Kraujo spaudimas - tai jėga, kuria tekėdamas kraujas spaudžia arterijų sieneles. Nuo jo priklauso, kaip efektyviai organizmas aprūpinamas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių. Kai spaudimas per aukštas ar per žemas, keičiasi širdies, smegenų, inkstų ir kitų organų aprūpinimas krauju, o ilgainiui gali atsirasti organų funkcijos sutrikimų.
Kraujo spaudimo kategorijos pagal Amerikos širdies asociaciją.
Normalus kraujo spaudimas skirtingais gyvenimo etapais
Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos.
Vaikų kraujo spaudimas
Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Vaikų kraujospūdis vertinamas kitaip nei suaugusiųjų, nes jų normos nėra pateikiamos vienodais skaičiais. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg.
Paauglių kraujo spaudimas
Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Tai priklauso nuo brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.
Suaugusiųjų kraujo spaudimas
Suaugusiesiems normos yra vienodos nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tai reiškia, kad normalus kraujo spaudimas moterims ir vyrams vertinamas pagal tuos pačius ribinius dydžius: optimalus kraujo spaudimas yra laikomas 120/80 mmHg arba šiek tiek žemesnis. Visgi dėl skirtingo gyvenimo būdo ir genetikos daug žmonių susiduria su aukštesniu spaudimu (140/90 mmHg ar daugiau), kas laikoma hipertenzija. Hipertenzijos rizika dažnai didėja dėl streso, netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumo.
Normalus kraujo spaudimas suaugusiesiems matuojant namuose yra mažesnis nei 120/70 mmHg, padidėjęs spaudimas matuojant namuose: sistolinis 120-134 mmHg ar diastolinis 70-84 mmHg. Jeigu matuojant namuose vidutinis spaudimas ≥135/85 mmHg nustatoma hipertenzija.
Vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas
Vyresnio amžiaus žmonėms kraujospūdis dažnai būna aukštesnis nei jaunystėje, tačiau tai nereiškia, kad jiems galioja kitokios normos - diagnostinės ribos senjorams yra tokios pačios kaip suaugusiesiems ir hipertenzija nustatoma nuo 135/85 mmHg. Vis dėlto su amžiumi kraujagyslės standėja, mažėja jų elastingumas, todėl sistolinis kraujospūdis populiacijoje natūraliai linkęs kilti. Vyresniems žmonėms dažnai norma laikoma 130-140 mmHg sistoliniam ir 70-90 mmHg diastoliniam spaudimui, tačiau geriausia, kad spaudimas būtų kiek įmanoma artimas suaugusio žmogaus normoms, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Veiksniai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius su amžiumi
Kraujo spaudimą veikia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai, kurie skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir asmens gyvenimo būdo.
- Genetiniai veiksniai ir paveldimumas. Genetika išties yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra žmonių su hipertenzija, yra didesnė tikimybė, kad spaudimas gali būti didesnis ir kitiems šeimos nariams.
- Gyvenimo būdas. Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir stresas taip pat yra nepaprastai svarbūs veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą. Nesubalansuota mityba, per daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali lemti padidėjusį spaudimą.
- Ligos. Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas, dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius. Cukrinis diabetas gali pakenkti kraujagyslių sienelėms, o tai sukelia hipertenziją, o inkstų ligos dažnai tiesiogiai veikia spaudimą, nes inkstai atsakingi už skysčių pusiausvyrą organizme.
Aukštas ir žemas kraujo spaudimas
Kraujo spaudimo pokyčiai - tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs kraujo spaudimas - gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl svarbu suprasti, ką reiškia šie rodikliai ir kokia jų įtaka organizmui.
Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)
Padidėjęs kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzija, yra diagnozuojamas tuomet, kai kraujo spaudimas yra nuolat didesnis nei 140/90 mmHg. Hipertenzija apibūdinama kaip būklė, kai kraujo spaudimas nuolat viršija normos ribas, tai yra, sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis - 90 mmHg. Hipertenzija gali atsirasti dėl genetinių priežasčių, netinkamo gyvenimo būdo, rūkymo, nutukimo ar kitų lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar inkstų problemos. Ši būklė yra pavojinga, nes ilgainiui padidėjęs spaudimas gali pažeisti kraujagysles, širdį ir sukelti infarktą ar insultą. Padidėjusį kraujo spaudimą atspindintys simptomai: galvos skausmas, svaigulys, kvėpavimo sunkumas ir kt. Tačiau kai kurie žmonės gali jaustis visiškai gerai, net jei jų kraujo spaudimas yra padidėjęs.
Dažniausiai hipertenzija nejaučiama: nėra nei skausmo, nei akivaizdžių signalų. Dalis žmonių patiria galvos skausmus, dusulį, svaigulį, bet tai nėra patikimi požymiai. Ilgai padidėjęs spaudimas didina širdies infarkto, insulto, inkstų nepakankamumo, regos pažeidimo riziką.
Jei jūsų kraujospūdis yra per aukštas, yra būdų, kaip jį sumažinti. Vienas būdas - koreguoti gyvenseną: mažinti svorį, reguliariai mankštintis, sveika mityba, kurioje suvartojamas mažas kiekis druskos, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą, mesti rūkyti.
Lietuvos statistika:
- Atitinkamai 56,4 proc. ir 70,3 proc. vyrų ir moterų, sulaukusių 65 metų amžiaus ir vyresni turi aukštą kraujospūdį.
- Atitinkamai 19,3 proc. ir 18,8 proc. vyrų ir moterų, 15-64 metų amžiaus grupėje turi aukštą kraujospūdį.
- 2019 m. duomenimis 29,9 proc. Lietuvos gyventojų turi aukštą kraujo spaudimą.
Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija)
Žemas kraujo spaudimas - kas tai?Medicininis žemo kraujospūdžio terminas yra hipotenzija. Žemas kraujo spaudimas kartais gali sukelti nuovargį ar galvos svaigimą. Suaugusiųjų hipotenzija apibrėžiama kaip kraujospūdžio rodmuo, mažesnis nei 90/60.
Hipotenzija yra būklė, kai kraujo spaudimas yra žemesnis nei įprasta - sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis - žemesnis nei 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūralus ir nesukelia problemų, jis gali tapti pavojingu, jei kraujas nepakankamai aprūpina smegenis ir kitus organus deguonimi. Dėl to žmogus gali jausti galvos svaigimą, nuovargį.
Žemas kraujospūdis gali būti tiek fiziologinis (kai kurių žmonių rodmenys natūraliai žemesni ir tai jiems normalu), tiek susijęs su konkrečiais veiksniais. Dažniausios priežastys - dehidratacija, mitybos nepakankamumas, per mažas kraujo tūris po kraujavimo ar infekcijos, ilgalaikis stovėjimas, staigus atsistojimas, taip pat vaistai nuo hipertenzijos, antidepresantai ar diuretikai.
Žemo kraujo spaudimo simptomai.
Pirmiausia svarbu nustatyti priežastį - ar spaudimas žemas dėl skysčių trūkumo, ar dėl vaistų, ar kitų sveikatos sutrikimų. Dažniausiai padeda didesnis skysčių suvartojimas, reguliarus valgymas, lėtesnis atsistojimas, kompresinės kojinės ir fizinio aktyvumo didinimas. Kai kuriems žmonėms naudinga vartoti šiek tiek daugiau druskos, bet tai turi būti daroma tik gydytojo patarimu.
Nors žemas spaudimas paprastai kelia mažiau rizikų nei aukštas, labai žemas kraujospūdis gali sutrikdyti smegenų, inkstų ar širdies aprūpinimą krauju. Tai ypač pavojinga, jei hipotenziją sukelia infekcija, didelis kraujo netekimas ar sunkus dehidratacijos epizodas - tokiais atvejais reikalinga neatidėliotina pagalba.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.
