Žalos atlyginimas dėl valstybinėje žemėje nuvirtusių medžių

Panevėžio miesto savivaldybė patvirtino tvarką, pagal kurią gyventojams, juridiniams asmenims atlygins dėl jos kaltės patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Savivaldybės atstovai teigia, jog kasmet gauna žmonių, įmonių ar įstaigų prašymų atlyginti žalą - pavyzdžiui, automobiliui įvažiavus į nepažymėtą gatvės duobę ar ant transporto priemonės užvirtus medžiui.

Naujoji tvarka ne tik suteikia aiškumo, kaip ir kokiais atvejais, sąlygomis Savivaldybė atlygins patirtą žalą, bet ir leis tai padaryti greičiau, ekonomiškiau, be teismo,“ - sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Kilus teisminiam ginčui, teismo prašoma priteisti ne tik padarytą žalą, bet ir bylinėjimosi išlaidas.

Norint sulaukti žalos atlyginimo, į bėdą pakliuvusiems vairuotojams teks kviesti policiją, kad ši užfiksuotų įvykį ir nustatytų, ar žala patirta dėl duobėto kelio. Taip pat reikės pateikti eismo įvykio aprašą, kiek lėšų išleista automobiliui transportuoti ir remontuoti.

Žalos padarymo faktą, dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes turi įrodyti pareiškėjas, Savivaldybei pateikdamas įrodančius dokumentus. Nukentėjusiųjų pretenzijas vertins speciali komisija.

„Prašymus ar pretenzijas dėl žalos atlyginimo nagrinės speciali komisija. Ji aiškinsis įvykio aplinkybes, Savivaldybės atsakomybę, ar buvo iškviesta policija arba kitos institucijos (užfiksuoti įvykį, priimti sprendimą dėl pareiškėjo ar kitų asmenų veiksmų), ar nepraleistas senaties terminas žalai atlyginti, ar pateikti nuostolius pagrindžiantys dokumentai (sąskaitos faktūros, kvitai, čekiai, sąmatos, banko pavedimai ir kt.), ar yra visos aplinkybės žalai atlyginti (neteisėti Savivaldybės veiksmai/neveikimas, žalos padarymo faktas, sąsaja tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), ar pagrįsta prašoma atlyginti pinigų suma bei kita,“ - naująją tvarką komentavo savivaldybės atstovai.

Išnagrinėjusi prašymą komisija teiks rekomendaciją administracijos direktoriui. Nutarus atlyginti tam tikro dydžio žalą ir sutikus pareiškėjui, bus sudaroma taikos sutartis. Jei kompensacija bus iki 3000 eurų, ji bus išmokama direktoriaus įsakymu. Jei viršys 3000 eurų - bus kreipiamasi į Savivaldybės tarybą, kuri ir priims sprendimą.

Žala bus atlyginama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo taikos sutarties įsigaliojimo, pinigus pervedant į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Jeigu būtų nutarta nuostolių nekompensuoti, apie tai pareiškėjui pranešama raštu.

Kauniečiai dėl patirtos žalos, kuomet gatvėse apgadinami jų automobiliai, ar šaligatviuose patiriamos traumos dėl išklypusių plytelių taip pat gali kreiptis į savivaldybę. Lygiai tokia pati situacija dėl išvirtusių ar nulūžusių medžių padarytos žalos.

„Automobilius duobėse apgadinę kauniečiai gali kreiptis į žalų atlyginimo komisija, kuri svarsto miestiečių prašymus. Nuolatinė darbo grupė žalos, patirtos išvirtus ar nulūžus medžiams, atlyginimo klausimams nagrinėti svarsto fizinių ir juridinių asmenų pateiktas pretenzijas ir prašymus, susijusius su žala, padaryta nuvirtusių ar nulūžusių medžių, augančių Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, valstybinėje ne miško ūkio paskirties žemėje,” - tv3.lt teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Savivaldybės atstovų duomenimis, tokių rašymų 2013 m. sulaukta 422. 2014 m. gauti 123 prašymai, 2015 m. - 227 prašymai, 2016 m. 77 prašymai, o penai sulaukta 47 prašymų dėl žalos atlyginimo. Žmonės dažniausiai kreipiasi dėl nuostolių patirtų dėl duobėtų gatvių. Atlyginti žalą dėl netvarkingų šaligatvių, kreipiasi kur kas mažesnis miestiečių skaičius.

