Praėjus beveik dviem mėnesiams nuo užstato sistemos starto, Lietuvos gyventojai aktyviai grąžina vienkartines pakuotes ir domisi naujosios sistemos principais. Daugelis jau įsidėmėjo, kad užstatas imamas ir grąžinamas tik už užstato ženklu pažymėtą tarą, o priduodamos pakuotės turi būti tuščios, nesuglamžytos, o jų brūkšninis kodas ant etiketės - sveikas.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ pateikia praktinius patarimus, kuriuos verta įsidėmėti grąžinant tarą. Užstato už vienkartinę gėrimų pakuotę dydis yra 10 ct.
Pagrindiniai klausimai apie taromatų sistemą
Ar galiu grąžinti tarą kitoje parduotuvėje nei ji buvo nusipirkta?
Užstato sistema Lietuvoje yra vieninga. Tai reiškia, kad gyventojai gali grąžinti pakuotes visose užstato sistemoje dalyvaujančiose prekybos vietose, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos parduotuvėje pakuotė buvo įsigyta ir ar ji yra pažymėta konkretaus prekybos tinklo prekės ženklu.
Ką daryti, jeigu taromatas nepriima pakuočių?
Taromatai priima užstato sistemos ženklu pažymėtą pakuotę, kuri yra tuščia, nesulamdyta, o jos brūkšninis kodas - nepažeistas. Dažniausia problema, su kuria susiduria gyventojai, - kad pakuotė neatitinka kažkurio iš šių kriterijų, todėl taromatas jos neatpažįsta.
Išimtiniais atvejais gali pasitaikyti situacijų, kai pakuotė nepriimama dėl programinės klaidos - į informacinę būna neįvestas arba blogai įvestas pakuotės brūkšninis kodas, svoris ir pan. Tokiu atveju gyventojai turėtų būti pilietiški ir informuoti parduotuvės administraciją, kad tokios problemos būtų kuo greičiau išspręstos.
Ką daryti, jeigu taromatas neveikia?
Atvejai, kai taromatai neveikia, pasitaiko itin retai. Parduotuvės darbutojai yra apmokyti, kaip tuomet elgtis - ištuštinti taromatą, patikrinti, ar pakuotės nėra užstrigusios ir pan. Tad jeigu prekybos vietoje taromatas neveikia, gyventojas turėtų nedelsdamas informuoti parduotuvės administraciją.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad taromatas yra taros surinkimo priemonė, padedanti parduotuvei vykdyti įstatyme numatytus įsipareigojimus, - surinkti tarą iš gyventojų ir grąžinti užstatą. Todėl jeigu taromatas sugenda dėl techninių gedimų, parduotuvės administracija pati sprendžia, ar pakuotes surinkti rankiniu būdu, ar nukreipti į kitą prekybos vietą.
Ar galiu grąžinti pakuotes ne į taromatus?
Taip, jeigu taromato parduotuvėje nėra, nors ji dalyvauja užstato sistemoje, pakuotės turi būti surenkamos rankiniu būdu. Pagal galiojančią tvarką, vienkartines pakuotes surinkti ir gyventojams grąžinti užstatą turi visos parduotuvės, kurių prekybinis plotas didesnis nei 300 kv. metrų, bei kaimo parduotuvės.
Visas vietas, kuriose gali grąžinti pakuotes, gyventojai gali rasti svetainėje www.grazintiverta.lt.
Ar rankinio surinkimo vietose pakuotėms taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir priduodant į taromatus?
Taip, ir rankinio surinkimo vietose gyventojai turi priduoti tuščias, nesulamdytas pakuotes, kurių brūkšninis kodas - sveikas. Surinktos pakuotės toliau keliauja į skaičiavimo centrą, kuriame jos yra automatiškai suskaičiuojamos. Dėl šios priežasties svarbu, kad tara būtų nepažeista.
Per kiek laiko galiu grąžinti pakuotes?
Pakuotė galioja ir yra priimama tol, kol preke (gėrimu) yra prekiaujama Lietuvos rinkoje. Lietuvoje prekės barkodas skelbiamas nebegaliojančiu praėjus ne mažiau nei 12 mėn. nuo to, kai preke yra nustojama prekiauti.
