Vitaminas D: Norma organizme, svarba ir trūkumo požymiai

Vitaminas D - vienas svarbiausių žmogaus organizmui reikalingų riebaluose tirpių vitaminų, kuris svarbus kaulų ir raumenų stiprumui, imuninės sistemos veiklai, emocinei būklei bei daugeliui kitų procesų. Tačiau nepaisant jo reikšmės, šio vitamino trūkumas yra itin paplitusi problema, ypač gyvenant tose šalyse, kur didžiąją metų dalį trūksta saulės šviesos. Nesuklysime sakydami, kad vitaminų ir mineralinių medžiagų papildai yra viena populiariausių sveikatos stiprinimo priemonių, kurių pasirinkimas ir pasiūla itin plati. Deja, ilgametė praktika bendraujant su klientais ir jų artimaisiais parodė, kad dažnas nežino, kokia yra vitaminų nauda, kokie pirmieji vitaminų ar mineralų trūkumo požymiai. Taigi, pakalbėkime apie tai, kodėl vitaminas D toks svarbus, kaip atpažinti jo trūkumą ir kaip normalizuoti jo lygį?

Kas yra vitaminas D?

Vitaminas D - tai riebaluose tirpus vitaminas, būtinas stipriems kaulams, imuninės sistemos veiklai ir kalcio pasisavinimui. Jis išsiskiria tuo, kad gali būti gaminamas mūsų odoje, kai ji veikiama saulės spinduliai. Tačiau šaltuoju metų laiku ar esant mažam saulės kiekiui, jo gali pritrūkti, todėl dažnai rekomenduojama papildomai vartoti šį vitaminą su maistu ar papildais.

Vitaminas D gali būti kelių rūšių: Vitaminas D2 ir D3. D3 (cholekaciferolis) gaunamas tik iš gyvūninės kilmės šaltinių. Taip pat vitaminas D gaminamas saulei veikiant mūsų odą. B tipo UV (UVB) spinduliuotė, kurios bangos ilgis yra maždaug 290-320 nanometrų, prasiskverbia pro neuždengtą odą ir paverčia odos 7-dehidrocholesterolį į previtaminą D3 , kuris savo ruožtu tampa vitaminu D3 .

Svarbiausios vitamino D funkcijos organizme:

• Kalcio ir fosforo apykaita: Vitaminas D padeda organizmui geriau įsisavinti kalcį ir fosforą. Todėl padeda palaikyti stiprius kaulus ir dantis bei gali apsaugoti nuo rachito ir osteoporozės. Kai trūksta vitamino D, kalcio kiekis kraujyje mažėja, o organizmas jį ima „skolintis“ iš kaulų, dėl to jie silpnėja.
• Imuninės sistemos palaikymas: Vitaminas D aktyvuoja imunines ląsteles, kurios kovoja su virusais, bakterijomis ir kitais patogenais. Tad pakankamas vitamino D kiekis mažina kvėpavimo takų infekcijų tikimybę, taip pat gali padėti apsisaugoti nuo autoimuninių ligų bei padeda greičiau pasveikti sergant gripu ar peršalimu.
• Nuotaikos ir nervų sistemos reguliavimas: Vitaminas D turi įtakos nervų sistemos veiklai bei veikia mūsų nuotaiką, nes dalyvauja serotonino - „geros nuotaikos hormono“ - sintezėje. Trūkstant vitamino D gali atsirasti padidėjęs dirglumas, nuovargis ar netgi depresijos simptomai.
• Širdies ir kraujagyslių sistema: Vitaminas D veikia kraujospūdžio reguliavimą ir širdies raumens darbą. Jo trūkumas gali būti susijęs su padidėjusia hipertenzijos ar kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Vitamino D trūkumo priežastys ir požymiai

Vitamino D trūkumas - tai viena dažniausiai nustatomų mikroelementų trūkumų. Ir neretai šis trūkumas gali būti nepastebėtas ilgą laiką, nes simptomai pasireiškia palaipsniui ir gana nespecifiškai. Todėl svarbu žinoti ne tik trūkumo požymius, bet ir kokie veiksniai lemia jo atsiradimą.

