KH Lygis Akvariume: Svarba, Įtaka pH ir Reguliavimo Būdai

Akvariumas - tai mažas ekosistemos stebuklas jūsų namuose, kurio sėkmė labai priklauso nuo vandens kokybės. Skaidrus akvariumo vanduo, vešintys augalai ir sveikos, aktyvios žuvys rodo, kad akvariume vyrauja cheminė ir biologinė pusiausvyra. Šiame straipsnyje aptarsime vieną svarbiausių vandens parametrų - karbonatinį kietumą (KH), jo įtaką pH lygiui, svarbą akvariumo gyventojams ir būdus, kaip jį reguliuoti.

Kas yra Karbonatinis Kietumas (KH)?

Vandens kietumas priklauso nuo įvairių ištirpusių jonų, ypač kalcio, magnio, bikarbonatų, sulfatų, chloro ir nitratų. Karbonatinis kietumas, dar vadinamas laikinuoju kietumu, kadangi gali būti sumažintas verdant vandenį. Nekarbonatinis kietumas, dar vadinamas bendru arba pastoviu kietumu. Vandens kietumas gali būti išreikštas dH verte arba miligramais į litrą kalcio karbonato.

KH ir pH Ryšys

Karbonatinis kietumas (KH) ir pH reikšmė yra tiesiogiai tarpusavyje susiję. Norėdami pamažinti pH reikšmę, turime mažinti KH. Sumažinti KH galime papildę akvariumą distiliuotu ar virintu vandeniu, arba panaudoję JBL „pH-Minus“ priemonę vandens pH mažinimui. KH padidinimui galima naudodami JBL „pH-Plus“ priemonę vandens pH didinimui.

Keičiant pH ar vandens kietumo parametrus, nereiktų pamiršti, kad jie labai stipriai susiję tarpusavyje - keičiant vieną, keisis ir kitas. Minkštas vanduo dažniausiai būna rūgštus, kietas - šarminis.

Kaip KH įtakoja Ph pokytį teikiant CO2?

Daugeliui gyvavedžių žuvų optimaliausia pH vertė šiek tiek didesnė nei neutrali - pH 7.2 - 7.5, žinoma yra ir išimčių. Norint pamatuoti pH vertę, vandenį reikia nešti arba į laboratoriją, arba įsigyti bet kurioje akvariumų parduotuvėje pH testą. Tai lapeliai, kurie pamerkti ir ištraukti iš vandenio keičia spalvą, priklausomą nuo pH vertės testuojamame vandenyje. Kiekvienoje testo dėžutėje yra spalvų skalė su pH reikšmėmis.

Kodėl Svarbu Palaikyti Tinkamą KH Lygį?

Norint stabilizuoti pH lygį , būtinas stabilus karbonato kietumo lygis . Staigus karbonatų koncentracijos sumažėjimas akvariume gali visiškai sustabdyti nitrifikacijos procesą.

Azoto ciklo intensyvumas labai priklauso nuo pH lygio. Didėjant pH reikšmei, azoto ciklo intensyvumas auga ir maksimumą pasiekia, kai pH - 8,3. pH lygį taip pat padeda nustatyti JBL „pH 6,0-7,6 Test-Set“ - pH testas vandens rūgštingumo nustatymui.

Gyvavedžių žuvų poreikiai

Kitaip nei Diskusai, kurie kilę iš labai rūgščių džiunglių upelių su reta augmenija, gyvavedės žuvys gyvena ramiuose lėtos tėkmės, gausiai apžėlusiuose vandens telkiniuose. Trumpai sakant, gyvavedės žuvys teikia pirmenybę vidutiniškai kietiems vandenims su daug augmenijos ir dumblių. Tai pilnai patenkina jų kasdieninę dietą. Kai kurios rūšys, ypač Poecilidae šeima, mėgsta šiek tiek druskingą vandenį žemesnėse palei jūrą Pietų Amerikos vietose.

