Ar Nuomos Sutartis Galioja Be Notaro?

Nuomos sutartys yra svarbus aspektas tiek smulkiesiems verslams, tiek asmenims, ieškantiems būsto nuomai. Žinant tai, kyla klausimas: ar nuomos sutartis galioja be notaro? Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti.

Nuomos sutartis yra teisinis dokumentas, kuris nustato sąlygas, pagal kurias nuomotojas (asmuo, turintis turtą) suteikia nuomininkui (asmeniui, naudojančiam turtą) teisę naudotis turtu už nustatytą mokestį. Notaro įsikišimas nuomos sutartyse nėra privalomas, tačiau jis gali būti naudingas.

Nors notaro patvirtinimas gali suteikti papildomų garantijų, nuomos sutartis gali būti galiojanti ir be notaro. Lietuvos Civilinis kodeksas nenumato jokio specialaus reikalavimo dėl notaro patvirtinimo nuomos sutartims. Tokios sutartys gali būti sudaromos paprasta rašytine forma. Susidūrus su ginčais, be notaro patvirtintos sutarties, teismas gali remtis kitais įrodymais, tokiais kaip el. laiškai, SMS žinutės ar liudytojų parodymai. Nors nuomos sutartis yra galiojanti be notaro, notaro įsikišimas gali suteikti papildomo saugumo ir patikimumo.

Reikalavimas turėti notaro patvirtinimą nėra privalomas, tačiau jis gali būti naudingas tam tikrose situacijose. Pasirinkimas dėl notaro priklauso nuo konkrečios situacijos, sutarties sudarymo aplinkybių bei šalių pageidavimų.

Savo kasdieniniame darbe susiduriu su keista dviprasmybe. Būsto savininkai nebeįsivaizduoja namo ar buto nuomos be sutarties, nors vėliau mokesčių už nuomą valstybei mokėti dažniausiai net neketina. Mano, kaip tarpininko tarp nuomininko ir nuomotojo, pozicija yra aiški - visas nuomos procesas nuo pradžios iki galo turi būti sklandus ir aiškus abejoms šalims.

Rašytinės sutarties svarba

Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė.

Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai to reikia norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis. Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.

Svarbiausi sutarties punktai

Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams. Sutartyje būtina:

• Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas. Būna ir neterminuotų sutarčių, tačiau mes visada rekomenduojame apibrėžti nuomos laikotarpį. Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus.
• Nurodyti nuomos kainą. Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis). Pasibaigus nuomos terminui, nuomos kaina gali būti peržiūrima ir keičiama.
• Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).

Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje. Kartais kyla klausimas dėl turto nudėvėjimo arba dėl galimos žalos (subraižytos grindys, išpurvintos sienos ar lubos, įskilusios plytelės ir t. t.). Tokiu atveju labai gelbsti būsto perdavimo metu daroma buto ar namo būklės fotofiksacija. Tada visoms šalims nekyla klausimų, kas ir kaip atrodė perdavimo metu ir kaip yra dabar - turtą grąžinant.

Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis. Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo nauja įranga išlaidas. Bendra taisyklė yra tokia - jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas.

Jei nuomojamas turtas yra įkeistas kreditoriams, tokiu atveju turi būti banko/kreditoriaus sutikimas nuomoti. Nuomininkui svarbu pasidomėti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas (baldai, buitinė technika, kt.) yra apdrausti. Savininkams rekomenduojama patikrinti būsimo nuomininko mokumą.

Mokesčiai nuomojant būstą

Gyventojai, norintys legaliai nuomoti savo būstą, turi dvi galimybes:

• Verslo liudijimas: Įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“. Jų kainas tvirtina vietos savivaldybių tarybos, todėl įvairiuose miestuose mokestis už verslo liudijimą, skirtą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, gali skirtis.
• GPM nuo faktiškai gautų pajamų: Pasibaigus metams galite tiesiog deklaruoti iš nuomos faktiškai uždirbtas pajamas neatskaičius išlaidų ir sumokėti 15 % GPM.

Nekilnojamojo turto nuoma nelaikoma individualia veikla, todėl šios veiklos negalima vykdyti pagal pažymą.