Sezonas, paros laikas, dienos trukmė, debesuotumas, smogas, odos melanino kiekis ir apsaugos nuo saulės priemonės yra vieni iš veiksnių, turinčių įtakos UV spindulių poveikiui ir vitamino D sintezei. Vyresnio amžiaus ir tamsios odos žmonės vitamino D iš saulės spindulių pasigamina mažiau. Dėl veiksnių, turinys įtakos UV spinduliuotės poveikiui, individualios reakcijos į saulės poveikį, reikalingą pakankamam vitamino D kiekiui palaikyti, sunku apskaičiuoti, kiek saulės reikia pakankamai vitamino D sintezei. UV spinduliuotė yra kancerogenas, o UV spinduliuotė yra labiausiai išvengiama odos vėžio priežastis. Todėl reikėtų nepamiršti ir naudoti priemones su SPF (15 ar didesniu). Apsaugos nuo saulės priemonės, kurių SPF yra 8 ar daugiau, blokuoja vitaminą D gaminančius UV spindulius.

Pagrindinės vitamino D trūkumo priežastys:

• Nepakankamas saulės spindulių poveikis: UVB spinduliai būtini, kad oda galėtų sintetinti vitaminą D. O gyvenant šalyse, kur saulės mažai, žiemą gauti vitamino D labai sudėtinga, todėl svarbi subalansuota mityba ir maisto papildai. Be to, ir saulės vengimas, apsauginiai kremai ar daug laiko praleidžiant uždarose patalpose taip pat mažina šio vitamino sintezę.
• Netinkama mityba: Taip yra todėl, kad nedaug maisto produktų natūraliai turi vitamino D. Tačiau jo turi riebi žuvis, kiaušinių tryniai bei kepenys. Būtent todėl vegetarai ir veganai dažniau patiria jo trūkumą.
• Virškinimo sistemos sutrikimai: Sergant celiakija, Krono liga, žarnyno uždegimu, sutrinka vitamino D įsisavinimas. Kepenų, inkstų ligos taip pat gali trikdyti jo aktyvavimą organizme.
• Padidėjęs vitamino D poreikis: Vaikams, paaugliams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms.
• Tam tikrų vaistų vartojimas: Ilgai vartojami kortikosteroidai, prieštraukuliniai ar kai kurie cholesterolio reguliavimui skirti vaistai gali mažinti vitamino D kiekį.

Dažniausi vitamino D trūkumo simptomai:

• Nuovargis ir silpnumas, net ir po poilsio
• Raumenų skausmai ar spazmai
• Kaulų maudimas, nugaros skausmai
• Padidėjęs jautrumas infekcijoms (dažnas peršalimas, gripas)
• Nuotaikos svyravimai, depresijos požymiai
• Sumažėjęs darbingumas, koncentracijos stoka
• Lėtas žaizdų gijimas

O ilgalaikis trūkumas gali lemti kaulų retėjimą, padidėjusią lūžių riziką, osteoporozę ar vaikų augimo sutrikimus (rachitą).

Kaip atstatyti vitamino D lygį?

Atsakymas priklauso nuo trūkumo laipsnio, individualių organizmo ypatybių bei pasirinktų priemonių. Yra trys pagrindiniai keliai, kaip organizmas gauna ar atstato vitamino D atsargas: per saulę, mitybą ir vartojant maisto papildus.

Daugiau laiko leiskite saulėje

Buvimas saulėje skatina vitaminą D3 sintezę odoje. Tačiau rudenį ir žiemą saulės dažniausiai labai trūksta. O vasarą, būnant saulėje uždengus odą ir naudojant SPF, sintezė ženkliai silpnesnė. Bet visgi, buvimas saulėje natūralus ir paprastas būdas gauti vitamino D.

Valgykite daugiau produktų, turinčių vitamino D

Jūsų racione turėtų būti maisto produktai, turintys vitamino D, tokie kaip riebi žuvis (lašiša, silkė, sardinės), kepenys, kiaušinių tryniai bei vitaminu D papildyti produktai, pavyzdžiui, pienas, augaliniai gėrimai ar jogurtai.

