2026-ieji Lietuvoje prasidėjo ekonominio stabilumo ir atsargaus optimizmo nuotaikomis. Po kelerių metų turbulencijos dėl pandemijos, infliacijos šuolių ir geopolitinių įtampų, šalies ūkis, regis, po truputį grįžta į augimo trajektoriją. Viena iš labiausiai stebimų ekonominių temų - paskolų palūkanų normos.
Po ilgo laikotarpio, kai Europos Centrinis Bankas didino bazines palūkanas siekdamas pažaboti infliaciją, 2024 metais situacija pradėjo keistis. Infliacija ėmė slopti, o palūkanos - mažėti. Ši tendencija turėtų tęstis ir 2026 metais.
Paskolų palūkanų mažėjimas jau daro įtaką paskolų rinkai. Gyventojai aktyviau domisi vartojimo bei būsto paskolomis, o finansinės institucijos siūlo vis lankstesnes sąlygas. Naujų būsto paskolų su kintama palūkanų norma marža nuo 2020 metų sumažėjo nuo 2,4 % iki 1,65 %, o tai gerokai padidina paskolų prieinamumą.
Palūkanų Normos ir Jų Sudėtis
Lietuvos bankas nurodo, kad šiuo metu paskolų būstui įsigyti vidutinės palūkanų normos Lietuvoje siekia 5,44 proc. Šias palūkanų normas sudaro Europos Centrinio Banko nustatomas EURIBOR bei banko marža, kurią kiekviena kredito įstaiga nusistato individualiai.
Tai, kaip yra suskaičiuojamos palūkanos, priklauso nuo daugelio veiksnių. „Verta atkreipti dėmesį į tai, kad suteikdamas paskolą, bankas kiekvieną atvejį vertina individualiai. Todėl banko suteikta palūkanų marža gali skirtis. Ji priklauso nuo būsto vietos, kainos, kliento mokumo ir kitų veiksnių. Natūralu, kad klientai su prastesne kredito istorija taip pat yra priversti mokėti didesnes palūkanas. Tai padeda kompensuoti nuostolius, kurie gali atsirasti tokiems klientams nevykdant finansinių įsipareigojimų ir toliau konkuruoti su skirtingais kreditoriais, turinčiais kitokį rizikos apetitą.
Bankų Pasiūlymai ir Maržos Skirtumai
Remiantis viešais duomenimis, tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės būsto paskolai siūlomos banko maržos skirtumas siekia net 0,7 proc., nors nemaža dalis bankų į šį palyginimą net nėra įtraukti, todėl realūs skirtumai - net didesni. Skirtumas tarp bankų pasiūlymų gali sudaryti net iki aštuntadalio visos paskolos kainos.
Skirtumai tarp bankų pasiūlymų paskoloms dažnai būna gana nedideli, esant tokiam pasirinkimui. Skirtumas tarp geriausio ir prasčiausio pasiūlymo taip pat gali būti ganėtinai didelis. Kaip ir bet kurioje kitoje rinkoje, ar tai yra maitinimo verslas, ar elektroninė prekyba, kaina gali būti vienas iš konkurencinių pranašumų. Pastaruoju metu kai kurie bankai taip pat pradėjo siūlyti paslaugų paketus.
Didieji komerciniai bankai, kuriuose atidaromos einamosios sąskaitos kasdieninėms verslo ir fizinių asmenų reikmėms, turi prieigą prie dažnai nemokamų papildomų lėšų, kurias gali įdarbinti savo reikmėms. Tai - pigiausios lėšos, kurios generuoja didesnę grąžą.
„Labai svarbu kreiptis ne į vieną, o bent kelis ar net visus būsto paskolas išduodančius kreditorius. Tai leis palyginti jų pasiūlymus ir gauti geriausią bei sutaupyti ne vieną tūkstantį eurų“, - apibendrina E. Arnatkevič.