„Iš esmės „šaligatvių“ situacija labai panaši į žalą, kurią patiria transporto priemonės gatvių važiuojamojoje dalyje, kelkraščiuose, kadangi pėsčiųjų ir dviračių takai įeina į „kelio“ sąvoką ir už jų tinkamą priežiūrą yra atsakinga savivaldybė,” - teigia V. Šiliauskas.

„Kiek žinoma, tokių atvejų, kuomet asmuo kreiptųsi dėl žalos, patirtos dėl netvarkingų šaligatvių ar dviračių takų, atlyginimo, nėra daug - tai pavieniai atvejai. Tokie asmenys taip pat turi teisę kreiptis į minėtą savivaldybės darbo grupę su pretenzija ir įrodančiais dokumentais, jog už patirtą žalą tikrai yra atsakinga savivaldybė, pavyzdžiui: fotofiksacijos, policijos nutarimai, gydymo išlaidas patvirtinanti informacija ir panašiai.

Bet kuriuo atveju, vertinama kiekviena aplinkybė, o savivaldybei nusprendus netenkinti pretenzijos, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Žinoma, ne visais atvejais atsakinga savivaldybė, kadangi įkritus į neuždengtą vandentiekio/kanalizacijos/telekomunikacijų ar kt. šulinį, atsakytų tokio šulinio savininkas ar valdytojas,” - tikina V. Šiliauskas.

Sostinės savivaldybės atstovai sako, jog vairuotojai, nukentėję dėl Vilniaus gatvėse atsivėrusių duobių pirmiausia turėtų informuoti policijos pareigūnus.

„Jeigu automobilis apdraustas civiliniu atsakomybės draudimu ir nukentėjo dėl gatvėje atsivėrusios duobės, vilnietis turėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri įvertinusi situaciją informuos, kas yra atsakingas dėl vairuotojo patirtų nuostolių. Vilniaus miesto gatvės prižiūri dvi konkursą laimėjusios bendrovės - „Grinda“ ir „Lemminkainen Lietuva“, kurios ir turi atlyginti patirtą žalą. Gyventojai, kurių automobiliai yra apdrausti „Kasko“ draudimu, turi kreiptis į savo draudimo bendrovę,” - teigė Arūnas Visockas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas.

Gatvių duobėse mašinas apgadinę vairuotojai jau pralaužė ledus ir daliai jų pavyksta gauti kompensacijas iš savivaldybių. Bet nors medžiai bei stulpai taip pat priklauso miestui, jų padarytą žalą verčiau pamiršti.

„Po audros (arba ne per audrą, bet dėl avarinio medžio griūties) apgadinto turto žalos kompensaciją galima gauti tik įstatymų nustatyta tvarka - teismo keliu“, - išaiškino Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė.

Taip gyventojai įspraudžiami į kampą - senus, suvargusius medžius žmonės norėtų nupjauti, bet savavališkai to daryti negalima. Tačiau tokiam medžiui užvirtus ant automobilio teisybės paieškos truktų labai ilgai ir be garantijos, kad procesui pasibaigus žala vis tik bus atlyginta.

Audra ir žaibai priskiriami prie force majeure aplinkybių, bet kaip portalui lrytas.lt aiškino advokatų kontoros „Bagdanskis iLAW“ advokato padėjėja Svetlana Naumčik, savivaldybių pareiga prižiūrėti, kad jos teritorijoje augantys medžiai ir krūmai būtų sveiki ir negadintų gyventojų turto.

„Želdynų priežiūros ir tvarkymo komisija prižiūri medžius ir turi nupjauti supuvusius. Jei paaiškėja, kad toks medis nebuvo nupjautas ir užvirto ant automobilio, savivaldybė privalo atlyginti žalą“, - aiškino S.Naumčik.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Laura Valauskienė patvirtino, kad jaunų, sveikų medžių audra neįveikia.

„Lūžta seni medžiai ir stulpai, jie lengviausiai vėjo pažeidžiami. Paprastai vėliau paaiškėja, kad audros nulaužti medžiai buvo išpuvę viduje“, - aiškino ji.

Per tris stichijos siautėjimo dienas gelbėtojai net 51 kartą važiavo šalinti gatvėse nuvirtusių medžių.

Savaitgalį pietryčių Lietuvoje praūžus didžiausiai vasaros audrai šimtai automobilių liko sulankstytais stogais ir išdaužytais stiklais. Juos atakavo didžiuliai ledo gabalai, stiprus lietus ir vėtros neatlaikę medžiai bei stulpai. Didžiosios draudimo bendrovės audros žaloms atlyginti rezervavo daugiau nei milijoną litų.