Vartokite maisto papildus

Vitaminas D papildai dažniausiai vartojami kapsulių, lašų ar purškalų pavidalu. Jie gali būti skirti vitamino D lygio palaikymui (pavyzdžiui, 1000-2000 TV per dieną), arba stipresni - skiriami, kai nustatomas stiprus trūkumas (pavyzdžiui, 4000-10 000 TV/d arba net daugiau, trumpam laikotarpiui prižiūrint gydytojui). Be to, vitamino D papildai turi būti vartojami su riebalais, patartina - sočiaisiais, kad jis būtų lengviau pasisavinamas, nes vitaminas D yra tirpus riebaluose.

Vitaminas D, gaunamas iš saulės, maisto ir papildų, yra biologiškai inertiškas ir organizme turi būti du kartus hidroksilinamas, kad suaktyvėtų. Pirmasis hidroksilinimas, vykstantis kepenyse, paverčia vitaminą D į 25-hidroksivitaminą D [25(OH)D], dar žinomą kaip kalcidiolis.

Kada kartoti kraujo tyrimą?

Pakartotinai vitamino D lygį kraujyje rekomenduojama vertinti po 8-12 savaičių nuo gydymo pradžios. Per šį laiką dažniausiai jau būna matomas pokytis ir galima spręsti, ar dozė buvo tinkama. Esant trūkumui, paskyrus gydymą, rekomenduojama kartoti tyrimą tuo pačių metodu ir toje pačioje laboratorijoje tam, kad būtų galima įvertinti pokyčius dinamikoje.

Kokios formos efektyviausios? D2 ar D3?

Vitaminas D3 (cholekalciferolis) - tai natūrali forma, kurią organizmas sintetina iš saulės. O taip pat aptinkama gyvūniniuose maisto produktuose. Maisto papildai su šia forma geriau įsisavina ir išlieka organizme ilgiau.

Vitaminas D2 (ergokalciferolis) - augalinės kilmės forma, dažnai naudojama veganiškuose papilduose, bet organizme veikia kiek silpniau.

Per kiek laiko atsistato vitaminas D mūsų organizme?

Kai kraujo tyrimas parodo, kad vitamino D lygis per žemas, darosi įdomu, per kiek laiko jis atsistato? Nors daug kas tikisi greitų rezultatų, atsistatymo procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo daugybės veiksnių. Jei trūkumas lengvas, gydant jį nedidelėmis vitamino D dozėmis - 2000-4000 TV/d jo lygis gali atsistatyti per 6-8 savaites.

Tačiau jei trūkumas vidutinis, gali prireikti ir 2-3 mėnesių, kartais ilgiau, ypač jei yra gretutinių veiksnių (antsvoris, virškinimo sutrikimai). Na, o esant stipriam deficitui, atsistatymas gali užtrukti 3-6 mėnesius, o kartais ir ilgiau, net taikant stipresnes vitamino dozes.

Nepamirškite, kad atsistatymo procesas reikalauja laiko, kantrybės ir nuoseklumo. Net jei po kelių savaičių pagerėja savijauta, tai dar nereiškia, kad vitamino D lygis pakankamas. Svarbu užbaigti visą gydytojo skirtą kursą ir stebėti rezultatus atliekant kraujo tyrimus.

Kas yra liposominis vitaminas D?

Liposominis vitaminas D - tai pažangi papildų forma, kurioje vitaminas D yra įterptas į mikroskopines kapsules, vadinamas liposomomis. Tokia technologija leidžia vitaminui D geriau įsisavinti organizme, nes liposomos padeda apsaugoti veikliąją medžiagą nuo skrandžio rūgščių ir tiesiogiai pernešti ją į ląsteles. Šis būdas ypač naudingas žmonėms, kurių organizmas sunkiau pasisavina riebaluose tirpius vitaminus arba turintiems virškinimo sutrikimų. Liposominė forma taip pat vertinama dėl didesnio biologinio prieinamumo - tai reiškia, kad mažesnė dozė gali būti veiksmingesnė nei įprastų papildų atveju.

Kaip palaikyti normalų vitamino D lygį?