Būsto Paskolų Refinansavimas
Didžiausias susidomėjimas refinansavimu buvo stebimas ankstyvą pavasarį, po to, kai praėjusių metų vasario 1 d. įsigaliojo su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisos, kuriomis buvo palengvintos ir supaprastintos būsto paskolų refinansavimo sąlygos. Bendra nekilnojamojo turto, įsigyto už šias paskolas, vertė yra beveik 3 mlrd. eurų.
Šią savaitę paskelbtais Lietuvos banko duomenimis, didžiausias aktyvumas persitariant ir refinansuojant būsto paskolas, buvo fiksuotas 2025 m. kovo mėnesį, kai bendra tokių paskolų suma siekė beveik 400 mln. eurų.
„Būsto paskolų refinansavimo suaktyvėjimą Lietuvoje ėmėme stebėti dar 2024 m. vasarą, kai gana sparčiai ėmė mažėti tiek Europos centrinio banko nustatoma bazinė palūkanų norma, tiek EURIBOR. Besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje žmonės ėmė aktyviau domėtis galimybėmis pagerinti ir savo turimų paskolų sąlygas“, - prisimena „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Vis tik antroje 2024 m. pusėje refinansuojamų ir persitariamų būsto paskolų kiekis dar nebuvo itin didelis ir 150 mln. eurų sumą viršijo tik vieną kartą, spalio mėnesį. Užtat jau 2025 m. vasarį, vos įsigaliojus įstatymo pataisoms, bendra refinansuotų ir persitartų būsto paskolų suma išaugo iki beveik 350 mln. eurų, o kovo mėnesį pasiekė rekordą - beveik 400 mln. eurų.
Pirmąjį praėjusių metų pavasario mėnesį Lietuvos gyventojai refinansavo arba persiderėjo sąlygas paskolų, bendrai sudariusių beveik 3 proc. viso būsto paskolų portfelio, kuris tą mėnesį buvo vertinamas 13,5 mlrd. eurų.
„Panašias tendencijas fiksavome ir „Urbo“ banke - įsigaliojus įstatymo pataisoms, pirmaisiais mėnesiais sulaukėme daugiau nei įprastai užklausų dėl turimų būsto paskolų peržiūrėjimo tiek iš savų, tiek iš kitų finansų įstaigų klientų. Vėlesniais mėnesiais šis srautas pamažu mažėjo“, - pasakoja J.Ivaška.
Paskutinį praėjusių metų mėnesį Lietuvoje buvo refinansuota ar persitarta dėl būsto paskolų, kartu įvertintų nepilnais 100 mln. eurų. Bendras vidutinis per mėnesį refinansuotų ir persitartų paskolų lygis 2025 m. buvo beveik dvigubai didesnis nei 2024-aisiais.
„Lietuvos banko skaičiavimais, nuo 2025 m. vasario gyventojai, persitardami dėl paskolos sąlygų, maržą vidutiniškai susimažino 0,33 proc. punkto, o refinansuodami - 0,46 proc. punkto. Dėl to per visą paskolos laikotarpį vienas klientas vidutiniškai sutaupys apie 3,7 tūkst. eurų, o refinansavęs paskolą - apie 6,8 tūkst. eurų“, - priduria J.Ivaška.
Palūkanų Fiksavimas ir Dabartinė Situacija
Veikiamos tiek žemų bazinių ECB palūkanų, tiek refinansavimo apimčių išaugimo, naujai išduodamų būsto paskolų palūkanos pernai taip pat sumažėjo. 2025 m. sausį vidutinė naujai išduodamų būsto paskolų palūkanų norma dar siekė 4,13 proc., tačiau jau vasarį pradėjo mažėti, o antrąjį pusmetį svyravo tarp 3,63 ir 3,67 proc.
Praėjusių metų pradžioje buvo laukiama, kad bazinės ECB palūkanos ir toliau mažės - galbūt net iki mažiau nei 1 proc. 2026-aisiais. Vis tik šiuo metu dauguma ekspertų linkę manyti, kad palūkanos šiuo laikotarpiu jau pasiekė žemiausią lygį.