Kokias pakuotes galima grąžinti?
Grąžinti galite metalines ir plastikines pakuotes, pažymėtas užstato sistemos ženklu. Skaičiuojant pagal pakuočių vienetus, PET plastiko ir skardinės gėrimų pakuotės sudaro daugiau negu 93 proc. Stiklo buteliai nebus priimti.
Pakuotes grąžinti ir atgauti užstatą galima miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas didesnis nei 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 300 kv.
Į taromatą reikia dėti užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes, paspausti mygtuką ir paimti kvitą. Kvitą pateikite parduotuvės kasoje ir atgaukite užstatą.
Taromatai priima pakuotes tiek su kamšteliais, tiek be jų. Tačiau grąžinant pakuotes su kamšteliais, labiau švarinama gamta.
Užstato sistema per metus priima virš 655 mln. pakuočių. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai taromatas pakuotės nepriima.
Jeigu taromatas nepriima užstato sistemos ženklu pažymėtos, formą išsaugojusios pakuotės su nepažeistu brūkšniniu kodu, informuokite apie tai taromatą prižiūrintį darbuotoją arba susisiekite su parduotuvės administracija. Neradus sprendimo, užpildykite šią formą, pasirinkus skiltį „Nepriima pakuotės“.
Užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes taromatai atpažįsta pagal jų formą bei etiketę.
Ne, užstatas imamas ir grąžinamas tik už tas pakuotes, kurios yra pažymėtos užstato sistemos ženklu.
Tai specialus įrenginys, į kurį galima patogiai ir paprastai grąžinti pakuotes.
Gyventojai dažnai būtent gaiviųjų ir silpnų alkoholinių gėrimų pakuotes palieka gamtoje - miškuose, paežerėse, pakelėse, nors medžiaga, iš kurios gaminamos gėrimų pakuotės, suyra per itin ilgą laiką. Pavyzdžiui, stiklas suyra per 1 mln. Gamtoje, viešose laisvalaikio bei pramogų vietose dažniausiai yra vartojami gaivieji bei silpni alkoholiniai gėrimai.
Užstato sistema užtikrina maksimalų pakuočių surinkimą ir sutvarkymą. USAD kasmet surenka daugiau nei 600 milijonų pakuočių. Tai sudaro daugiau nei 90 proc.
Perdirbimo proceso metu pakuotės yra išplaunamos, surūšiuojamos, susmulkinamos. Perdirbėjo gamykloje jos smulkiai sukapojamos, aukštoje temperatūroje nuo jų atskiriami dažai. Tuomet švarus aliuminis sulydomas į beveik 2 metrų storio luitus.
Kad Lietuva vienas iš sėkmingiausių užstato sistemos įvedimo pavyzdžių, pripažįsta ir daugiau nei 60 šalių taromatų veiklą prižiūrinčios taromatų gamintojos „Tomra“ viceprezidentas Thomas Morgensternas. Interviu portalui DELFI jis pasakoja, kas svarbiausia tobulinant šiuos aparatus ir kokia laukia užstato sistemos ateitis.
Nors Lietuvoje taromatai butelius skaičiuoja dar tik nuo 2016 m. vasario, bendrovė „Tomra“, užimanti apie 75 proc. taromatų rinkos pasaulyje, užgimė kaip ir daugelis šiandieninių startuolių: buvo problema, atsirado sprendimas.
Dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje du broliai norvegai - ekonomistas ir inžinierius - turėjo draugą, kuriam priklausė parduotuvė. Norvegijoje tuo metu jau veikė užstato sistema, tačiau daugkartinio naudojimo buteliams. Parduotuvės savininkas pastebėjo, kad į jo parduotuvę atnešama labai daug butelių. Savo draugams pastarasis pasiskundė, kad jo darbas parduoti, o ne rinkti butelius, todėl galbūt būtų galima šį procesą automatizuoti. Šiandien bendrovė išaugo į įmonę, kuri gamina ir tiekia taromatus į daugiau nei 60 pasaulio šalių.
