Kolizinės Normos Kilnojamojo Ir Nekilnojamojo Turto Paveldėjimo Atveju

Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams, pagal įstatymą arba išreiškus savo valią testamentu. Paveldėjimo teisė yra gan svarbi teisė ir aktuali kiekvieno žmogaus gyvenime, manau kiekvienas, ankščiau ar vėliau su tuo susiduriame. Vieni tampame paveldėtojais, kiti - testatoriais. Su didžiausiomis problemomis susiduriama paveldint, ypač, jei paveldėjimo teisę reikia vykdyti susiduriant su kelių užsienio valstybių teise. Taip pat susiduriama ir su didesnėmis problemomis, iškyla daug daugiau klausimų, nei vykdant šią teisę vienoje valstybėje.

Labai svarbu yra nustatyti paveldėjimo santykiams taikytiną teisę, kadangi dėl migracijos dažnai pasitaiko, kad palikėjas, įpėdiniai ir palikimas yra skirtingose valstybėse. Dėl šio klausimo svarbos tarptautinės privatinės teisės ir materialiosios paveldėjimo teisės derinimas.

Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Abu šie pagrindai nėra atriboti vienas nuo kito, greičiau jie yra susiję. Reikia paminėti, kad yra ribinių atvejų, kuomet dalis palikimo pereina pagal testamentą, kita - pagal įstatymą.

Įvairių valstybių paveldėjimo teisei taip pat būdingi dideli skirtumai. Skiriasi keliami reikalavimai testamento formai, įstatyminių įpėdinių ratas, palikimo priėmimo būdai, įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ir kiti dalykai. Pavyzdžiui: taikant vienos valstybės teisę palikimo santykiams, asmuo galėtų paveldėti, o taikant kitos valstybės teisę - ne, kaip ir pagal vienos valstybės teisę įpėdinis už palikėjo skolas atsako savo turtu, pagal kitos valstybės - ne, nes įpėdinių atsakomybė yra ribojama palikimo dydžiu.

Kaip Tvarkyti Palikimą Po Mirties? Svarbiausi Žingsniai Ir Rizikos

Tarptautinės Konvencijos

  • 1961 m. Hagos konvencija dėl kolizinių normų, susijusių su paveldėjimu pagal testamentą.
  • 1972 m. Europos Tarybos Bazelio konvencija dėl testamentų registravimo schemos sukūrimo.
  • 1973 m. Hagos konvencija dėl mirusių asmenų palikimo administravimo.
  • 1973 m. UNIDROIT Vašingtono konvencija dėl vieningo įstatymo, nustatančio tarptautinio testamento formą .
  • 1989 m. Hagos konvencija dėl teisės, taikytinos paveldėjimo santykiams.

Hagos konvencija

Testamentinis Veiksnumas Ir Testamento Forma

Paveldint pagal testamentą, įpėdinį įvardija testatorius surašytame testamente.

Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats. Pirmoji aplinkybė - fizinio asmens testamentinis veiksnumas - testatoriaus galėjimas sudaryti, pakeisti ar panaikinti testamentą nustatomas pagal testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę. Jeigu asmuo nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo ar ją nustatyti neįmanoma, tai galėjimas sudaryti testamentą nustatomas pagal jo sudarymo vietos valstybės teisę. Pavyzdžiui, asmuo turintis nuolatinę gyvenamą vietą Lietuvoje, sudaro testamentą būdamas Egipte.

Antroji aplinkybė - tai teisė, pagal kurią sprendžiama testamento galiojimo ir jo formos požiūriu. Testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma šių aktų sudarymo vietos valstybės teisė. Formos požiūriu testamentas galioja, kurio forma atitinka jo sudarymo vietos valstybės teisės reikalavimus. Pavyzdžiui, atostogaudamas Turkijoje Lietuvos pilietis sudaro testamentą. Norint nustatyti ar testamentas galios, reikės taikyti ne Turkijos, o Lietuvos teisę.

Tačiau testamento forma atitinka valstybės teisės reikalavimus, kurios pilietis buvo testatorius sudarydamas testamentą, todėl jo sudarytas testamentas galioja. Taigi, iš to išplaukia, kad testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jeigu šių aktų forma atitinka bent vienos iš trijų valstybių teisės reikalavimus: testamento sudarymo valstybės; testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės; testatoriaus pilietybės valstybės.

Jeigu testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę. Sprendžiant testamento galiojimo dėl palikto kilnojamo ar nekilnojamo turto klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad testamento formai gali būti taikoma skirtingų valstybių teisė.