„Urbo“ Verslo tarnybos direktorius primena, kad palūkanoms stabilizavusis, verta peržvelgti ir iš naujo įsivertinti dabar turimus finansinius įsipareigojimus. „Palūkanų lygiui nusistovėjus, yra tinkamas momentas peržiūrėti turimų paskolų sąlygas. Kol bazinė palūkanų norma nepradėjo kilti, galbūt verta pagalvoti ir apie fiksuotas palūkanas, kurios įtvirtintų turimas sąlygas ilgesniam laikotarpiui ir leistų užtikrinčiau jaustis bei lengviau planuoti savo artimiausių metų finansus“, - svarsto J.Ivaška.
Paskutinę praėjusių metų dieną visų Lietuvoje išduotų būsto paskolų suma siekė 15,12 mlrd. eurų. Per metus ji išaugo daugiau nei 14,5 proc., nuo 13,2 mlrd. eurų.
Nors vidutinė būsto paskolų palūkanų marža šiuo metu siekia apie 1,6 proc., beveik pusės paskolų turėtojų sutartyse užfiksuota marža viršija 2 procentus. Tai parodė rugsėjį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Šio tyrimo duomenimis, daugiau nei 10 proc. Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, jog daugiau nei trečdalio, arba 36 proc. būsto paskolų turėtojų sutartyse nustatyta banko palūkanų marža (neskaitant Euribor) svyruoja nuo 2 iki 3 proc.
Dar 11 proc. teigė pasirašę būsto kredito sutartis su 3 proc. „Daugiau nei 2-3 procentus siekusios būsto paskolų palūkanos kažkada buvo įprastas reiškinys, tačiau dabar situacija visiškai pasikeitusi. Pastaruoju metu mažėja tiek vidutinė bankų paskolų palūkanų marža, tiek Euribor palūkanų norma. Infliacijos tempai susitraukė, spartėja ekonomikos augimas, didėja gyventojų pajamos, tad metas refinansuoti savo būsto paskolą dabar tikrai yra palankus. Juolab kad šiuo metu galima gauti pasiūlymą kompensuoti su paskolos refinansavimu susijusias išlaidas“, - sako J.
Apklausos duomenimis, iš viso šiuo metu būsto paskolas yra paėmę beveik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų. 28 proc. jų yra taikoma 1,5-2 proc. dydžio palūkanų marža, o 12 proc. - mažesnė nei 1,5 proc.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, rugpjūčio mėnesį naujai sudarytoms būsto paskoloms buvo taikoma vidutinė 5 proc. būsto paskolų norma. Į ją, be banko maržos, įskaičiuota ir Euribor (tarpbankinės rinkos palūkanų norma) - 6 mėn. Euribor dydis rugpjūčio mėnesį dažniausiai svyravo 3,40-3,45 proc.
Didžiausia dalis žmonių, mokančių 3 proc. viršijančias palūkanas, yra 56-erių metų amžiaus ir vyresnių kategorijoje - beveik ketvirtadalis, arba 23,5 proc. Palyginti, iš visų 26-35 m. amžiaus respondentų daugiau nei 3 proc. palūkanų bankui moka tik 4,3 proc.
13 proc. būsto paskolų turėtojų, nurodė, jog nežino ar neprisimena, kokia yra jų mokama banko palūkanų marža. Daugiausiai tokių „užmaršuolių“ - net 22,2 proc. - yra tarp 46-55 metų amžiaus respondentų. Savo mokamų palūkanų dydžio neprisimena 8,1 proc. vyrų ir beveik 17 proc.
Tyrimo duomenimis, būsto paskolos refinansavimo galimybė domina 27 proc. būsto paskolų turėtojų - iš jų trečdalis jau derina šį klausimą su bankais, o du trečdaliai ketina padaryti tai artimiausiu metu.