Taromatų sistema lietuvius kelia į neregėtas statistines aukštumas
- Ar skirtingoms valstybėms yra gaminami skirtingi taromatai? Ar jie visur vienodi?
- Taromatai nėra atskirai adaptuojami valstybėms. Turime taromatų asortimentą, kuriame visi produktai atitinka europietiškus standartus. Tiesiog pagal kiekvienos šalies specifiką yra pasirenkami taromatai, kurie tinka sistemai.
Kalbant apie taromato įrengimą, yra du tipai aparatų. Vieni - lyg didžiulės dėžės, kurias galima pastatyti bet kur parduotuvėje. Žinoma, tereikia parduotuvei paruošti tam erdvės. O kitas variantas, kokį turite ir Lietuvoje, į sieną įmontuoti taromatai, kur klientas mato tik sienoje esančią išorinę taromato pusę.
- Ar pastebite, kad šalyje naujai įvedus užstato sistemą gyventojai susiduria su problemomis naudojantis taromatais? Jei taip, kokiomis?
- Manau, kad taromatais naudotis yra labai paprasta. Taromatai priklauso parduotuvėms, todėl būtent prekybininkai pasirūpina, kad naudojimosi instrukcijos būtų aiškiai pateiktos vartotojams. Apie sunkumus naudotis taromatais netenka girdėti: jų veikimą greitai perpranta visi - nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių. Vienintelis dalykas, ką reikia išmokti, - pakuotę į taromatą įdėti, o ne įmesti.
- Pirmieji taromatai sukurti jau prieš keliasdešimt metų. Kaip jie keitėsi? Kokios naujos techologojos juose naudojamos?
- Kai kalbame apie technologijas, pagrindinis mūsų darbas užtikrinti, kad jos veiktų kuo greičiau ir kad būtų kuo spartesnis pakuotės atpažinimo procesas. Prieš kurį laiką taromatuose buvo pakeistas atpažinimo mechanizmas. Anksčiau, įdėjus į taromatą butelį, pastarasis sukdavosi, kol taromatas surasdavo brūkšninį kodą ir jį nuskaitydavo. Taip butelio priėmimo laikas išsitęsdavo. Buvo nuspręsta taromatuose naudoti 360 laipsnių atpažinimo technologiją. Dabar, kai tik butelis įdedamas į taromatą, jame esančios šešios vaizdo kameros iškart atpažįsta pakuotę.
Reikia suprasti, kad kalbant apie taromatus, svarbiausia yra atpažinimas ir duomenų rinkimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje turime apie 30 tūkst. veikiančių taromatų. Iš viso šalyje per metus gyventojai sumoka apie 10,4 milijardus eurų užstato už butelius. Kiekvienas taromatas nusprendžia, ar už į jį įdėtą butelį turi būti išmokėtas užstato kvitas. Todėl mes turime užtikrinti, kad taromatai gyventojui išduotų tikslų kvitą, o vėliau visi duomenys būtų surinkti apskaičiuoti sistemos veiklai.
- Galbūt žinote, kiek prekybininkai patiria nuostolių dėl bandymų apgauti taromatus?
- Ne. Net nežinau, ar tokie duomenys yra. Apgauti taromatą beveik neįmanoma. Žinoma, kur yra pinigai, yra bandymų pasinaudoti sistema. Vis dėlto mes pastebime bandymus apgauti sistemą. Tuomet informuojame prekybininkus ir jie gali stebėti situaciją. Manau, kad jei apgaudinėjimų ir yra, jie nereikšmingi žiūrint į bendrus rezultatus.
- Tikriausiai ne vienas lietuvis yra susidūręs su situacija, kai taromatas nepriima butelio, nes, pavyzdžiui, plastikinis butelis yra susilankstęs ar yra brūkšninio kodo pažeidimų. Ar mąstote apie sprendimus, kaip padaryti, kad šios problemos būtų išvengta?
- Jei brūkšninis kodas yra pažeistas arba jo išvis nėra, tai ne taromato problema. Tai nieko neturi bendro su taromatų veiklos gerinimu. Vartotojai turi suprasti, kad brūkšninis kodas yra sistemos širdis. Jis leidžia taromatui suprasti, kad už būtent šį butelį buvo sumokėtas užstatas.
