiekiu.
Kartu su vejos žole sudygsta ir piktžolių sėklos. Piktžolės vejoje naikinamos atrankiniais herbicidais.
Toliau apžvelgsime vejos įrengimo kainą sklype. Norėdami sužinoti tikslią turimo apleisto sklypo sutvarkymo kainą ar gauti individualų pasiūlymą, susisiekite su specialistais.
Kontaktai:
- Telefonas: +370 631 22555
- El. paštas: [email protected] (pavyzdys)