PSA („prostatos specifinis antigenas“) - tai baltymas, kurį gamina prostatos ląstelės. Nedideli PSA kiekiai taip pat gali būti nustatomi sveikų vyrų kraujyje. Kraujo tyrimu nustatomas PSA kiekis.
Svarbu žinoti, kad vien padidėjęs PSA, jokiu būdu nereiškia, kad tikrai sergama prostatos vėžiu. Sergant gerybinėmis prostatos ligomis PSA lygis gali būti aukštas, tačiau kuo didesnė baltymo koncentracija, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus serga piktybine liga ir ji gali turėti polinkį greičiau plisti. Taigi padidėjęs PSA lygis kraujyje leidžia tik įtarti prostatos vėžį. Vėžio diagnozę patvirtinti ar paneigti galima tik atlikus kitus būtinus tyrimus.
Kam atliekamas PSA testas?
PSA testas atliekamas:
- Vyrams nuo 50 metų, performuojamas testas tik po konsultacijos apie jo privalumus ir trūkumus.
- 45-50 m. vyrams su didesne rizika (juodaodžiai, šeimos istorija ar genetiniai faktoriai) - patartina pasitarti dėl ankstyvos atrankos.
Kada verta atlikti testą?
Verta atlikti PSA testą, jei:
- Turite šlapinimosi simptomų arba prostatos diskomfortą.
- Jei šeimoje - prostatos vėžys arba kitų rizikos veiksnių - verta pradėti nuo 45 m. su išankstine konsultacija.
Kas gali įtakoti PSA lygį?
PSA lygį gali įtakoti įvairūs veiksniai:
Tikros priežastys:
- Prostatitas.
- Išvešėjusi prostata.
Laikinai pakeliantys veiksniai:
- UBS infekcija (laikinai pakelia PSA ~6-8 savaites).
- Energingi pratimai (dienomis prieš tyrimą).
- Ejakuliacija ar DRE (digitalinis rektalinis tyrimas).
Metastazavęs prostatos vėžys diagnostika ir gydymas CyberKnife
Testo atlikimas
Prieš atliekant PSA testą, reikia aptarti sprendimą su gydytoju. Imamas kraujo mėginys, mėginių analizė atliekama laboratorijoje. Rezultatai pateikiami ng/ml.
Jei PSA ≥3-4 ng/ml, rekomenduojama pakartoti tyrimą arba siųsti tolimesniems tyrimams - DRE, MRI, biomarkeriams ar konsultacijai su urologu.
Rezultatų interpretavimas
Normalus PSA lygis: iki 3-4 ng/ml (tikslios ribos gali priklausyti nuo amžiaus ir rizikos faktorių). Šešerių laikotarpis: PSA virš 3 ng/ml gali būti pakartotinai tiriama per kelias savaites.
PSA ≥4 ng/ml - reikalinga urologo konsultacija, galimi MRI tyrimai ir galbūt biopsija. PSA virš 10 - didesnė vėžio rizika, būtina smulkiau įvertinti.
Remiantis lentelėje pateiktais duomenimis matoma, jog mažas vyrų, kurių PSA kiekis yra žemas, skaičius vis tiek gali sirgti prostatos vėžiu, žinoma, tuomet dažniausiai liga yra nustatoma labai ankstyvoje stadijoje.
13% vyresnių nei 55 metų vyrų PSA kiekis yra ≥ 4 ng/ml, tačiau tai nereiškia, kad sergate vėžiu.
Normalus PSA kiekis nustatytas vyresniam nei 55 m. Prieš nuspręsdamas nukreipti jus pas urologą, gydytojas atsižvelgs į įvairius veiksnius, įskaitant jūsų amžių ir šeimos anamnezę.
Tikimybė susirgti prostatos vėžiu didėja padidėjus PSA kiekiui:
| PSA lygis (ng/ml) | Prostatos vėžio tikimybė |
|---|---|
| 0-2.5 | 6.6% |
| 2.6-4.0 | 22% |
| 4.1-10.0 | 26.9% |
| Daugiau nei 10.0 | 49% - 78% |
Ar reikia PSA testo man?
Pasitarkite su gydytoju, ypač jei:
- Jums 50+ metų (ar 45+, jei didelė rizika).
- Turite šlapinimosi simptomų.
- PSA tyrimo rezultatas padidėjęs.
Aptarkite asmenines vertybes ir galimą naudą bei riziką.