- Kaip manote, ar taromatai keisis ateityje? Kokios naujos technologijos gali būti įdiegtos į juos?
- Labai sunku spėti ateitį, nes tai priklauso nuo madų rinkoje. Ką matome dabar, tai prekybos internetu plėtrą. Tai reiškia, kad žmonės, apsiperkantys internetu, nevyks į prekybos centrus, o kartu ir taros pridavimo taškus.
Kalbant apie technologinius sprendimus, mes visada galvojame apie patrauklumą vartotojui ir pakuočių priėmimo greitį.
- Aplinka besirūpinantys gyventojai skundžiasi, kodėl užstato sistemoje dalyvauja tik nedidelis kiekis pakuočių. Kaip manote, ar ateityje sulauksime pokyčių ir šiuo klausimu?
- Žinoma, tai yra klausimas, kurį turėsime išdiskutuoti ateityje. Kol kas užstato sistema tradiciškai tapatinama su buteliais. Tačiau mes vis sulaukiame užklausų ir apie kitų pakuočių įtraukimą. Svarbiausia, žinoti, ko norima pasiekti prie sistemos prijungus naują pakuotę ar medžiagą. Pavyzdžiui, buteliai visada buvo didelis šiukšlinimo baubas. Tikriausiai ir patys Lietuvoje pastebėjote, kaip sumažėjo butelių, išmestų viešose vietose po to, kai pradėjo veikti užstato sistema.
Jei kalbėtume apie perdirbimą, Europos Sąjungos šalys iki 2030 m. turi pasiekti, kad 30 proc. visų naujai gaminamų butelių būtų pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Tai turi įtakos ne tik gėrimų gamintojams, kurie jau dalyvauja užstato sistemose. Užstato sistema - kol kas vienintelis būdas, kuris leidžia pasiekti šio tikslo. Galbūt kai kurioms kitoms pakuotėms tai pasiekti leidžia ir kitos, jau veikiančios atliekų tvarkymo sistemos.
Visgi mes, kaip įmonė, matome galimybę įtraukti daugiau gaminių į užstato sistemą, tačiau, manau, kad šios diskusijos prasidės dar po kelerių metų.
- Į Lietuvą įvežama pakankamai daug gėrimų pakuočių iš Lenkijos, kurias įsigyja pigesnių prekių ieškantys gyventojai. Kaip manote, ar ateityje galėsime turėti tarptautines pakuočių užstato sistemas?
- Jei yra reikiami duomenys, žinoma, tai įmanoma. Pavyzdžiui, norvegai keliauja į Švediją pirkti pigesnio alkoholio. Norvegijos užstato sistemos administratorius turi švediškų butelių brūkšninių kodų duomenų bazę. Taigi, jei į norvegišką taromatą atnešama švediška gėrimo skardinė, taromatas ją priima, tačiau užstato neišmoka, nes tikslas - kad švediški buteliai nesimėtytų Norvegijos miškuose, gatvėse ar parkuose. Iš technologinės pusės čia nėra jokių trikdžių. Žiūrint į Latvijos planus įvesti užstato sistemą, taip pat galima būtų galvoti apie bendrą sistemą. Estijoje jau veikia 10 ct buteliui užstatas, jei ir Latvija įsivestų tokį patį mokestį, tai Baltijos šalims būtų tikrai paprasta. Žinoma, čia galimos diskusijos, bet tai yra įmanoma.
- Kaip manote, ką Lietuva galėtų dar patobulinti savo užstato sistemoje?
- Jei atvirai, Lietuva yra vienas iš paskutinių sėkmės pavyzdžių, kai kalbame apie sistemos įvedimą. Pavyzdžiui, dar 2015 m. PET butelių grąžinimas siekė 33 proc., o po dvejų metų - jau 92 proc. Kaip technologijų tiekėjas ir prižiūrėtojas, mes matome, kad taromatų sistema veikia gerai ir ją palankiai priima vartotojai.
