Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriame atkreipė dėmesį į Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimus. Pareiškėja ginčijo Miškų įstatymo Nr. I-671 atitiktį Konstitucijai.
Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos, susijusios su įstatymų leidybos procesu, nuosavybės teise ir teisinės valstybės principais.
Įstatymų Leidybos Procesas ir Konstituciniai Reikalavimai
Apibūdindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šis principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, tarp jų ir tai, kad teisės aktus jie gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų, paisydami teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas. Konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius atsakingo valdymo ir valdžios atsakomybės visuomenei principus įtvirtinančiose Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Konstitucinis Teismas priminė, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, suponuoja teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis, be kita ko, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ši stadija ypač svarbi iš konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylantiems įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, priimamų įstatymų kokybės reikalavimams įgyvendinti. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidybos procesas, ypač įstatymų projektų svarstymo stadija, turi būti reglamentuojamas taip, kad būtų sudarytos prielaidos svarstant įstatymų projektus tinkamai įvertinti juose numatyto teisinio reguliavimo turinį ir pasekmes.
Apibūdindamas konstitucinį įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo reikalavimą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valdymo principus, siekiant užtikrinti įstatymų leidybos proceso viešumą ir skaidrumą, minėtas Konstitucijos 33 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas piliečių teises, šis procesas, ypač įstatymų projektų svarstymo stadija, turi būti reglamentuojamas taip, kad visuomenei būtų sudaryta galimybė dalyvauti svarstant įstatymų projektus.
Skubos Tvarka Svarstant Įstatymus
Konstitucinio Teismo nutarime atskleisti konstituciniai reikalavimai įstatymų ir kitų Seimo aktų leidybos svarstant juos skubos ir ypatingos skubos tvarka procesui. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Seimo statute gali būti numatyta ir įstatymų bei kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūra. Ši procedūra suponuoja tai, kad įstatymų leidybos proceso stadijos, ypač svarstymo stadija, gali būti sutrumpinamos dar labiau nei svarstant įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus skubos tvarka, t. y. svarstymo stadija, kuri yra demokratijos principų taikymą įstatymų leidybos procese laiduojanti stadija, gali tapti tik formali.
Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Seimas, pagal Konstituciją reglamentuodamas įstatymų leidybos procedūrą, gali nustatyti tokį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka teisinį reguliavimą, pagal kurį tokia tvarka galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo statuto 164 straipsnyje nustatytas projekto svarstymas ypatingos skubos tvarka yra tam tikra speciali, itin pagreitinta įstatymų leidybos procedūra, kai prireikus Seimas gali priimti įstatymo projektą itin skubiai - įstatymo projekto priėmimo procedūra po pateikimo gali būti pradėta po 3 valandų pertraukos, t. y.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad priimant Įstatymą ypatingos skubos tvarka nesudaryta prielaidų Teisės departamentui įvertinti visas jo projekto nuostatas, be kita ko, dėl projekto gautų Seimo narių pasiūlymų, pateiktų per projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka pertrauką; Įstatymas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka iš esmės pakeičiant jo projektą, t. y. papildant jį naujomis nuostatomis, analogiškomis kito įstatymo projekto nuostatoms, per vieną svarstymo ypatingos skubos tvarka dieną, taip išvengiant to kito įstatymo projekto svarstymo stadijos (t. y. - priimant ginčytą Įstatymą ypatingos skubos tvarka ir taip išvengiant kito įstatymo projekto svarstymo stadijos, t. y.
Konstitucinis Teismas nutarime yra minima Valstybės kontrolės atlikto ir 2018 m. kovo 16 d. paskelbto valstybinio teisėkūros proceso audito ataskaita, kurioje pažymėta, kad Lietuvoje apie pusę visų 2008-2016 m. priimtų įstatymų sudaro įstatymai, kurie buvo svarstomi skubos ar ypatingos skubos tvarka. Išanalizavusi Seimo 2017 m. pavasario sesijos duomenis Valstybės kontrolė nustatė, kad 37,6 proc. (108 iš 287) įstatymų priimta apsvarsčius juos skubos ar ypatingos skubos tvarka. Iš šios audito ataskaitos matyti, kad Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje tokia tvarka priimama ne daugiau kaip 5 proc. įstatymų, Estijoje - apie 10 proc. Ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad 2014 m.