„Būsto paskolų rinka nuolat keičiasi ir sąlygos, kuriomis paskolos buvo išduodamos prieš keletą ar keliolika metų, gali labai skirtis nuo šiandieninių. Apie refinansavimą ypač turėtų pagalvoti tie žmonės, kurie būstui skolinosi palūkanų piko periodais - labai tikėtina, kad dabar jiems pavyktų itin reikšmingai susimažinti savo finansinius įsipareigojimus“, - pabrėžia J.
LB duomenimis, iš viso šių metų rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje buvo išduota būsto paskolų už 12,76 mlrd. Lietuvos paskolų rinka nuo šių metų išgyvena aktyvių pokyčių laikotarpį - tai lemia ne tik mažėjančios būsto paskolų palūkanų normos, bet ir spartus technologijų vystymasis bei vis didėjantis vartotojų finansinis raštingumas. Nors ekonominės prognozės signalizuoja apie augimą, išlieka ir tam tikros rizikos, kurios gali turėti įtakos tiek finansų sektoriui, tiek gyventojų elgsenai.
Rekomendacijos Prieš Skolinantis
Prieš gaunant naujo būsto raktus reikia atlikti ne vieną žingsnį, kuris ilgiems metams gali lemti gyvenimo kokybę ir finansinę padėtį. NT plėtros bendrovės „Citus“ pardavimų vadovė Jurga Bagdonavičiūtė-Aldošinienė priduria, kad dalis plėtotojų laukė rinkos suaktyvėjimo ir tam specialiai rengėsi. Ji tiki, kad pirkėjai šiemet rinkoje išvys nemažai naujienų ir įvairių projektų, orientuotų į skirtingus klientų poreikius.
„Įvertinti asmeninius poreikius ir gyvenimo būdo prioritetus - vieni svarbiausių namų darbų, planuojant įsigyti nuosavą būstą“, - teigia J. Bagdonavičiūtė-Aldošinienė. Pasak jos, svarbu ne tik nagrinėti bei lyginti kainas, bet ir iš anksto nusistatyti savo prioritetus bei aiškiai žinoti, kokio būsto ieškote.
Dauguma paskolas suteikiančių finansuotojų atveria galimybę pasinaudoti skaičiuoklėmis, kurios padeda nustatyti, kokio dydžio paskolą gali gauti asmuo ar šeima, ketinanti įsigyti būstą.
Konkrečias kredito suteikimo sąlygas SEB bankas visada nustato atsižvelgdamas į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką ir įvertinus kiekvieną sandorį.
Suteikdami būsto paskolas, bankai privalo vadovautis Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais. Įsigyjant būstą su paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių tvarių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc.
Planuojant skolintis, svarbu žinoti, kad tvarios, pakankamos pajamos ir gera kredito istorija yra būtina sąlyga gauti finansavimą. Kartu E. Dovbyšienė pataria apmąstyti įvairius ateities scenarijus: ar tuo atveju, jei palūkanų normoms vėl imtų kilti, didesnės paskolos įmokos nesukels sunkumų ir streso, ar nuo to nenukentės gyvenimo kokybė ir kt.
Finansavimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad būsto paskola su fiksuotąja palūkanų norma namų ūkiams padeda būti atsparesniems, nes užfiksuotu laikotarpiu jų išlaidos palūkanoms nesikeis, nepaisant palūkanų normų pokyčių rinkose.
Bankų Siūlomos Sąlygos
Bankų išduodamos būsto paskolos sąlygos priklauso nuo jūsų šeimos pajamų, šeimos dydžio, įsipareigojimų, paskolos sumos, pradinės įmokos ir daugelio kitų faktorių.
Atlikome tyrimą su statistiniais duomenimis ir sudarėme lentelę, kurioje pateikiame kokio dydžio būsto paskolos palūkanas (banko maržą) siūlo Lietuvos komerciniai bankai.
Palyginkite bankų siūlomas palūkanas, susipažinkite su svarbiausiais kriterijais gaunant paskolą bei užpildykite paraišką būsto paskolai gauti.
