Šis straipsnis atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. sausio 1 d. redakcija.
Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. kovo 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai).
Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d. nutartis).
Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis; kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (inter alia 1998 m. gegužės 6 d., 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. balandžio 27 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2141/2013). Kiekvienas viešojo administravimo subjektas veiklą vykdo teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Kompetencija kaip kompleksas tam tikrų priemonių (uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos, veiklos formos ir metodai) yra svarbiausia administracinio teisinio statuso sudėtinė dalis (žr. LVAT 2014 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-293/2014). Taigi viešojo administravimo subjekto administracinį teisinį statusą sudaro tokie elementai kaip uždaviniai, funkcijos, teisės ir pan. Kiekvieno šio elemento vaidmuo nurodytame kontekste yra skirtingas, todėl jie negali būti tapatinami arba tam tikros analizės (sisteminės, loginės ir t. t.) būdu iš vienų išvedami kiti. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjekto administracinis teisinis statusas juridiškai turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas teisės aktuose (2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013). 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-13/2012).
Ši VPT funkcija reiškia, kad VPĮ turi būti tiesiogiai nurodyta, jog VPT turi pareigą priimti teisės aktus.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant skaidrumą ir teisėtumą viešųjų pirkimų srityje. Jos funkcijos apima ne tik priežiūrą ir kontrolę, bet ir konsultavimą bei švietimą. Toliau aptariamos VPT funkcijos, susijusios su informacijos rinkimu, analize, priežiūra ir konsultavimu.
VPT Funkcijos
Informacijos rinkimas, kaupimas ir analizė
VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad VPT renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Komentuojamas VPĮ punktas įtvirtina vieną iš VPT funkcijų - tai informacijos apie viešuosius pirkimus rinkimo, kaupimo, analizavimo ir viešinimo funkciją.
Priežiūra ir stebėsena
VPT, atlikdama kitas savo funkcijas, ypač priežiūrą bei stebėseną (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkto komentarus), turi ir sistemina viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus, daugiausiai susiduria su pažeidimais, klausimais ir gali identifikuoti viešųjų pirkimų sistemos trūkumus.
Bendradarbiavimas su Europos Komisija
VPT bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais, t. y. teikia ataskaitas ir informuoja apie nacionalines iniciatyvas. VPT turi pareigą pateikti Europos Komisijai VPT parengtą stebėsenos ataskaitą. Stebėsenos ataskaita teikiama ne rečiau kaip kas trejus metus. Pirmoji stebėsenos ataskaita teikiama ne vėliau kaip 2017 m. VPT turi pareigą informuoti Europos Komisiją apie perkančiosioms organizacijoms per metus pritaikytas alternatyvias sankcijas (detaliau apie alternatyvias sankcijas žiūrėti VPĮ 106 straipsnio 2 dalies komentarą), t. y. VPT turi kiekvienais metais surinkti ir Europos Komisijai pateikti pačius teismo sprendimus, kuriais buvo pritaikytos alternatyvios sankcijos.
Informavimas apie tarptautinio pirkimo vertes
VPT, kaip už viešųjų pirkimų tinkamą vykdymą bei CVP IS administravimą atsakinga institucija, turi pareigą informuoti visus suinteresuotus subjektus apie aktualias pirkimo organizavimo metu tarptautinio pirkimo vertės ribas, kadangi jos keičiamos kartą per 2 metus Europos Komisijos (detaliau žiūrėti VPĮ 4 straipsnio 1 dalies komentarą).
Prevencinė funkcija
Ši VPT vykdoma prevencinė funkcija padeda perkančiosioms organizacijoms taikyti VPĮ, užtikrina jų veiklos, susijusios su viešaisiais pirkimais, atitiktį teisės aktams, didina skaidrumą, mažina teisinius ginčus, sudaro galimybes tiekėjams dalyvauti pirkimuose. Siekdama VPĮ nuostatų efektyvaus taikymo, VPT moko perkančiąsias organizacijas, tiekėjus ir organizuoja jų mokymą įvairiomis viešųjų pirkimų temomis, organizuoja konferencijas ir kt. Neatlygintinai konsultuoja perkančąsias organizacijas ir tiekėjus VPĮ taikymo klausimais. Daugumą atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus VPT skelbia viešai interneto svetainėje. Klausimus perkančiosios organizacijos ir tiekėjai gali pateikti elektronine forma, kreiptis konsultacijos nurodytais telefonais ir el. paštu.