Simptomai, rodantys, kad jums reikia gydytojo pagalbos
Kai kurių žmonių kraujo spaudimo pokyčiai yra besimptomiai, tačiau kai kurios būklės - ypač stipri hipertenzija ar hipotenzija - gali sukelti pastebimus simptomus. Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujo spaudimą. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.
Gydytojas gali rekomenduoti reguliariai matuoti kraujospūdį namuose, ypač jei yra hipertenzijos ar hipotenzijos rizika. Naudojant kraujo spaudimo matuoklį, galite sekti savo sveikatos būklę, užrašyti rodmenis ir, esant nukrypimams nuo normos, kreiptis į gydytoją. Be to, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti tam tikrus gyvenimo įpročius, kurie padėtų stabilizuoti kraujo spaudimą - vartoti mažiau druskos, reguliariai mankštintis, vengti rūkymo, sumažinti alkoholio vartojimą ir vengti streso.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą namuose?
Matavimas turėtų būti atliekamas ramybės būsenoje, atsisėdus, po kelių minučių poilsio. Manžetė turi būti tinkamo dydžio ir uždėta ant žasto. Geriausia matuoti ryte ir vakare kelių dienų laikotarpiu - taip matyti tikrieji rodmenys.
Pasiruošimas: 30 min. prieš matavimą negerkite kavos, nevartokite nikotino, nesportuokite. Padėtis: sėdėkite patogiai, nugara paremta, pėdos ant grindų, nekryžiuokite kojų. Manžetė: rinkitės žastinį automatinį aparatą ir tinkamo dydžio manžetę (dydžio indikatorius ant manžetės). Matavimas: pailsėkite 5 min., tuomet pamatuokite 2 kartus kas 1 min. Grafikas: 7 dienas ryte prieš vaistus ir vakare prieš miegą, po 2 matavimus. Pirmos dienos rezultatus dažnai tenka atmesti, skaičiuojamas 6 d.
Pirmą kartą pamatuokite ant abiejų rankų ir rinkitės tą, kurioje spaudimas aukštesnis (toliau - matuokite būtent ją).
Kraujospūdžio matuokliai: kokie jie būna ir kaip išsirinkti geriausią?
Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.
Tinkamas būdas pasitikrinti kraujospūdį namuose | Gydytojas paaiškina
Kraujospūdžio matuoklių tipai
- Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai. Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių. Mechaniniai matuokliai laikomi patikimais ir ilgalaikiais, tačiau jei spaudimą reikia matuoti kasdien, toks matuoklis gali būti nepatogus.
- Automatiniai matuokliai. Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu:
- Žasto matuokliai. Šie matuokliai matuoja kraujo spaudimą uždedant manžetę ant žasto. Jie yra laikomi tikslesniais nei riešo matuokliai ir dažnai rekomenduojami žmonėms, kurie turi problemų su kraujospūdžiu ir turi dažnai matuoti spaudimą.
- Riešo matuokliai. Šie prietaisai kompaktiški, lengvi ir patogūs nešiotis, todėl jie ypač tinka tiems, kurie nori turėti matuoklį kelionėse arba su savimi kasdien. Visgi riešo matuokliai laikomi mažiau tiksliais. Todėl jie labiau tinka jauniems bei sveikatos problemų neturintiems žmonėms, kuriems reikia tik retkarčiais patikrinti kraujo spaudimą.
- Pusiau automatiniai matuokliai. Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane. Jie yra patogesni už mechaninius, tačiau reikalauja daugiau veiksmų nei pilnai automatiniai modeliai.
Kaip išsirinkti geriausią kraujospūdžio matuoklį?
Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:
- Naudojimo dažnumas ir tikslumas. Jei kraujospūdį reikia matuoti dažnai, pavyzdžiui, kasdien, geriausia rinktis žasto automatinį matuoklį dėl jo tikslumo ir patogumo. O jei prietaisas jums reikalingas tik kartkartėmis spaudimui patikrinti, gali pakakti ir riešo matuoklio.