Atstačius vitamino D trūkumą, svarbiausia jį išlaikyti. Be tinkamos priežiūros vitamino D lygis gali vėl greitai kristi, todėl verta žinoti, kaip to išvengti. Visų pirma, po gydomojo kurso galima pereiti prie palaikomosios dozės. Dažniausiai rekomenduojama 1000-2000 TV per dieną suaugusiajam. O didesnė dozė gali būti skiriama žmonėms, kurie turi nuolatinę riziką trūkumui (pavyzdžiui, nutukimas, virškinimo sutrikimai, praleidžiama mažai laiko lauke). Tačiau svarbu paminėti, kad ilgalaikę dozę vartojimui turėtų nustatyti gydytojas.

Vasaros metu daugiau laiko leiskite lauke, tačiau nepamirškite, kad mėgautis saule taip pat reikia saikingai. Be to, pasirūpinkite tinkama mityba. Nors maistas ir nėra vienintelis ir pagrindinis šaltinis, vistik jis padeda palaikyti vitamino D lygį. Valgykite daugiau riebios žuvies, tokios kaip lašiša, tunas ar sardinės. Taip pat naudinga valgyti kiaušinių trynius bei kepenėles. Be to, net ir jaučiantis gerai, 1-2 kartus per metus verta atlikti vitamino D tyrimą.

Vitaminas D skatina kalcio pasisavinimą žarnyne ir palaiko tinkamą kalcio ir fosfatų koncentraciją serume, kad būtų užtikrinta normali kaulų mineralizacija ir išvengta hipokalceminės tetanijos (nevalingo raumenų susitraukimo, sukeliančio mėšlungį ir spazmus). Jis taip pat reikalingas kaulų augimui ir remodeliavimuisi. Trūkstant vitamino D, kaulai gali suplonėti, tapti trapūs arba deformuotis. Vitamino D trūkumas apsaugo nuo rachito vaikus ir osteomaliacijos (kaulų minkštėjimo) suaugusius.

Vitaminas D organizme atlieka ir kitus vaidmenis, įskaitant uždegimo mažinimą, taip pat tokių procesų, kaip ląstelių augimas, neuroraumeninė ir imuninė funkcija bei gliukozės metabolizmas, moduliavimą. Vitaminas D gali padėti reguliuoti kraujospūdį ir mažinti širdies ligų riziką.

Magnis svarbus vitamino D metabolizmui. Todėl nepamiršti kartu vartoti ir magnio.

Pagrindinė vitamino D toksiškumo pasekmė yra kalcio kaupimasis kraujyje (hiperkalcemija), kuris gali sukelti pykinimą ir vėmimą, silpnumą ir dažną šlapinimąsi. Vitamino D toksiškumo simptomai dažniausiai atsiranda dėl hiperkalcemijos.

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Profilaktinėmis dozėmis vartojami preparatai yra parduodami vaistinėje be recepto.

Vitaminas A (retinolis) yra būtinas žmogaus gyvybei palaikyti bei sveikatai stiprinti. Jis vaidina lemiamą vaidmenį daugybėje fiziologinių procesų, tokių kaip imuniteto susidarymas, audinių atsinaujinimas bei reprodukcinės sistemos veikla. Tačiau vienas svarbiausių vaidmenų jam tenka kalbant apie gerą regėjimą - vitamino A trūkumas išlieka viena pagrindinių vaikų regėjimo sutrikimų priežasčių. Vitaminas A yra svarbus kovojant prieš toksinus, kadangi jis turi ir antioksidacinių savybių. Retinolis dažniausiai gaunamas su daržovėmis ir mėsa, jo gausu saldžiosiose bulvėse, jautienos kepenėlėse, špinatuose, morkose bei manguose. Dėl vitamino A trūkumo padidėja infekcijų ir patologinių būklių rizika, įskaitant regėjimo, kaulų, epitelinio audinio ir imuniteto sutrikimus. Nepaisant to, per didelis vitamino A vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dėl vitamino A perdozavimo gali sutrikti regėjimas, pykinti, pasirodyti odos pažeidimai ar kankinti raumenų bei sąnarių skausmai.