Druskingumas

Vandens druskingumas - išreiškiamas druskos gramais litre. Į gyvavedžių akvariumą dažniausiai pilama 0.5 - 1.0g druskos į litrą. Jei nusprendėte šiek tiek padruskinti savo gyvavedžių akvariumą, naudokite jūros druską arba specialiai skirtą akvariumams. Iš populiarių gyvavedžių mūsų akvariumuose galima išskirti molinezijas, kuriom druskingas vanduo beveik būtinas.

Kaip Reguliuoti KH Lygį?

Turbūt pats efektyviausias būdas minkštinti kietą vandenį iš krano visai paprastas. Tiesiog reikia atskiesti su minkštu vandeniu: lietaus ar distiliuotu. Norint pakelti vandens kietumą, filtre naudojama marmuro šukės ar dolomitas.

KH Buffer naudojimas

KH BUFFER - preparatas , skirtas palaikyti pastovų karbonato kietumo lygį jūriniuose akvariumuose. Rekomenduojamas KH lygis rifiniuose akvariumuose yra 6,5-8,5 dKH Ištirpinkite 80 g KH buferio 1000 ml osmosinio vandens Dozavimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir kasdienį koralų suvartojimą... Prieš dedant KH buferinį tirpalą į vandenį, rekomenduojama atlikti bandymą esamai vandens parametrų būklei nustatyti. Didžiausia paros dozė yra 20 ml 100 litrų akvariumo vandens 20 ml KH buferinio tirpalo padidina KH lygį 100 l akvariumo vandens 0,5 dKH Produktas taip pat tinka retkarčiais naudoti vienkartiniam KH lygiui padidinti. 10 g Kh buferio 100 l akvariumo vandens padidins Kh reikšmę 3,3 dKH.

Atvirkštinio Osmoso (RO) Sistemos Naudojimas

Viena svarbiausių priežasčių naudoti RO vandenį - galimybė tiksliai kontroliuoti vandens parametrus. Pradėdami nuo praktiškai švaraus vandens "drobės", akvariumų prižiūrėtojai gali tiksliai nustatyti reikiamą pH, kietumą ir mineralinę sudėtį, atsižvelgiant į konkrečias auginamų žuvų ir augalų rūšis. Jūriniuose akvariumuose RO vanduo yra praktiškai būtinas kuriant dirbtinę jūros vandens terpę.

TDS (bendras ištirpusių medžiagų kiekis) yra svarbus rodiklis vertinant RO vandens kokybę. Geram akvariumo vandeniui paruošti rekomenduojama išvalyti vandenį iki mažiau nei 10 ppm TDS. pH lygis RO vandenyje paprastai būna žemesnis nei neutralus (apie 6,0-6,5) dėl ištirpusio anglies dioksido.

RO sistemos priežiūra

RO sistemos efektyvumas ir ilgaamžiškumas tiesiogiai priklauso nuo reguliarios ir tinkamos priežiūros.Netinkamai prižiūrėta sistema ne tik netinkamai valo vandenį, bet gali tapti ir bakterijų veisimosi vieta. Sedimentacinį ir anglies filtrus reikia keisti kas 6-12 mėnesių, o RO membraną - kas 2-3 metus, priklausomai nuo vandens naudojimo kiekio ir vietinio vandens kokybės.

Net ir kruopščiai prižiūrint RO sistemą, kartais susiduriama su įvairiomis problemomis. Per žemas vandens slėgis - įsitikinkite, kad įeinančio vandens slėgis yra pakankamas (idealiai 3-6 bar). Per žema vandens temperatūra - šaltas vanduo (ypač žiemą) filtruojasi lėčiau. CO₂ įtaka - šviežiai filtruotas RO vanduo dažnai turi žemą pH dėl ištirpusio CO₂. Žema mineralizacija - grynas RO vanduo neturi buferinių savybių, todėl jo pH lengvai kinta. Reguliarus sistemos tikrinimas ir prevencinė priežiūra gali padėti išvengti daugelio šių problemų.