Vertinimo objektai atrenkami Prevenciniais tikslais atrinktų pirkimų priežiūros atlikimo ir jos rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų VPT direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-172 „Dėl Prevenciniais tikslais atrinktų pirkimų priežiūros atlikimo ir jos rezultatų įforminimo taisyklių patvirtinimo“, ir Pranešimų vertinimo darbo grupės darbo reglamento, patvirtinto VPT direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1S-49 „Dėl Pranešimų vertinimo darbo grupės sudarymo ir darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
Atsakomybė už pažeidimus
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 615 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja ANK 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.
- ANK 175 straipsnyje įtvirtinta, kad energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimo taisyklių ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą įsigyjančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti Komisijai asmenims, Komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems pirkimus atliekantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.
- ANK 184 straipsnyje įtvirtinta, kad VPĮ, PĮ, GPĮ, Koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, ar koncesijos suteikimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
- ANK 515 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
- ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Pirkimų specialisto atestavimas
VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatyta, kad VPT nustato pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinį, atlieka žinių patikrinimą, išduoda pirkimų specialisto pažymėjimą ir pratęsia jo galiojimo terminą. Šio straipsnio 1 dalies 42 punkte nurodytas žinių patikrinimas atliekamas, pirkimų specialisto pažymėjimas išduodamas, pažymėjimo galiojimo terminas pratęsiamas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Asmuo, siekiantis gauti pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsti jo galiojimą, turi Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka registruotis Viešųjų pirkimų tarnyboje pirkimų specialisto žinioms patikrinti, pasirinkdamas žinių patikrinimo datą ir laiką 20 darbo dienų nuo registracijos dienos laikotarpiu.
Komentuojamas VPĮ punktas įtvirtina vieną iš VPT funkcijų - nustatyti pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinį, kurio pagrindu formuojami testo klausimai specialisto žinių patikrinimui ir, išlaikius egzaminą, išduodamas specialisto pažymėjimas. Pirkimų specialistų žinių patikrinimo turinio reikalavimus VPT skelbia savo interneto svetainėje, kaip minėta, jais remiantis yra rengiami pirkimų specialisto atestavimo klausimai.
VPT siūlo pirkimų specialistams, rengiantis žinių patikrinimo testui, susipažinti su pateikta metodine informacija, teisės aktais, reglamentuojančiais pirkimus, mokymų įrašais, aktualia teismų praktika, įstatymų komentarais (įvertindami įstatymų pakeitimus). VPT, vykdydama vieną iš savo funkcijų - žinių patikrinimą pirkimų specialisto pažymėjimui gauti - nustato tvarką, pagal kurią sudaromi pirkimų specialisto atestavimo klausimai, vykdomas atestavimas, įtvirtinamos atestuojamų asmenų teisės ir pareigos, nustatomi techniniai reikalavimai informacinių technologijų priemonėms, išduodami, pratęsiami, panaikinami pirkimų specialisto pažymėjimai.
Pirkimų specialistas atestuojamas nuotoliniu būdu, prisiregistravęs virtualios atestacijos sistemoje (toliau - VAS), naudodamasis savo (išskyrus, kai atestavimas atliekamas VPT) IT priemonėmis. Užsiregistravę atestuotis VPT patalpose asmenys identifikuoja save, parodydami tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurį patikrina VPT atsakingas darbuotojas. Pirkimų specialistas, atlikęs registraciją VAS atestavimo atlikimui, privalo sumokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą (detaliau žiūrėti VPĮ 95 straipsnio 6 dalies komentarą).
Atestavimas laikomas pradėtu, kai pirkimų specialistas VAS aktyvuoja funkciją „pradėti testą“, ir pasibaigia, kai pateikiamas atsakymas į paskutinį klausimą ir pirkimų specialistas patvirtina testo užbaigimą, arba kai pasibaigia atestavimui skirtas laikas. Testas VAS sugeneruojamas individualiai kiekvienam testą laikančiam pirkimų specialistui iš atsitiktinai parinktų klausimų, esančių VAS klausimų bazėje.
CVP IS administravimas
Komentuojamas VPĮ punktas nustato vieną iš VPT funkcijų - tai CVP IS administravimas.
VPT funkcijos apima:
- CVP IS naudotojų valdymą, suteikiant teisę naudotis CVP IS perkančiosioms organizacijoms, tiekėjams, teisėsaugos, audito institucijoms ir kitiems teisėtiems subjektams.