Be žemiau esančios būsto paskolos palyginimo lentelės, labai rekomenduojame pasinaudoti kita itin naudinga informacija apie būsto paskolas - Bankai.lt lankytojai pateikia anoniminius duomenis apie tai, kokio dydžio palūkanas jie gavo bankuose imdami paskolas, informacija pateikiama viešai: išduotų paskolų palūkanos.
Kredito unijos siūlo ženkliai aukštesnes būsto paskolos palūkanas nei bankai, tačiau unijos lengviau išduoda būsto paskolas.
¹ Tai yra tik rekomendacinio pobūdžio būsto paskolų sąlygos.
Banko marža bankuose pateikta pagal Bankai.lt atliktą tyrimą, nurodžius konkrečiam bankui pagrindinius paskolai gauti reikalingus duomenis.
SEB banko klientų būsto paskolų duomenys (nuolat pildoma)
| SEB paskolos data | Gauta SEB marža | Paskolos suma, EUR | Šeimos pajamos, EUR/mėn. | Šeimos sudėtis | Palūkanų tipas | Kiek pasiūlė kiti |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2020 03 | 2,34 % | 46500 | 850 | 1 + 1 | Anuitetas (pastovus) | Swedbank pasiūlė 2,49; Citadelė paparašė daug 25 proc. pradinio įnašo (senos statybos butas, visiems kt. bankamss užteko 20 proc.); Luminor pajamos buvo per mažos ir galėjo duoti daug mažesnį kreditą |
| 2020 02 | 2,51 % | 35600 | 4500 | 2 + 2 | Anuitetas (pastovus) | Tai trečioji busto paskola, todėl palukanos didesnės negu rinkoje. Gavome finansavima SEB 2.51 marža, 20 metų, su 30 proc.. SWED siūlė 2.9 marža, 22 metai, su 20 proc., LUMINOR per mėnesį laiko taip ir nesusisieke, nors buvo užpyldytos dvi paraiškos (mano ir sutoktinio). Citadele nefinansavo. |
| 2020 02 | 2,3 % | 38000 | 1100 | 1 | Anuitetas (pastovus) | Luminor 2.7% |
| 2020 01 | 2,26 % | 68000 | 1800 | 2 | Anuitetas (pastovus) | SWED pasiūlė minimaliai 2,49 su 6mėn EURIBOR, Luminor sakė minimaliai gali siūlyti 2,6. sąlygos bent jau standartinėse panašios, tik SWED pražiūri maržą kas 2m. |
| 2020 01 | 2,29 % | 75000 | 2100 | 2 | Anuitetas (pastovus) | Luminor 2,4, 85 proc. finansavimas. Swedbank ir citadelė 70 proc. |
Swedbank banko klientų būsto paskolų duomenys (nuolat pildoma)
| Swedbank paskolos data | Gauta Swedbank marža | Paskolos suma, EUR | Šeimos pajamos, EUR/mėn. | Šeimos sudėtis | Palūkanų tipas | Kiek pasiūlė kiti |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2020 04 | 2,56 % | 46400 | 1200 | 1 | Anuitetas (pastovus) | Luminor su 20proc inaso - 2.66proc (ne klientas). SEB bankas per 3savaites nesugebejo pateikti sprendimo, bet preliminariai kalba sukosi apie 2.5 marza (klientas). Siauliu bankas norejo 30proc inaso, nes senos statybos bustas, del to atmestas. |
| 2020 03 | 1,99 % | 116000 | 3500 | 2 | Anuitetas (pastovus) | Seb siūlė 2,02%, luminor iš pradžių 2,47%, bet pasakius jog kiti siūlo daug geresnes sąlygas nusileido iki 2,20% |