Kiti tyrimai, atliekami įtarus prostatos vėžį
Jei atlikus PSA tyrimą arba digitalinio rektalinio tyrimo metu urologui kyla įtarimų, atliekama prostatos biopsija. Jei nustatytas prostatos vėžys, būtina įvertinti bendrą paciento sveikatos būklę bei įsitikinti, ar liga neišplito už organo ribų - reikia atlikti kitus tyrimus. Nebūtinai visi toliau minimi tyrimai atliekami kiekvienu prostatos vėžio atveju. Kokie tyrimai reikalingi, sprendžia gydytojas.
- Digitalinis rektalinis tyrimas (DRE). Tai prostatos apčiuopa per tiesiąją žarną. Šio tyrimo metu urologas pirštine apmautą pirštą per išangę įkiša į tiesiąją žarną ir apčiuopia prostatą. Tikrinama ar ji nesukietėjusi, ar ji neskausminga, koks jos dydis, ar nėra mazgų, kitų nelygumų. Priešinė liauka užpakaline savo dalimi prigludusi prie tiesiosios žarnos sienelės, todėl gydytojas, pirštu čiuopdamas priešinę liauką per tiesiąją žarną, jaučia jos pakitimus. Jei priešinė liauka yra pažeista vėžio, ji kieta ir gruoblėta, o esant GPH, ji padidėjusi, pakietėjusi, bet lygi.
- Prostatos biopsija. Tai neskausmingas, tačiau kiek nemalonus tyrimas, kurio metu specialia adata paimami prostatos gabaliukai, kurie vėliau tiriami mikroskopu (histologinis tyrimas). Prostatos audinio ištyrimas mikroskopu tai vienintelis tyrimas, kurio metu galima patvirtinti prostatos vėžio diagnozę.
- Transrektalinė biopsija. Jos metu, specialia adata, piršto arba echoskopo kontrolėje, dažniausiai paimami aštuoni prostatos gabaliukai.
- Transperinealinė biopsija. Atliekama kur kas rečiau. Ji dažniausiai atliekama, kai kelis kartus transrektalinės biopsijos metu prostatos vėžys nenustatomas, tačiau toliau didėja PSA rodiklis. Ši procedūra dažniausiai atliekama bendrinėje nejautroje, trunka apie pusvalandį. Procedūra atliekama echoskopo bei magnetinio rezonanso kontrolėje.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tai neinvazinis, nekeliantis diskomforto pacientui ir dažnai naudingas tyrimas atliekant prostatos vėžio diagnostiką. Šio tyrimo metu atliekamas prostatos skenavimas naudojant magnetinį lauką bei radio dažnių bangas. Tyrimas neturi žmogaus organizmui žalingo šalutinio radiacijos poveikio.
- SelectMDx testas. Tai naujas genetinis prostatos vėžio tyrimas atliekamas tiriant paciento šlapimą, dar vadinamas „skysta biopsija“. Šis tyrimas neinvazyvus, nesukeliantis diskomforto pacientui, turintis net 95 proc.
- Laisvas prostatos specifinis antigenas (FPSA). Tyrimas atliekamas kartu su PSA. Santykis tarp FPSA ir PSA suteikia papildomos informacijos neaiškiais prostatos ligų atvejais (ypac diagnozuojant vėžį). Prostatos specifinio antigeno (PSA) forma, cirkuliuojanti kraujyje, nesusijungusi su jokiu baltymu. Tyrimas atliekamas nustačius prostatos specifinio antigeno koncentraciją. Jei prostatos specifinio antigeno koncentracija yra nedaug didesnė, nei norma, reikia atlikti laisvo prostatos specifinio antigeno tyrimą. Santykis tarp FPSA ir PSA suteikia papildomos informacijos neaiškiais prostatos ligų atvejais (ypac diagnozuojant vėžį).
- Transrektalinis prostatos tyrimas ultragarsu (TRUS). Tiriant prostatą ultragarsu, per išeinamąją angą į tiesiąją žarną švelniai įstumiamas nedidelis pailgos formos aparato daviklis, prieš tai ant jo užmovus sterilų prezervatyvą, pateptą geliu. Tyrimas atliekamas pacientui gulint ant šono. Ultragarso bangos, kurias skleidžia aparato daviklis, pasiekia prostatą ir aidu grįžta atgal. Tai labai informatyvus tyrimas: apžiūrima prostata, išmatuojamas jos dydis, tūris, įvertinamas organo audinių tankis, įvertinama, ar nėra vietų, įtartinų dėl vėžio. Tyrimo metu galima atlikti ir prostatos biopsiją.
- Kompiuterinė tomografija (KT). Prostatos vėžio atveju gali būti atlikta dubens srities organų KT, tačiau kai reikia, atliekama ir kitų sričių KT.
Lietuvoje nuo 2006m. vykdoma Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Tyrimui imamas kraujas iš venos ir nustatomas prostatos specifinio antigeno lygis kraujyje.