Lietuvos okupacija 1940-1991
Šiame straipsnyje panagrinėsime tremtinių tapatybės kaitą skirtingais tremties laikotarpiais, jų patirtis, savęs suvokimą ir tapatinimąsi su tam tikra grupe.Tremties priežastys ir mastas
1939 m. sudarius Ribbentropo-Molotovo paktą tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos, Lietuva atiteko Sovietų Sąjungai. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.Sovietai, vadovaudamiesi šūkiu "Lietuva gera, tik per daug lietuvių", pradėjo masinį lietuvių trėmimą į Sibirą. Visi Lietuvos gyventojų naikinimo ar represavimo sprendimai buvo priimami Maskvoje, J. Stalino įsakymu. Lietuvoje tremtiniai už tai, kad yra buvę tremtiniai, jau nebėra persekiojami, jų palikuonims tai nebetrukdo studijuoti universitete ar gauti darbą.
Prisiminimai apie Sibira
Statistika ir archyviniai duomenys
Tikslūs archyviniai duomenys apie tremtinių skaičių nėra žinomi, tačiau iki šiol tęsiami surašymai ir kaupiama informacija apie tuos, kurie iš tremties nebegrįžo.
Žinoma, kad:- 1941-1953 metais priverstinai perkelta apie 130 000 Lietuvos gyventojų.
- 1941-1952 metais į GULAG'o lagerius išvežta 148 590 žmonių.
- 1941 m. birželio 14-18 d. iš Lietuvos išvežta 17 500 žmonių, tarp jų 5060 vaikų.
- 1945-1952 m. iš Lietuvos ištremta 118 000 gyventojų, iš jų 32 000 vaikų.
- 1944-1953 m. 186 000 Lietuvos gyventojų buvo išvežti į GULAG'o lagerius.
Daugelis 1941 m. ištremtų Lietuvos gyventojų buvo išvežti prie Laptevų jūros.
Tremties laikotarpiai ir tapatybės kaita
Tremtiniai priklausė tam tikrai socialinei grupei, kuri patyrė didelę traumą. Per trumpą laiką tremtiniai patyrė didelius gyvenimo pasikeitimus, kurie įtakojo jų savęs suvokimą. Jų gyvenimai buvo padalinti į tris dalis: ištrėmimo laikotarpis, tremtis ir grįžimas į sovietinę Lietuvą.
Kiekviename etape žmonės stengėsi save apibrėžti, suprasti ir priskirti vienai ar kitai grupei. Svarbiausias klausimas - tremtinio tapatybės kaita skirtingais jo gyvenimo etapais.
Memorialas stalinizmo aukoms Tomske
Anot Richardo Jenkinso, laikas turi didelę įtaką tapatybei. Laikas suprantamas kaip atsiminimai (individualūs) ir istorija (kolektyvinė). Kiekviename tremties etape žmogus sistemingai patalpinamas į tam tikrą situaciją, kurios negali pasirinkti pats. Jo savęs suvokimas yra įtakojamas aplinkinių nuomonės, elgesio ir jo paties savęs suvokimo.
Tyrimai ir literatūra
Kokybiniai tyrimai ir biografiniai interviu
Norint suprasti tremtinių patirtis, geriausias metodas yra kokybinis tyrimas, o konkrečiau - biografinio interviu metodas. Svarbiausia problema yra tremtinių atmintis, t. y., galimas jų trijų tremties laikotarpio etapų vertinimas iš dabartinės perspektyvos, o ne tai, ką jie mąstė tuo metu. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nemažai informantų tremties metu buvo vaikai ir ne viską prisimena.
Literatūros apžvalga
Literatūros tremties tema yra gana nemažai. Tai tremtinių rašytos asmeninių atsiminimų knygos arba tremtinių vaikų užrašyti tėvų, senelių pasakoti atsiminimai. Tokio pobūdžio literatūra leidžia susikurti bent apytikrį suvokimą apie to meto įvykius, priešingą sovietinės literatūros ir istorijos vadovėlių pateikiamai versijai.
Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų Lietuvoje buvo draudžiama gilintis į daugelį istorijos įvykių, tirti nusikaltimus, kuriuos įvykdė sovietų okupaciniai ir nacis režimai. Dauguma svarbių istorijos įvykių būdavo arba nutylimi, neviešinami, arba apskritai jais buvo draudžiama domėtis, net apie juos kalbėti. Lietuva buvo izoliuota nuo Vakaruose vykdomų istorijos tyrinėjimų, naujausių duomenų ir išvadų.
2001 metais išleistame istorijos vadovėlyje "Lietuva ir pasaulis" Stalinas jau vadinamas "didžiuoju naikintoju".
Institucijos ir leidiniai
1988 m. liepos mėnesį buvo įkurta pirmoji Sąjūdžio komisija stalinizmo nusikaltimams tirti, vadovaujama prof. Juliaus Juzelikūno. Vėliau buvo sukurtas Valstybinis Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras ir įsteigtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Šios institucijos:- Tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimus okupacijų metais.
- Inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą.
- Įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
Centras leidžia mokslinį žurnalą "Genocidas ir rezistencija", kuriame publikuojami moksliniai straipsniai, dokumentai ir kita medžiaga.
Tremties tema išlieka aktuali Lietuvos istorijos dalis, kurią svarbu nagrinėti kiek galima išsamiau, kol dar yra gyvi to meto įvykių liudininkai. Ši tema svarbi ne tik Lietuvos istorijos kontekste, bet ir asmeniškai, nes nuo mažumės girdėtos tremties patirtys ir prisiminimai skatina domėtis šia istorijos dalimi.
tags: #konservatoriai #bobute #katinas #butas