| 2020 03 | 2,09 % | 103000 | 2300 | 2 + 1 | Anuitetas (pastovus) | SEB pasiūlė 2.2% dėl karantino pakeitė pasiūlymą į 2.8% - iki karantino bendravo tikrai sąžiningai ir stengėsi padėti kaip galėdami, po karantino kita kalba jau buvo; Luminor 2.55% - labai liūdnas aptarnavimas, dar keistesnis faktas - duoda tik preliminarias sąlygas, svarstymas vykdomas tik pasirašius, kad kreditą imsite pagal preliminarias sąlygas. Swedbank pateikė pasiūlymą greičiausiai, aptarnavimą vertinčiau aukščiausiu balu iš šių trijų bankų, taip pat ir lanksčiausi buvo dėl sąlygų. |
| 2020 02 | 2,19 % | 105800 | 1720 | 2 | Anuitetas (pastovus) | Luminor sakė ne mažiau 2,6. SEB pasakė, kad net galime nelaukti, nes geriau už Swed nepasiūlys. Citadelė dengia tik 80proc. kainos perkant namą. Šiaulių bankas neduoda mažiau 2,7. |
| 2020 02 | 2,01 % | 120000 | 1575 | 1 | Anuitetas (pastovus) | Bendra pirkinio suma buvo 143000 Eur, iš ju 123000 bustas, 20000 Eur įsirengimui. Luminor palūkanos 2,45 % ir skolino tik būstui, įsirengimui davė 1500 eur:) Citadele palūkanos 2,2 %, įsirengimui 5000 eur. SEB po iiiiiilgo laiko sutiko skolinti tik būstui, palūkanos nuo 2,3 %, įsirengimui neskolino. Šiaulių banko neprašiau, nes palūkanos žinojau, kad bus nuo 2,3%. |
Luminor banko klientų būsto paskolų duomenys (nuolat pildoma)
| Luminor paskolos data | Gauta Luminor marža | Paskolos suma, EUR | Šeimos pajamos, EUR/mėn. | Šeimos sudėtis | Palūkanų tipas | Kiek pasiūlė kiti |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2020 02 | 2,2 % | 35000 | 2300 | 2 + 2 | Anuitetas (pastovus) | SEB - 2,55 plius buvo reikalavimas pradinį įnašą turėti jų banke. Swedbank - per mėnesį pasiūlymo taip ir nepateikė. Luminor Kaune viskas vyko sklandžiai, greitai ir gerai. |
| 2020 02 | 2,37 % | 80000 | 2000 | 2 + 1 | Anuitetas (pastovus) | Swed bankas pažadėjo ,bet po to nebedave. Šiauliu bankas pasiūlė ta pati. I Seb banka nesikreipeme |
| 2019 12 | 2,5 % | 34000 | 650 | 1 | Anuitetas (pastovus) | Swedbankas nedave, tiek kiek reikejo, nors kliente esu daug metu...Seb nefinansavo 85proc. Todel liko luminor |
| 2019 09 | 2,74 % | 39000 | 1400 | 2 + 1 | Linijinis (kintamas) | Nenurodė |
| 2019 05 | 2,63 % | 40325 | 850 | 1 | Anuitetas (pastovus) | SEB pasiūlė 2,45, bet vilkino laiką mėnesį, kol galiausiai nekreditavo. Tik blogiausi atsiliepimai apie SEB banką. Nekompetetingi darbuotojai, kabinasi prie tokių dalykų, kurie kitiems bankams net neaktualūs priimant sprendimus dėl kreditavimo. Mėnesį laiko laukiau, vis kažkokių naujų dokumentų prašė visą tą laiką, lyg negalėtų visko iš karto sužiūrėti. Swed pasiūlė 2,79 proc. |
Naujiena! Jau išduotų būsto paskolų sąlygos bankuose.
Bankai.lt lankytojai pradėjo dalintis gautų būsto paskolų sąlygomis.
Pradėjome ilgalaikį naują tyrimą, kuriame publikuojamos realios jau gavusių būsto paskolas palūkanos ir sąlygos.
Dėmesio! Palyginkite bankų ir kredito unijų siūlomas preliminarias palūkanas už būsto paskolas Bankai.lt portale.
Tiek nepriklausomi tyrimai, tiek bendruomenės pateikiama reali informacija atskleidžia būsto paskolų maržų dydžius.