B grupės vitaminai yra sveiko organizmo pagrindas. Ši grupė daro tiesioginį poveikį energijos lygiui, smegenų funkcijai, neurologinei sistemai ir ląstelių medžiagų apykaitai. Šią grupę sudaro 8 skirtingi vitaminai: B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9 bei B12. Moterims B grupės vitaminai yra gyvybiškai svarbūs nėštumo bei kūdikio žindymo laikotarpiu. Ši vitaminų grupė svarbi kūdikio smegenų vystymuisi. Vyrams B grupės vitaminai padeda palaikyti reikalingą testosterono kiekį, kuris su amžiumi palaipsniui mažėja. Žmogus, kuriam trūksta B grupės vitaminų, dažniausiai susiduria su mieguistumu, odos bėrimais ar sutrūkinėjusia oda lupų kampučiuose, gali varginti mažakraujystė bei pėdų ar rankų tirpimas. Daugybė maisto produktų pasižymi dideliu B grupės vitaminų kiekiu, jų galima rasti pieno, mėsos produktuose, ankštinėse daržovėse, riešutuose bei bulvėse. Pavyzdžiui vitamino B6 ir B12 galima rasti lašišoje, kiaušiniuose ar piene.

Vitaminas K yra svarbus kraujo krešėjimui ir kaulams, taip pat dalyvauja ir kitose organizmo reakcijose. Reikalingo vitamino K kiekis priklauso nuo Jūsų amžiaus ir lyties: vidutinė rekomenduojama dienos norma suaugusiems vyrams - iki 120 mikrogramų, moterims - iki 90 mikrogramų. Vitaminas K natūraliai randamas daugelyje maisto produktų. Šiuolaikiniai žmonės mažai vartoja natūraliai, ekologiškai išaugintų lapinių daržovių, beto, didėja celiakijos diagnozių skaičius, o storosios žarnos bakterijos gaminamo vitamino K kiekis gali būti nepakankamas. Tai lemia, kad vis daugiau žmonių kenčia nuo vitamino K trūkumo. Šio vitamino kiekio kraujyje tyrimus būtina atlikti naujagimiams, sergantiems celiakija ar asmenims po žarnyno operacijos.

Nors iš pažiūros vitaminai ir jų papildai neatrodo pavojingi, tačiau jų trūkumas ar perdozavimas sukelia ilgalaikių pasekmių organizmui. Todėl aklai neeksperimentuokite su nekaltai atrodančiais maisto papildais. Netinkamai pasirinkti maisto papildai gali ne tik nesuteikti pakankamo kiekio reikalingų medžiagų, bet kartais ir pakenkti. Kviečiame išsitirti savo kraują pagal mūsų specialistų sukurtą svarbiausių vitaminų ir mikroelementų tyrimų programą, kurios dėka vieno kraujo paėmimo metu sužinosite plataus spektro vitaminų ir mikroelementų kiekį organizme.

Vitamino D norma kraujyje pagal amžiaus grupes

Vitamino D kiekį galima nustatyti atlikus 25-hidroksi vitamino D kraujo tyrimą. Rezultatai gali būti pateikiami nanogramų mililitre (ng/ml) arba nanomolių litre (nmol/l). Vitamino D kiekis kraujyje paprastai interpretuojamas vienodai visose amžiaus grupėse:

• Nepakankamas: Mažiau nei 12 ng/ml (mažiau nei 30 nmol/l)
• Nepakankamas: nuo 12 iki 19,9 ng/ml (nuo 30 iki 49,9 nmol/l)
• Pakankamas: 20 ng/ml (50 nmol/l) ir daugiau (bet ne toksiškumo lygis).
• Toksiškumo rizika: Daugiau kaip 50 ng/ml (125 nmol/l)

Atlikus vitamino D kiekio Jungtinėse Amerikos Valstijose tyrimą nustatyta, kad pagal amžiaus grupes trūkumo ir nepakankamumo procentinė dalis yra tokia.

Nacionalinio sveikatos instituto Maisto papildų biuro duomenimis, daugumai suaugusiųjų, vaikų ir paauglių vidutinė rekomenduojama vitamino D paros norma yra 600 TV, o vaikams iki 12 mėnesių - 400 TV.

