Klausimas, ką daryti, jei kaimynas teršia jūsų sklypą, gali atrodyti paprastas, tačiau jis dažnai tampa gerų kaimyninių santykių išbandymu, peraugančiu į rimtus konfliktus. Tokių ginčų kyla tikrai labai daug.
Medžių šakos ir šaknys
Medis, išaugęs netoli sklypų ribos, gali skleisti pavėsį, nusėti kiemą lapais ar vaisiais, o jo šakos gali prasiskverbti į svetimą teritoriją. Taigi, ar kaimynas turi teisę nupjauti šakas nuo jūsų medžio, ir ar tą patį galite padaryti su jo šakomis?
Nuosavybės teisių principas yra esminis: medis, augantis jūsų nuosavybėje, priklauso jums, todėl jūs esate atsakingas už jo būklę ir priežiūrą. Tai reiškia, kad be jūsų aiškaus leidimo ar teisiškai pagrįstos priežasties kaimynas neturi teisės savavališkai pjauti šakų nuo jūsų medžio, net jei jos kabo virš jo teritorijos.
Neteisėtas šakų genėjimas gali ne tik pakenkti medžiui, o tai savo ruožtu pareikalaus žalos atlyginimo, bet ir sukelti jo žūtį. Neatsargus įsikišimas gali sukelti ligų vystymąsi, pavyzdžiui, dėl neteisingo genėjimo patogeniniai grybeliai gali prasiskverbti pro žievę.
Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu, tačiau ši teisė nėra neribota ir turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.
Situacijos, kai kaimyno medžio šakos uždengia jūsų sodą, išbarsto lapus ir vaisius ant vejos ar net trukdo eismui, yra dažnos. Tokiu atveju jūsų veiksmai taip pat turėtų būti apgalvoti ir atitikti įstatymus. Be kaimyno leidimo jūs taip pat negalite nukirsti jo medžio šakų.
Lietuvoje nėra tiesioginių reglamentų, kurie leistų jums nupjauti svetimo medžio šakas be savininko sutikimo. Tačiau jei šakos kelia tiesioginį pavojų jūsų gyvybei, sveikatai ar turtui (pavyzdžiui, nulūžusi šaka kabo virš stogo), turite teisę imtis priemonių tokiai grėsmei pašalinti.
Problemų gali sukelti ne tik šakos, bet ir medžio šaknys. Kaimyno medžio šaknys gali įsiskverbti į jūsų sklypą, pažeisdamos pastato pamatus, drenažo sistemas ar nuotekų vamzdžius.
Jei kaimyno medžio lapai ar vaisiai nukrenta ant jūsų nuosavybės, tai paprastai laikoma natūraliu reiškiniu. Negalite reikalauti, kad kaimynas pašalintų šias nuokrisas iš jūsų nuosavybės.
Jei kaimyno medis dėl neatsargumo ar ligos apgadina jūsų turtą, kaimynas yra atsakingas už padarytą žalą.
Prieš imantis bet kokių veiksmų su medžiu, įsitikinkite, kad jis nėra saugoma rūšis arba neturi specialaus statuso.
Planuojant naujus sodinimus prie sklypo ribos, atsižvelkite į būsimą medžio dydį.
Medžių ir krūmų sodinimo atstumai
Krūmai ir medžiai iki 2 m aukščio turi būti sodinami 1 m atstumu iš visų pusių. Aukštesni augalai, augantys ar formuojami 2-3 m aukščio, - 2 m atstumu. O dar aukštesni iš šiaurinės pusės turėtų būti sodinami 5 m atstumu, o iš kitų pusių - 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Daugiausiai ginčų kyla dėl tujų gyvatvorių. Jeigu šių augalų tvora formuojama iki 1,3 m aukščio, iš šiaurinės pusės reikia sodinti 1 m atstumu nuo sklypo ribos, o iš kitų pusių - mažesniu atstumu.
Tvoros statyba
Jeigu nori žmogus statyti tvorą peržengiant sklypo ribą, visais atvejais būtina gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą. Būtinai raštišką, nes žodinio vėliau, jei kiltų ginčų, neįrodysi. Teisės aktai nenustato notarinės formos. Užtenka rašytinio savininko sutikimo. Tačiau rekomenduoju, kad tame sutikime būtų detaliai aptarta, kokia žadama statyti tvora. Patarčiau net pridėti eskizą, koks bus pamatas, iš kokių medžiagų ir kokios spalvos. Kad kaimynas raštiškai patvirtintų, jog neprieštarauja. Pasitaiko, kad jau apsitvėrus, kaimynai pareiškia, jog ne tokios tvoros tikėjosi ir ima bylinėtis.
Jei tvora numatoma prie pat sklypo ribos, bet jos neperžengiant, ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų instaliacijos, t. y. šviesos pralaidumo, reikalavimų. Jūsų šiaurinė pusė bus pietinė kaimynui. Ne pagal reikalavimus pastatyta labai aukšta tvora iš šios pusės užstos saulę, mes šešėlį į kaimyno sklypą ir kentės šviesos negaudami jo augalai. Ginčų dėl to tikrai kyla dažnai.