Ir aritmetika labai paprasta: jei per mėnesį Vilniuje iš nuomininkų gaunate 320 eurų, šiek tiek mažiau sumokėsite, pasirinkę mokėti 15 % GPM (576 eurai), jei gaunate 325 - jums jau tas pats, nes abiem atvejais mokėsite 585 eurus. O jei nuomininkas ar nuomininkai jums kas mėnesį sumoka daugiau nei 325 eurus, labiau apsimoka įsigyti verslo liudijimą. Ir kuo jūsų pajamos didesnės, tuo labiau apsimokės jį turėti.

Svarbūs aspektai prieš išnuomojant būstą

Prieš išnuomojant būstą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Draudimas: Pirmiausia prieš išnuomojant būstą svarbu jį apdrausti. Taip išvengsite nemalonumų, pavyzdžiui, užliejus kaimynus, esant nenumatytiems kitiems gedimams ar nelaimės atvejams.
• Nuomininko patikimumas: Galite prašyti rekomendacijų iš buvusių nuomotojų, tikrinti potencialaus nuomininko kredito istoriją, patikrinti mokumui.
• Nuomotojo dokumentai: Paprašykite nuomotojo buto Registrų centro išrašo, kad tikrai žinotumėte, kad tai yra savininkas.

Nuomos sutartis: ką būtina įtraukti?

Sutartyje tarp nuomininko ir nuomotojo labai svarbu nustatyti abiejų šalių atsakomybes bei pareigas, o prieš ją sudarant padaryti buto fotofiksacijas.

• Jei nuomininkas gyvens su gyvūnais ir bus padaryta žala, atsakys nuomininkas.
• Nuomininkas prisiima atsakomybę ir už dėl jo kaltės padarytą žalą bei numato ją atlyginti.
• Būstas turi būti paliktas išvalytas.

Pasirašius sutartį su nuomininku, taip pat reikėtų nepamiršti pasirašyti objekto perdavimo akto, nusirašyti skaityklių rodmenis. Sutartyje nusimatykite baudą už netesybas. Pavyzdžiui, jei nuomininkas neišgyvena numatyto termino, yra taikoma mėnesio nuomos bauda.

Nuomos depozitas

Nuomos depozitas yra privalomas. Juo galima atsijoti nuomininkus, kurie vėliau galbūt negebėtų sumokėti nuomos. Depozitas reikalingas ir jis apsaugo nuomotoją nuo nepatikimų nuomininkų, kurie gali padaryti/padaro žalos objektui ir išsikrausto ar palieka skolų. Minimalus imamas depozitas - 1,5 mėn. Didesnis depozitas nei už tris mėnesius gali sumažinti jūsų objekto populiarumą.

Dažniausios klaidos sudarant buto nuomos sutartį

• Dažniausiai neįvardijamos visos esminės sąlygos: neaišku, kurią dieną mokėti, ar mokama už einamą ar praėjusį mėnesį, bei pasirašoma neterminuota sutartis be nutraukimo sąlygų.
• Sutartyje neparašoma, kurią dieną turi būti atliekamas mokėjimas, neaišku, ar nuomininkas moka už praėjusį ar einamą mėnesį, o kartais išvis neaptariamas joks mokėjimo grafikas.
• Taip pat dažnai pasirašoma neterminuota sutartis, neįtraukiant sąlygų dėl nutraukimo termino ar šalių įspėjimo tvarkos, o tai sukelia neapibrėžtumą tiek nuomininkui, tiek nuomotojui.
• Trūksta aiškumo ir dėl komunalinių išlaidų - nepriskyrus atsakomybių, sąskaitos gali virsti ginčų priežastimi.
• Kita dažna klaida - neįvardijami visi asmenys, kurie gyvens bute, arba nenurodoma, kad gyventi gali tik sutartyje įrašyti asmenys.
• Taip pat dažnai neaptariamas naminių gyvūnų laikymas, o jų atsiradimas be sutikimo gali sukelti konfliktų ar nuostolių.

Priėmimo-perdavimo aktas

Atskirai paminėtinas buto priėmimo-perdavimo aktas - tai priedas prie sutarties, kuriame nurodoma buto būklė, inventorius, baldai, technika bei pridėtos nuotraukos. Šis dokumentas ypač svarbus kilus ginčui dėl žalos ar depozito - be jo nuomotojas ar nuomininkas neturės įrodymų, kokia buvo pradinė būklė.

Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.

Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis. Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo nauja įranga išlaidas. Bendra taisyklė yra tokia - jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas.

15min patarimai prieš sudarant būsto nuomos sutartį

Advokato teigimu, nuomos sutartis ne visada turi būti rašytinė, tačiau tik raštu įforminti šalių įsipareigojimai padės išvengti ginčų ar juos išspręsti. Jei gyvenamąją patalpą nuomoja valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma rašytinė sutartis, o neterminuotos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos ir žodžiu. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo ją sudarančių šalių, privalo būti sudaroma raštu.

Pasak advokato, nuomos sutartyje svarbu tinkamai nurodyti objektą - išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, bendras plotas, patalpose esanti įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendromis patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis, taip pat šio mokesčio mokėjimo tvarka, terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus.

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos prezidentas, advokatas dr. Edvinas Meškys Delfi TV laidos „Delfi rytas“ eteryje pasakoja, kad šiandien rinkoje vis dar yra nuomos santykių, nepagrįstų jokiomis sutartimis. Taip nutinka tais atvejais, kai žmonės vieni kitais pasitiki, yra pažįstami ar giminaičiai.

„Tačiau jeigu mes neturime sutarties, tai nė viena pusė nėra apsaugota. Turime įstatymu apibrėžtas teises ir pareigas, bet ginčų dažnai kyla dėl nežinojimo, kaip turi elgtis kita pusė, o sutartis būtent tai ir sprendžia. Visgi, reikia pasidžiaugti, kad nuomos sutarčių Lietuvoje pasirašoma vis daugiau“, - pabrėžia pašnekovas.

Pirmiausia, kai yra sutartis, nuomininkas gali pareikalauti, kad esant būtinybei buto savininkas atliktų santechnikos, elektros instaliacijos gedimų taisymo ir kitus NT būklės gerinimo darbus. O savininkui nuomos sutartis padėtų išsireikalauti sumokėti nuomos mokestį, už komunalines paslaugas ir pan., jei nuomininkas tuo piktnaudžiautų.

Dr. E. Meškys sako, kad tokios sutartys ir galioja tik jas pasirašiusiems. „Jeigu mes jos niekur neužregistruojame, negalėsime panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Pavyzdžiui, jeigu išsinuomojate butą ir savininkas jį parduoda kitam asmeniui, tai tas naujasis savininkas gali ateiti ir liepti kuo greičiau išsikraustyti, nes jis su jumis jokių sutarčių neturi. Jeigu sutartis bus užregistruota Registrų centre, naujasis savininkas negalės taip paprastai liepti išsikraustyti“, - paaiškina teisininkas.

Dr. E. Meškys paaiškina, kad sutartyje būtina aiškiai nurodyti, apie kokį būstą kalbama, kur jis yra, kokio dydžio, kuo smulkiau aprašyti jo būklę, įvardyti, ar jame yra baldų, kokių, kokiems santechnikos ar elektros instaliacijos įvadams gali prireikt atnaujinimo jau tuo metu, kai būste gyvens žmonės.

„Daug problemų išsprendžia nuotraukos ir vaizdo įrašai. Juk dažnai nuomojamas butas nėra naujas, jis jau turi tam tikrų defektų, todėl labai svarbu juos užfiksuoti ne tik raštu, bet ir vaizdu. Kita vertus, ir nuomininkas turi grąžinti butą tokios būklės, kokios jį gavo, tik su natūraliu nusidėvėjimu. Viską, kas nėra natūralus nusidėvėjimas, - apipieštos sienos, subraižymai ar pan., nuomininkas turėtų kompensuoti“, - aiškina pašnekovas.

Jis tęsia, kad į sutartį reikia nepamiršti įtraukti nuomos mokesčio ir jo mokėjimo dažnumo, turi būti nurodyta, iki kurios mėnesio dienos reikia sumokėti nuomos mokestį. Šiandien vis dažniau kyla klausimų dėl komunalinių mokesčių, pavyzdžiui, kam mokėti namo bendrijos mokesčius, ar nuomininkui reikia padengti vienkartines namo būklės gerinimo išlaidas ir pan. Dr. E. Meškys sako, kad šiuos niuansus taip pat reikia įtraukti į sutartį ir mokant komunalinius mokesčius jais vadovautis.

tags: #ar #nuomos #sutartis #galioja #be #notaro