Lietuvos dvišalėse tarptautinėse teisinės pagalbos sutartyse dažniausiai numatoma, kad testamento formai taikoma susitariančiosios šalies, kurios pilietis buvo palikėjas sudarydamas testamentą, teisė.

Kilnojamojo Ir Nekilnojamojo Turto Paveldėjimas

Visi klausimai susiję su kilnojamojo turto paveldėjimu (asmenys galintys būti įpėdiniais, įpėdinių eilės, įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas, privalomoji palikimo dalis, testamentinė išskirtinė, palikimo priėmimas ir kt.) sprendžiami pagal valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Pavyzdžiui palikėjas nuolat gyveno Prancūzijoje, todėl Lietuvoje esantis jo kilnojamas turtas bus paveldimas pagal Prancūzijos teisę.

Jeigu palikimas atsirado po Lietuvos Respublikos piliečio mirties, tai nepaisant taikytinos teisės jo įpėdiniai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir turintys teisę (pagal palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas) į privalomąją palikimo dalį, paveldi šią dalį pagal Lietuvos Respublikos teisę, išskyrus nekilnojamuosius daiktus. Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiui mirus, likęs Prancūzijoje gyvenamasis butas bus paveldimas pagal Prancūzijos, o ne pagal Lietuvos teisę, todėl ir ši norma nebus taikoma, kadangi šią normą taikyti galima tik nagrinėjant byla Lietuvoje.

Dar viena svarbi kolizinė norma nustatyta tame pačiame straipsnyje: jeigu pagal paveldėjimo santykiams taikytiną teisę turtas negali pereiti užsienio valstybei, kai kitų įpėdinių nėra, o turtas yra Lietuvoje, tai šis turtas pereina Lietuvos Respublikos nuosavybėn. Pavyzdžiui taikant Anglijos teisę, valstybė nepaveldi, o jei įpėdinių nėra, likęs asmeniui mirus turtas pereina valstybės nuosavybėn ne pagal paveldėjimo teises, bet pagal daiktinės teisės normas, t.y. kaip bešeimininkis turtas. Taigi, jei paveldėjimo santykiams būtų taikoma Anglijos teisė, tai turtas, kuris nėra Anglijoje, jos nuosavybėn negalėtų pereiti. Tokiu atveju jį paveldėtų Lietuvos valstybė bendrais pagrindais, t.y.

Testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę.

Esant dvišalei teisinės pagalbos sutarčiai, paveldėjimo santykiams taikytina teisė, nustatoma pagal dvišalės sutarties nustatytas kolizines taisykles - nustatytos specialiosios normos, kurios reglamentuoja palikimo perėjimą valstybei. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutartyje nurodytą teisės normą: pagal susitariančiųjų šalių teisę, palikimas turėtų pereiti valstybei, tai kilnojamasis daiktas perduodamas valstybei, kai mirdamas pilietis buvo palikėjas, o nekilnojamasis daiktas pereina tos valstybės nuosavybėn, kurios teritorijoje jis yra.

Kilnojamojo turto paveldėjimui taikoma arba palikėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Kilnojamojo turto paveldėjimui taikoma palikėjo pilietybės valstybės jam mirštant teisė, numatyta tik Lietuvos ir Lenkijos sutarties.

Kai kuriose sutartyse aptariamas ir teisės - pagal kurią nustatomas palikėjo testamentinis veiksnumas, klausimas.

Palikimo atsiradimo vieta pagal CK laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta jos samprata pateikta CK 2.12 str. 1d. Nuolatinės gyvenamosios vietos institutas svarbus tarptautinei privatinei teisei, nes fizinio asmens teisinis statusas, pagal CK 1.15 - 1.18str., nustatomas vadovaujantis jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teise.

Pavyzdys: Mokesčio Sumokėjimas Užsienio Valstybėje

Nuolatinis Lietuvos gyventojas nuo užsienio valstybėje esančio paveldėto turto Lietuvoje privalo sumokėti 180 Lt mokestį (tarkim, kad sumokėtino mokesčio suma pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų lito ir euro kursą sudaro 50 eurų). Užsienio valstybėje, kurioje yra šis paveldėtas turtas ir kuri yra nurodyta finansų ministro patvirtintame užsienio valstybių sąraše, gyventojas sumokėjo paveldimo turto (ar jam tapatų) 70 eurų (t.y. 252 Lt) dydžio mokestį. Iš apskaičiuotos 180 Lt sumos atskaitomi 180 Lt, sumokėti toje užsienio valstybėje.

tags: #kolizines #normos #taikomos #kilnojamojo #ir #nekilnojamojo