Artėjant šildymo sezonui, daugiabučių gyventojai susimąsto, kaip sumažinti sąskaitas už šilumą ir kartu išlaikyti komfortišką aplinką namuose. Šiame straipsnyje aptarsime kolektorinę šildymo sistemą, jos veikimo principus, privalumus ir trūkumus, taip pat palyginsime ją su kitomis šildymo sistemomis.
Kolektorinis šildymas vis dažniau tampa pagrindiniu pasirinkimu tiek naujai statomuose, tiek renovuojamuose namuose. Ši sistema pasižymi ne tik efektyvumu, bet ir patogumu, nes leidžia individualiai reguliuoti kiekvienos patalpos temperatūrą bei optimizuoti energijos sąnaudas. Kolektorinis šildymas - tai sistema, kurios veikimo pagrindas yra šilumos paskirstymas per specialų kolektorių. Kolektorius - tai tam tikras mazgas, prie kurio prijungiami visi šildymo kontūrai. Kiekviena patalpa ar šildymo zona turi atskirą grandinę, per kurią teka šilumnešis (dažniausiai vanduo arba specialus skystis). Tai skiriasi nuo tradicinių sistemų, kuriose radiatoriai jungiami nuosekliai.
Kolektorinės šildymo sistemos schema
Kolektorinės Šildymo Sistemos Apžvalga
Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.
Kolektorinė šildymo sistema veikia cirkuliacijos principu. Šildymo katilas arba šilumos siurblys pašildo šilumnešį iki nustatytos temperatūros, tada šis per pagrindinius vamzdžius patenka į kolektorių. Kolektoriuje šiluma paskirstoma į kiekvieną šildymo kontūrą, t. y. į konkrečias patalpas ar zonas. Dėl šio veikimo principo kolektorinis šildymas ypač efektyviai veikia kartu su grindiniu šildymu. Grindinis šildymas reikalauja tolygaus ir žemesnės temperatūros šilumnešio tiekimo, o kolektorius tai užtikrina idealiai.
Pagal šilumos paskirstymo būdą ir naudojamus vamzdžius kolektorinės sistemos gali būti skirtingų tipų. Kai kuriais atvejais šios sistemos gali būti derinamos, pavyzdžiui, grindinis šildymas pirmame aukšte, o radiatorinis - antrame.
Kolektorinės Šildymo Sistemos Schema
Kolektorinėje sistemoje visi buto radiatoriai sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo. Laiptų aikštelėje, prie kiekvieno buto įrengtame šilumos skyde (techniniame kanale) sumontuojami uždaromieji buto sistemos ventiliai, šilumos ir karšto vandens skaitikliai. Skaitikliai tiksliai išmatuoja suvartotos šilumos energijos bei karšto vandens kiekį.
Kolektorinės šildymo sistemos schema
Kolektorinės šildymo sistemos privalumai:
- Individuali apskaita: Lengva stebėti suvartotos šilumos kiekį kiekvienam gyventojui atskirai.
- Avarinis išjungimas: Galima užsukti šilumos tiekimą vienam butui, neišjungus jo visam namui.
- Šilumos paskirstymo kontrolė: Kolektorinis vamzdynas leidžia valdyti kiekvienos patalpos šildymą individualiai.
- Energijos taupymas: Naudojantis kolektoriumi tinkamai, galima sumažinti šildymo sąskaitas.
- Autonomiškumas: Kiekvienas butas tampa visiškai autonomiškas.
- Lankstumas: Galima įsirengti radiatorinį ir/ar grindinį šildymą.
- Karšto vandens ruošimas: Galima pasijungti arba atsijungti karšto vandens ruošimą.
- Tikslus mokėjimas: Mokama tiksliai už suvartotą šilumos kiekį.
Kolektorinės šildymo sistemos trūkumai:
- Didesni kaštai: Kolektorinės sistemos trūkumas - didesni santechnikos ir apdailos darbų kaštai.
- Sudėtingesnis įrengimas: Senesniuose namuose įrengti gali būti sudėtingiau ir brangiau nei vienvamzdę rekonstruoti į dvivamzdę.
- Daug vamzdynų: Sistema turi daug vamzdynų, kurie nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų gali būti išvedžioti palei grindjuostes arba po grindimis.
- Aukštos investicijos (su šilumos punktu): Jei įrengiamas nedidelis šilumos punktas su atskiru buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaičiu kiekviename bute, investicijos yra pačios didžiausios.
- Reikalavimai vandens kokybei (su šilumos punktu): Geriamojo šalto vandens savybės turi įtakos karšto vandens ruošimo šilumokaičio ilgaamžiškumui.
- Brangumas: Pakeisti vienvamzdę šildymo sistemą į kolektorinę su karšto vandens ruošimu yra labai brangu.
- Reikalingas projektas: Reikia išmontuoti esamą šildymo sistemą ir suprojektuoti bei sumontuoti naują.
Lyginamoji Analizė su Kitomis Šildymo Sistemomis
Norint geriau suprasti kolektorinės šildymo sistemos privalumus ir trūkumus, verta ją palyginti su kitomis dažniausiai naudojamomis šildymo sistemomis daugiabučiuose namuose: vienvamzde ir dvivamzde.
Vienvamzdė Šildymo Sistema
Tai - dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose. Jos populiarumą sovietiniais laikais greičiausiai lėmė pagrindinis privalumas - tokiai sistemai reikia mažiau vamzdyno, paprastesnis ir greitesnis jos montavimas.
Privalumai:
- Mažesni įrengimo kaštai dėl mažesnio vamzdyno kiekio.
- Paprastesnis montavimas.
Trūkumai:
- Šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta.
- Sunkiau subalansuojama, todėl vieni butai šyla daugiau, kiti - mažiau.