| Šalis | Skubos tvarka priimtų įstatymų dalis (apie) |
|---|---|
| Suomija | Ne daugiau kaip 5% |
| Švedija | Ne daugiau kaip 5% |
| Jungtinė Karalystė | Ne daugiau kaip 5% |
| Lenkija | Ne daugiau kaip 5% |
| Estija | Apie 10% |
| Lietuva (2008-2016 m.) | Apie 50% |
Miškų Ūkio Valdymas ir Nuosavybės Teisė
Šiuo požiūriu Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad iš Konstitucijos, be kita ko, jos 46, 54 straipsnių, 128 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti esmines miškų ūkio valdymo sąlygas; įstatymų leidėjas turi nustatyti aiškų ir pagrįstą miškų ūkio valdymo modelį, be kita ko, atitinkamus subjektus, atsakingus už valstybei nuosavybės teise priklausančių miškų ūkio valdymą, arba kriterijus, pagal kuriuos tokie subjektai būtų nustatyti.
Tačiau Konstitucinis Teismas nutarime atkreipė dėmesį į tai, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ reiškia, jog pagal Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje gali veikti viena arba kelios miškų urėdijos - pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą įsteigtos valstybės įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą; pagal šį teisinį reguliavimą Vyriausybė turi plačią diskreciją nuspręsti, kiek miškų urėdijų steigti Lietuvoje.
Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“, vadovaudamasi Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 18 straipsniu, nusprendė reorganizuoti Lietuvoje veikusias 42 miškų urėdijas jungimo būdu - prijungti jas prie reorganizavime dalyvavusios valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto, kurio pavadinimas po reorganizavimo yra valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija.
Jeigu iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) įstatymų leidėjas nesiimtų priemonių Miškų ūkio įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo spragoms ir neapibrėžtumui pašalinti, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, miškų ūkio valdymo modelis, be kita ko, tai, kiek miškų urėdijų galėtų veikti, įstatymu būtų teisiškai nesureguliuotas.
Kaip minėta, Konstituciniam Teismui priimant nutarimus nagrinėjamose bylose negali būti pažeistas teisinės sistemos stabilumas, pakirstas teisinių santykių subjektų pasitikėjimas valstybėje priimtais teisės aktais, atsižvelgiant į konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, teisingumo, protingumo, konstitucinių vertybių pusiausvyros imperatyvus, teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpciją. Todėl, atsižvelgiant į šiuos konstitucinius imperatyvus, minėtas Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. 647 „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“ laikytinas galiojančiu ir oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, o tai, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Miškų įstatymo Nr.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jeigu nutarimą šioje byloje oficialiai paskelbtų iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų Miškų įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo spragų ir neapibrėžtumo, dėl kurio galėtų būti sutrikdytas miškų ūkio valdymas ir tvarkymas. Atsižvelgęs į tai, kad spragoms ir neapibrėžtumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas, Konstitucinis Teismas nusprendė atidėti oficialų šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimą - Teisės aktų registre oficialiai jis bus paskelbtas ir įsigalios 2019 m.
Konstitucinis Teismas nutarime atkreipė dėmesį, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos kylanti konstitucinio teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų vykdomą konstitucinį teisingumą, o tokius Konstitucinio Teismo baigiamuosius aktus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Priešingu atveju, nesudarius galimybės Konstituciniam Teismui pagal jam suteiktus įgaliojimus priimti tokio baigiamojo akto, kuris atitiktų teisingumo kriterijus, nebūtų užtikrinta Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje, būtų užkirstas kelias vykdyti konstitucinį teisingumą ir užtikrinti konstitucinį teisėtumą.
Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nuo šio nutarimo viešo paskelbimo dienos pagal Seimo statuto 164 straipsnio 1 dalį įstatymų ir kitų Seimo aktų svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūra turėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais.
tags: #konstitucinis #teismas #miskai #nuosavybe #nera #absoliuti