Vitaminas D (vitD arba kalciferolis) padeda organizmui įsisavinti kalcį bei fosforą, apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės ir rachito. Kalciferolis dažnai yra vadinamas hormonu dėl jo unikalių savybių. Paprastai šis vitaminas prisimenamas, kai atsiranda bėdų dėl kaulų tvirtumo, kadangi jis padeda įsisavinti kalcį ir apsaugo kaulus nuo išretėjimo, osteoporozės, rachito. Jis padeda išvengti ar palengvinti daug kitų sutrikimų, tokių kaip: alergija, gripas, diabetas, tuberkuliozė, nutukimas, hipertenzija, išsėtinė sklerozė, nugaros skausmai, inkstų ir širdies ligos, plaukų slinkimas, piktybiniai navikai, kvėpavimo takų infekcijos, aukštas kraujo spaudimas.

Didžiajai daliai lietuvių žiemą trūksta vitamino D. Jo kiekis kraujyje išlieka 3-4 savaites, tai reiškia, kad vasarą iš saulės gautos šio vitamino atsargos pradeda sekti jau antroje spalio pusėje. Todėl daugeliui jo reikia vartoti papildomai. Vitamino D3 ir D2 tyrimas atliekamas imant kraujo mėginį.

Jei mama jo turėjo pakankamai, naujagimiams šio vitamino atsargos baigiasi apytiksliai po 8 sav., o neišnešiotiems kūdikiams dar greičiau. Kūdikius iki 6 mėn. amžiaus rekomenduojama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl net ir vasaros metu jų organizmas gali nepagaminti pakankamai kalciferolio. Tam, kad būtų užtikrintas vaiko augimui ir vystymuisi reikalingas vitamino D kiekis, nuo 2-4 sav. žindomiems ir mišriai maitinamiems kūdikiams rekomenduojama jo duoti papildomai.

Jeigu kalciferolio kiekis yra mažesnis nei 20 ng/ml (arba 50 nmol/l), laikoma, kad tai sunkus vitamino D trūkumas. Lengvas vitamino D trūkumas nustatomas tuomet, kai jo kiekis kraujyje yra 20-30 ng/ml (arba 50 - 75 nmol/l). Rekomenduojama vitamino D norma vaikams yra 20-40 ng/ml arba 30-50 ng/ml, t. y. tokia pati kaip ir suaugusiems.

Vitaminas D tam tikrais atvejais galima ir perdozuoti. Tačiau tai žymiai retesnė problema nei šio vitamino trūkumas. Dėl saulės spindulių kalciferolio perteklius yra neįmanomas. Perdozavus vitD gali vystytis hiperkalcemija, inkstų ligos, aterosklerozė.

Prieš pradedant papildomai vartoti D vitaminą, reikėtų išsiaiškinti, ar Jums to iš tiesų reikia. Todėl pirmiausia rekomenduojamas vitamino D tyrimas. Jei vitamino D kiekis organizme optimalus, norint jį palaikyti rudens-žiemos laikotarpiu, per dieną reikėtų suvartoti 800-1000 šio vitamino tarptautinių vienetų (TV). Jei jo kiekis kraujyje mažesnis ar labai mažas, gali būti rekomenduojamos 2000-4000 TV dozės arba vienkartinė 40 000 TV dozė.

Vitaminas D yra labai svarbi maistinė medžiaga, reikalinga jūsų organizmui kaulų sveikatai ir įvairioms organizmo funkcijoms. Vitamino D kiekį galite padidinti gaudami pakankamai saulės šviesos ir valgydami maisto produktų, kuriuose gausu vitamino D. Jei manote, kad jums gali trūkti vitamino D, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą. Jis gali atlikti kraujo tyrimą ir patikrinti jūsų kiekį bei, jei reikia, rekomenduoti vartoti maisto papildų.

SVARBU: Mūsų svetainėje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturi daryti įtakos skaitytojo apsisprendimui įsigyjant ir/ar vartojant maisto papildus. Jei sergate specifine liga, ar vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo gydytoju ar vaistininku. Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė. Ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto produktus ar papildus. Ši informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija. Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el.

tags: #koks #turi #buti #vitamino #d #kiekis