- Jautri savavališkam radiatorių sekcijų didinimui, kuris išbalansuoja sistemą.
Vienvamzdės šildymo sistemos schema
Dvivamzdė Šildymo Sistema
Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio.
Privalumai:
- Lengviau reguliuojama, nes vieno buto pakeitimai neveikia kitų vartotojų.
- Užtikrina didesnę butų nepriklausomybę nuo bendros sistemos.
- Galima lengviau pereiti į kolektorinę sistemą.
Trūkumai:
- Reikia papildomo stovo, kadangi esamas vienvamzdes sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga.
- Būtina subalansuoti, sumontuojant balansinius ventilius.
Dvivamzdės šildymo sistemos schema
Pagrindiniai skirtumai tarp šildymo sistemų
Štai pagrindinių šildymo sistemų skirtumų lentelė:
| Sistemos Tipas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Vienvamzdė | Mažesni įrengimo kaštai, paprastesnis montavimas | Nevienodas šilumos paskirstymas, sunku subalansuoti |
| Dvivamzdė | Lengviau reguliuojama, didesnė butų nepriklausomybė | Reikia papildomo stovo, būtina subalansuoti |
| Kolektorinė | Individuali apskaita, temperatūros reguliavimas, autonomiškumas | Didesni kaštai, sudėtingesnis įrengimas, daug vamzdynų |
Individuali Apskaita: Ar Tai Padeda Sutaupyti?
Individuali šildymo apskaita leidžia gyventojams mokėti už realiai suvartotą šilumos kiekį, o ne pagal bendrą pastato suvartojimą. Ši sistema skatina atsakingiau elgtis su šiluma, nes nuo individualaus vartojimo tiesiogiai priklauso mokama suma.
Tokia apskaita paprastai taikoma kolektorinei sistemai, tačiau ją galima vykdyti ir esant senajai vienvamzdei. Tam prireiks papildomos įrangos: ant kiekvieno radiatoriaus turi būti sumontuoti šilumos dalikliai, tačiau jie nėra tokie tikslūs kaip kolektorinėje sistemoje.
Dvivamzdės šildymo sistemos modernizavimas
Ne vienam daugiabučio gyventojui kyla klausimas, ar šilumos dalikliai bei skaitikliai gali sumažinti sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šildymą? Ar skiriasi šilumos suvartojimas naujos statybos atskirame tokio pat ploto bute ir senos statybos bute daugiabutyje, kuriame modernizuota šildymo sistema ir įdiegti dalikliai?
Keliant šiuos klausimus, svarbu suprasti, kad sąskaitos už šildymą dydį lemia keli skirtingi faktoriai: ne tik šilumos kaina, bet ir suvartotas jos kiekis. Jeigu lauko oro temperatūrai įtakos daryti negalime, tai pastato energinis efektyvumas priklauso nuo gyventojų sąmoningumo ir noro šilumos energiją vartoti efektyviai.
Nepriklausomai, ar individualūs šilumos apskaitos prietaisai įrengti, ar ne, naujų ir renovuotų daugiabučių namų gyventojų sąskaitos už šildymą yra vidutiniškai bent 40 proc. Visi žmonės skirtingi ir turi skirtingus vartojimo įpročius: vieni komfortiškiau jaučiasi, kai namuose labai šilta, kitiems, priešingai, patinka žemesnė temperatūra. Kai su individualiais šilumos apskaitos prietaisais yra įdiegiami termostatai - temperatūros reguliatoriai, tokiu atveju atsiranda daugiau komforto ir aiškumo, kiek sunaudojame ir už ką mokame.
Radiatorių Priežiūra ir Keitimas
Docento G. Šiupšinsko nuomone, svarbiausia, kad radiatorius atliktų savo funkciją - perduotų šilumnešio šilumą į patalpą, todėl reikia, kad jų vidus būtų švarus, neužsinešęs. Kitaip, sumontavus naują įrangą (termostatinius, balansinius ventilius), šildymo sistemoje esantys nešvarumai gali sutrikdyti naujų įrenginių darbą (juos sugadinti).
Mokslininkai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, kurie radiatoriai geresni: plieniniai ar ketaus? Tiek plienas, tiek ketus turi savų privalumų ir savų trūkumų.
Perdarinėjant sistemą iš vienos į kitą, vamzdynai bus keičiami neišvengiamai. Kitu atveju, ar, renovuojant esamą sistemą, keisti vamzdynus ar ne, A. Jurelionis atsakė taip: „Jeigu pastatas yra šiltinamas ir renovuojamas, tai šiek tiek keičia šilumos vartojimą butuose. Tada nereikia tokios galios prietaisų, kaip anksčiau, - užtenka mažesnio skersmens vamzdyno. Todėl palikti seną vamzdyną gal nebūtų geras variantas.
Šilumos Punkto Modernizavimas
„Šilumos punktas turi būti automatizuotas, galintis reaguoti į aplinkos pokyčius ir būti nesudėtingai reguliuojamas. Jame turi būti plokštelinis šilumokaitis, kuris atskirtų lauko tinklų ir pastato šildymo sistemas vieną nuo kitos. Taip namo šildymo sistema būtų apsaugota nuo slėgio svyravimų lauko tinkluose ir būtų galima palaikyti mažesnį slėgį, tokiu būdu pailginant pastato šildymo sistemos eksploatavimo laiką. Moderni pastato šildymo sistema su automatiniu nepriklausomo jungimo šilumos punktu sudaro galimybę integruoti papildomą išorinį atsinaujinančiųjų išteklių šilumos šaltinį, pavyzdžiui, saulės kolektorių ar šilumos siurblį“, - paaiškino dr. G. Šiupšinskas.
tags: #kolektorine #sildymo #sistema #daugiabuciui