- Matavimo istorijos saugojimo galimybė. Kai kurie automatiniai matuokliai turi atminties funkciją, leidžiančią išsaugoti kelių matavimų rezultatus. Tai naudinga žmonėms, kuriems reikia sekti spaudimo pokyčius tam tikrą laiką ir pateikti informaciją gydytojui.
- Ekrano dydis ir duomenų aiškumas. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama rinktis matuoklius su didesniu ekranu ir aiškiais skaičiais, kad būtų lengviau perskaityti rodmenis. Kai kurie matuokliai taip pat turi spalvotus indikatorius, rodančius, ar spaudimas yra normos ribose.
- Papildomos funkcijos. Kai kurie matuokliai turi papildomas funkcijas, pavyzdžiui, aritmijos indikatorių, kuris praneša apie širdies ritmo sutrikimus. Tokie modeliai gali būti naudingi žmonėms, kurie serga širdies ligomis ir jiems svarbu sekti ne tik kraujospūdį, bet ir pulsą.
- Kaina ir patikimumas. Renkantis matuoklį svarbu atkreipti dėmesį į kainos ir kokybės santykį. Nors mechaniniai matuokliai yra pigesni, o taip pat patikimi ir ilgaamžiai, jie gali būti nepatogūs pastoviam naudojimui. Tuo tarpu automatiniai matuokliai yra patogūs, tačiau gali kainuoti daugiau.
Kaip išlaikyti normalų kraujo spaudimą?
Normalų kraujospūdį palaiko keli kasdieniai įpročiai, veikiantys kompleksiškai.Subalansuota mityba
Svarbiausia - subalansuota mityba. Joje turėtų būti mažiau druskos, perdirbtų produktų ir sočiųjų riebalų, o daugiau daržovių, vaisių bei pilno grūdo produktų. Tokia mityba padeda palaikyti ir normalų kūno svorį, kuris daugelio žmonių atveju turi didelę įtaką kraujospūdžiui. Jei žmogus turi antsvorio, svorio kontrolė tampa svarbia viso proceso dalimi - tai vienas veiksmingiausių būdų be vaistų sureguliuoti kraujospūdį ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.
Sergantys arterine hipertenzija turi riboti druskos vartojimą iki 5 g per dieną. Alkoholio vartojimas neturi viršyti 14 statistinių vienetų per savaitę vyrams ir 8 moterims (1 vnt. = 10 g gryno alkoholio). Mityboje didinti daržovių (4-5 porcijos bent 300 g daržovių per dieną), vaisių, žuvies, riešutų, nesočiųjų riebalų rūgščių kiekį, mažinti raudonos mėsos, riebių pieno produktų. Nutukusiems asmenims bei turintiems antsvorio mažinti svorį keičiant mitybą, didinant fizinį aktyvumą.
Streso valdymas
Ne mažiau svarbus ir streso valdymas, nes ilgalaikis psichologinis krūvis gali kelti tiek sistolinį, tiek diastolinį spaudimą. Kokybiškas miegas, pakankamas vandens kiekis ir reguliarus dienos ritmas padeda kraujotakai stabilizuotis ir palaikyti pastovesnius rodmenis.
Fizinis aktyvumas
Rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas (150 min. per savaitę).
Fizinė veikla turėtų būti aerobinė, pavyzdžiui, spartus ėjimas. Per dieną tokio fizinio krūvio reikėtų turėti bent pusvalandį. Puikiai tinka ir tokios veiklos, kaip bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukiojimas baseine, aerobiniai užsiėmimai ar net šokiai, svarbu, kad judėtų raumenys ir širdžiai būtų duodamas didesnis apkrovimas.
Tačiau turint padidėjusį kraujospūdį, prieš pradedant aktyviai sportuoti, reikėtų pasitarti su gydytoju kardiologu.