Ką daryti, jei esate pensininkas ir nesutinkate su daugiabučio namo renovacija, bet norite gauti šildymo kompensaciją? Su tokia problema susidūrė ne viena senjorė Lietuvoje. Straipsnyje aptarsime, kaip veikia šildymo kompensacijos sistema, jei nesutinkate su namo renovacija, ir kokios pasekmės gali laukti.
Į LRT RADIJĄ paskambinusi klausytoja guodėsi, kad seniūnijoje jai pranešė, jog atsisakiusi namo renovacijos mama kompensaciją už šildymą gaus tik šiuos metus, vėliau nebe. Ar tikrai galite prarasti šildymo kompensaciją, jei nesutinkate su namo renovacija? Panagrinėkime šią situaciją išsamiau.
„Renovacija. Tikrai verta“: detali informacija apie naujus reikalavimus daugiabučių renovacijai
Kompensacijos už šildymą ir renovacija: ar tai susiję?
Taip, tai susiję dalykai, nes piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas numato, jei būsto savininkas nesutiko dalyvauti renovacijoje ir jo sprendimas turėjo įtakos, kad namo renovacijos procesas nebuvo pradėtas. Tačiau jei būstų savininkų dauguma (daugiau nei 50 + 1 proc.) priėmė sprendimą namą renovuoti, tokiu atveju kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. Būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
K. informuoja, kad renovacijos tikslas yra mažinti neefektyviai šilumos energiją naudojančių būstų skaičių ir tokiu būdu gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti. Todėl valstybė ir taiko papildomą priemonę nepasiturintiems gyventojams: jei kompensacijos teikiamos, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
APVA projektų vadovas Vladas Trakimavičius nurodė, kad daugiabučio renovaciją gali inicijuoti ir įmonė, administruojanti namą, ir patys butų ar kitų patalpų, esančių tame name, savininkai.
Renovacijos procesas: žingsnis po žingsnio
Aiškindamas procesą V. Trakimavičius įvardijo, kad iš pradžių butų savininkai (ne gyventojai, o tik savininkai) pirmu balsavimu ir 51 proc. balsų dauguma turi priimti sprendimą, renovuoti namą ar ne. Jei balsų surenkama ne mažiau kaip 51 proc., laikoma, kad sprendimas renovuoti - priimtas.
Tada, pasak APVA atstovo, yra parengiamas namo atnaujinimo investicijų planas. Plane parenkamos atnaujinimo priemonės, t. y. kokius darbus reikės atlikti, ir nustatoma kaina - kiek tai kainuos visam namui ir kiekvienam savininkui individualiai. Taip pat apskaičiuojamos projektavimo, ekspertizės ir kitos išlaidos, kas ir sudaro visą projekto kainą.
Ir galiausiai vyksta antrasis savininkų balsavimas, siekiant patvirtinti parengtą investicijų planą. Tik šįkart jau reikia surinkti ne mažiau kaip 55 proc. jų balsų. Surinkus tiek ar daugiau balsų, belieka pateikti paraišką. Jei viskas atitinka, APVA pasirašo valstybės paramos sutartį ir imasi projekto įgyvendinimo.
Mokėjimas už renovaciją: kaip tai veikia?
V. Trakimavičiaus paminėjo, kad paprastai renovacijos trukmė yra mažiausiai 3 metai. O kai daugiabutis - baigiamas renovuoti, yra paskaičiuojamos bendrosios ir individualios investicijos. Pašnekovas išskyrė, kad individualias investicijas sudaro langų keitimas, balkonų įstiklinimas ir rekuperatorių įrengimas, o bendrąsias - visi kiti darbai.
Jo aiškinimu, bendrosios investicijos visiems butų savininkams yra paskaičiuojamos pagal buto plotą - kv. m. O individualios priskaičiuojamos atskirai, mat gali būti, kad vienas butas keitė langus, o kitas - ne.
Taigi kiekvieno buto kredito dalis yra skirtinga ir priklauso nuo 2 dalykų: ploto ir individualiųjų investicijų.