„ERGO Insurance“ padalinio Lietuvoje Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas patvirtino, kad dėl audros apgadintų automobilių kreipėsi jau kelios dešimtys savininkų, o jų patirti nuostoliai gerokai didesni, nei vidutiniškai apgadinama per avarijas.

Kadangi apie automobilio apgadinimus galima pranešti per savaitę, nelaimių gali išaugti ir dvigubai.

„Šiuo metu skaičiuojama, kad savaitgalį siautusi audra vidutiniškai vairuotojams sukėlė 4 tūkst. litų žalą, tuo tarpu dėl apgadinimų avarijos metu vidutiniškai išmokama 2,5 tūkst. litų, - tvirtino jis. - Draudimo bendrovė yra atlyginusi ir 10 tūkst. litų viršijančias žalas, kurias vairuotojai patyrė liūties metu.“

Vidutiniai audros nuostoliai taip pat buvo mažesni. „ERGO Insurance“ skaičiavimu jie siekė 2 tūkst. 500 litų, o „Lietuvos draudimo“ - 1 tūkst. 600 litų.

Jei kasko neapdraustą automobilį apgadino vėtros nulaužtas medis ir vis tik apsisprendėte kreiptis į teismą, teks apsišarvuoti kantrybe, bet sulaukti žalos atlyginimo nėra beviltiška.

„Civilinis kodeksas, Aplinkos apsaugos įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas bei Želdynų įstatymas nustato, kad savivaldos institucija privalo užtikrinti, kad teritorijoje augantys krūmai ir medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Savivaldybėms įstatymų leidėjas taip pat yra įtvirtinęs pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Paprastai tokias funkcijas atlieka Savivaldybės želdynų bei želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija.

Atsakomybės subjektas - valstybė arba savivaldybė, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tokio atsakomybės subjekto ypatumas yra tas, jog delikto padarymas nulemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. valstybės civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiškia, kad valstybės civilinei atsakomybei nustatyti pakanka tik trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos atliktų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo);2) asmens patirtos žalos; 3) priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) ir žalos.

Šių sąlygų visuma yra nustatoma konkrečioje byloje. Kitais žodžiais tariant, ieškovui būtina įrodyti visas atsakomybės kilimo sąlygas. Panašaus pobūdžio bylose dažnai iškyla klausimas - ar žala neatsirado dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 str. 1 d.), t.y. ar nėra atsakomybę šalinančių aplinkybių. Nenugalimos jėgos aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurių negalima nei numatyti, nei išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti.

Pagal atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles, smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai yra priskirtini prie force majeure aplinkybių. Tačiau galutinį tašką ginčo atveju dėl žalos atlyginimo gali padėti tik teismas.

Paprastai tokio pobūdžio bylose vertinama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos stočių pažyma apie meteorologines sąlygas, fotonuotraukos, kiti įrodymai. Analizuojant teismų praktiką, darytina išvada, kad netgi tuo atveju, jei ir yra nustatyta, kad vėjas buvo stiprus, teismas vertina konkrečius veiksmus, kurie galėjo sąlygoti konkretaus medžio konkrečioje byloje nugriovimą: žiūrima, ar vėjas nebuvo vienintelis veiksnys, sąlygojęs ginčo medžio nuvirtimą.

Jeigu aplinkui augantys medžiai nenukentėjo per vėją, o nugriuvo medis, kuris buvo pvz. supuvęs, o savivaldybė neužtikrino, kad teritorijoje augantys krūmai ir medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, paprastai daroma išvada, kad gamtinės sąlygos nėra reikšmingos ir tai nelaikytina aplinkybe, šalinančia civilinę atsakomybę.

Taigi, svarbu įrodyti, kad medis nuvirto ne tiek dėl pašalinės jėgos (vėjo), kiek dėl to, kad savivaldybė neatliko tų veiksmų, kuriuos ji pagal teisės aktus privalėjo atlikti (pvz. pašalinti supuvusį medį).

Akcentuotina ir tai, kad ieškovas, t.y. žalos patyręs asmuo, turėtų laikytis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai.

Panevėžio savivaldybės atstovų duomenimis, 2015-2017 metais gauta 20 gyventojų, įstaigų prašymų atlyginti žalą. Daugiausia - dėl duobėtų gatvių.

tags: #kompensaciju #uz #zala #patirta #del #valstybineje