Netikėtos situacijos
Dažniausiai asmenys puola tvertis tvora kaimynams, su kuriais nesutariama, išvykus atostogauti. Taip tikintis, kad post factum kaimynai neprieštaraus ir jau nesibylinės. Deja. Arba pasitaiko tokių netikėtų, išskirtinių atvejų. Vienas nustebino net mane pačią. Atsikraustė naujakuriai į naują kvartalą, kuriame jau kaimynai buvo jų sklypo riboje įsirengę tvorą. Naujakuriai neprieštaravo, nekėlė pretenzijų, bet tvorą pastatę kaimynai pasakė, kad jie jau turi tvorą ir nesąžininga. Pareikalavo prie jų tvoros atsitverti dar ir sava. Kadangi naujakuriai į tokį reikalavimą nereagavo, kaimynai perlipę per tvorą iš kitos pusės ją išterliojo dažais, manydami, kad šie dabar bus priversti statyti savo tvorą. Taigi būna net tokių keistų atvejų.
Privataus gyvenimo neliečiamumas
Esame nuolat filmuojami ir fotografuojami savo privačioje valdoje, tarsi bandant fiksuoti kokius nors mūsų padarytus pažeidimus, o mūsų bet kokie veiksmai skundžiami įvairioms teisėsaugos institucijoms bandant įrodyti, jog mes neva kažką negero padarėmė, arba tiesiog yra inicijuojami ir išprovokuojami konfliktai, kad ir kaip mes jų stengiamės išvengti, stengiamės išvis nekontaktuoti ir nepalaikyti jokių santykių su savo kaimynu. Tačiau vis tiek mūsų kaimynas ieško, kaip galima būtų mums kaip nors pakenkti ar kaip nors mus įbauginti. Nuolatos jaučiame baimę, įtampą, jau darosi nebeįmanoma gyventi tokioje kaimynystėje.
Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (kaip antai, Lietuvos civilinio kodekso (toliau - CK 2.23) straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau - ADTAĮ), kuriuo įgyvendinta 1995 m. spalio 24 d. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti.
Stebėjimo kameros
Pagal teismų praktiką, kai fiziniai asmenys vaizdo stebėjimą vykdo saugumo sumetimais ir asmens duomenis tvarko asmeniniams poreikiams, tokių duomenų tvarkymas nepatenka į asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reguliavimo sferą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. N-62-2622/2010) ir nepripažįstamas neteisėtu. Todėl pavyzdžiui, kaimynui savo sklype įsirengus stebėjimo kameras vien savo saugumo sumetimais (apsaugoti savo turtą ir pan.), tačiau neturint tikslo stebėti savo kaimynus ar rinkti apie juos kokią nors informaciją, nėra laikomas kitų kaimynų teisių pažeidimu.
Triukšmas
Daugiabučio namo kieme iki 3-4 val. ryto vyksta vakarėliai, leidžiant triukšmingą muziką, vartojamas alkoholis, dalyvauja mažamečiai vaikai. Policija sureagavo. Ar turetų reaguoti bendrijos pirmininkas? Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams (būna, kad budi iki vėlumos, reikia pasidomėti savo savivaldybėje, ar toks skyrius yra ir kaip jis veikia), o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai.
Pirmieji žingsniai sprendžiant konfliktus
Dialogas visada yra pirmas žingsnis. Pradėkite nuo draugiško pokalbio su kaimynu. Paaiškinkite, kokius nepatogumus kelia jo medžio šakos, ir pasiūlykite kartu rasti sprendimą. Jis gali net nežinoti apie problemą.
Jei žodiniai susitarimai nedavė rezultatų arba kaimynas atsisako bendradarbiauti, pateikite rašytinį kreipimąsi. Jame aiškiai išdėstykite problemos esmę, remkitės Lietuvos civiliniu kodeksu. Nurodykite laikotarpį, per kurį tikitės išspręsti problemą (pvz., 14 arba 30 dienų).
Kur kreiptis?
Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų priežiūrą.
Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių.
Advokatas Evaldas Klimas komentavo, jog kiekviena kaimynų ginčo situacija individuali, taigi, net mažiausi niuansai gali lemti skirtingus pažeistų teisių gynimo būdus.
Advokatas išskyrė kelis pagrindinius pažeistų teisių gynimo būdus ginčuose tarp kaimynų:
- Kreiptis į VTPSI dėl statybų, kuriomis pažeisti viešosios teisės reikalavimai.
- Ginčyti administracinius aktus administraciniuose teismuose, jei jie priimti pažeidžaint viešosios teisės reikalavimus, tačiau tai nėra susiję su statybos darbais.
- Kreiptis į teismą - reikalaujant pašalinti pažeidimus, kurie daro neigiamą įtaką valdomam sklypui.
- Kilus ginčui dėl sklypo ribos, galima kreiptis į teismą dėl sklypo ribos nustatymo.
Atminkite, kad pagrindinis principas sprendžiant bet kokius ginčus tarp kaimynų yra abipusė pagarba ir noras ieškoti kompromisų.