„Įmokas savininkai pradeda mokėti, kai yra baigiama renovacija, mes išmokame valstybės paramą ir savininkai gauna mokėjimo grafiką. Kredito sutartį visų savininkų vardu pasirašo namo administratorius. Kreditas yra suteikiamas 20 metų su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. Ir sąlygos yra gan neblogos, sakyčiau, lengvatinio kredito. Kadangi galima iškart grąžinti visą sumą, jeigu asmuo turi tų pinigų - jokios sankcijos netaikomos. O galima grąžinti ir dalimis - taip pat jokios sankcijos nėra taikomos“, - dėstė APVA projektų vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dažnai žmonės klausia, kas vyktų su mokėjimu už renovaciją pardavus butą. Pašnekovo aiškinimu, viskas vyktų paprastai - įmokas tiesiog tęstų naujas savininkas.
V. Trakimavičius neslėpė, kad labai dažnai užduodamas klausimas - kiek vidutiniškai kainuoja namo renovacija - atsakymo neturi. Pasak jo, rengiant investicijų planą savininkai pasirenka įvairias priemones, todėl ir kainos būna labai skirtingos tiek pačiam namui, tiek kiekvienam butui.
V. Trakimavičius pažymėjo ir tai, kad sprendimai daugiabučiuose yra priimami balsų dauguma. Taigi, jei sutikimas dėl renovacijos buvo gautas iš 55 proc. savininkų, likę 45 proc. taip pat privalo mokėti renovacijos kreditą, nepriklausomai nuo to, ar pritarė renovacijai, ar ne.
Kada apmoka visą kreditą, o kada nebeskiria kompensacijos?
Tv3.lt portalui pasiteiravus, ar dėl renovacijos nesumažėtų, nebūtų panaikinama šildymo kompensacija ir ką daryti, jei nėra iš ko mokėti įmokų renovacijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakė taip: „Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą), mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių ir gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. yra apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.“
Vis tik įdomu tai, kad, jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc.
O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama, aiškino ministerija.
„Tačiau, jeigu dauguma (50+1 proc.) būsto savininkų priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. O būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, - komentavo SADM.
Ministerija primena, kad kompensacija už šildymą skiriama nepasiturintiems žmonėms, įvertinus jų pajamas ir turimą turtą.
Šildymo kompensacijos dydžio apskaičiavimas
SADM aiškinimu, gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 352 eurus kiekvienam šeimos nariui.
O, jeigu gyventojas - tik vienas, iš jo pajamų per mėnesį atimami 528 eurai.
Vidutiniškai gauna 35,3 euro per mėnesį. SADM įvardijo, kad 2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro.
Vidutiniškai per vieną 2023 metų mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių (6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų).
„Įvertinus šio laikotarpio bendrą kompensacijų gavėjų skaičių, kuris sudarė apie 549,7 tūkst. žmonių (19,2 proc. visų Lietuvos gyventojų), beveik kas ketvirtas namų ūkis (348,3 tūkst. šeimų, 23,7 proc. visų šalies namų ūkių) gavo šią paramą. Per 2023 m., palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavusių žmonių skaičius išaugo apie 26 proc." - komentavo ministerija.
Ji pridūrė, kad gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.
Paramos skyrimas
K. primena, kad visos savivaldybės paramą teikia besivadovaudamos įstatymu, kuris sako, kad žmogus, kreipdamasis dėl paramos, turi pateikti teisingą informaciją. Banko sąskaitų išrašai nėra privalomai teikiami dokumentai, bet jei kyla įtarimų, kad asmuo pateikė ne visą informaciją, savivaldybės turi teisę paprašyti papildomų dokumentų.
Ji nurodė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas.
- Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo - 50 kv. m.
- Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima:
- Pirmam šeimos nariui - 38 kv. m.;
- Antram - 12 kv. m.;
- Trečiam ir kiekvienam paskesniam - 10 kv. m.
„Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m. naudingąjį būsto plotą“, - pridūrė atstovai.
Išvados
Taigi, situacija dėl šildymo kompensacijos, jei nesutinkate su renovacija, yra gana sudėtinga. Jei jūsų sprendimas turėjo įtakos, kad renovacija neįvyko, galite prarasti dalį arba visą kompensaciją. Tačiau jei renovacija vyksta nepaisant jūsų nesutikimo, kompensacija neturėtų būti mažinama. Svarbu žinoti savo teises ir kreiptis į savivaldybę dėl išsamesnės informacijos.