Svarbu! Neapdorotas RO vanduo dėl mineralų trūkumo gali pakenkti vandens gyvūnijai ir biologinei filtracijai.

Patarimas: susikurkite filtrų keitimo kalendorių ir pažymėkite, kada pakeitėte kiekvieną elementą.

Profesionalus patarimas: Jeigu jūsų vandentiekio vanduo yra ypač kietas (>300 ppm TDS), apsvarstykite galimybę įrengti vandens minkštintuvą prieš RO sistemą.

Akvariumų vandens paruošimas naudojant RO sistemą yra vienas efektyviausių būdų užtikrinti optimalias sąlygas jūsų vandens gyventojams. Atminkite, kad kiekvienas akvariumas yra unikali ekosistema su specifiniais poreikiais. Stebėkite savo akvariumo gyventojų elgesį ir vandens parametrus, kad galėtumėte koreguoti vandens paruošimo procesą pagal jų poreikius. Akvariumistika yra tiek mokslas, tiek menas - ir tinkamas vandens paruošimas yra vienas svarbiausių aspektų, lemiančių sėkmę šioje įdomioje hobio srityje.

Nitrifikacijos Procesas ir Azoto Ciklas

Skaidrus akvariumo vanduo, vešintys augalai ir sveikos, aktyvios žuvys rodo, kad akvariume vyrauja cheminė ir biologinė pusiausvyra. Šį procesą atlieka trijų rūšių mikroorganizmai, kurie sudaro akvariumo ekosistemos pagrindą.

1. Maisto likučiai, sunykę augalai ir žuvų išmatos - visos šios organinės medžiagos („organika“) kaupiasi akvariume. Saprofitinės bakterijos (saprofitai) minta organinėmis medžiagomis ir perdirba jas į amonį, amoniaką.
2. Nitrosomonas rūšies bakterijos oksiduoja amoniaką į nitritus.
3. Azoto ciklas - tai procesas, kurio metu organinės medžiagos („organika“) perdirbamos į nitratus. Kiekviename šio ciklo procese dalyvauja skirtingos bakterijų kolonijos. Viskas vyksta nuosekliai, net ir pačių bakterijų atsiradimas naujame akvariume. Pavyzdžiui, Nitrobacter bakterijos, oksiduojančios nitritus į nitratus, negali susiformuoti, kol nėra nitritų. Nitrosomonas rūšies bakterijų kolonijos susiformavimui prireiks iki 10 dienų. Pirmomis dienomis nitritai gaminasi, jų koncentracija pastoviai auga, nes jų dar nėra kam „suvartoti“ (oksiduoti). Nitrobacter bakterijos dauginasi gerokai lėčiau už Nitrosomonas. Amonio ir nitritų koncentracijų šuoliai būdingi visuose naujai paleidžiamuose akvariumuose.

Maksimali leistina nitritų koncentracija - 0,2 mg/l, ir tai tik ribotą laiko tarpą. Tikslią koncentraciją padeda nustatyti JBL NO2 Test-Set nitritų testas. Didesnį nitritų kiekį būtina mažinti keičiant dalį vandens iki leistinos normos. Žuvų apsinuodijimas nitritais priklauso ne tik nuo nitritų koncentracijos, bet ir nuo laiko: trumpą laiką prabuvusios didesnėje koncentracijoje žuvys apsinuodys mažiau, nei ilgą laiką sąlyginai nedidelėje koncentracijoje.

Deguonis

Nitrifikacijos procesas - azoto junginių oksidacijos procesas. Deguonis akvariume būtinas ne tik žuvims, bet ir bakterijoms. Akvariumuose reikalinga papildoma aeracija, kitaip deguonies gali trūkti. Deguonies koncentraciją būtina palaikyt 5-15 mg/l ribose.

Amonio ir Amoniako Santykis

Svarbu tai padaryti, nes esant skirtingam pH lygiui, amonio ir amoniako santykis kinta. Reikia žinoti, kad net ir visai mažos amoniako (artimos 0,05%) dozės, gali negrįžtamai pažeisti žuvies žiaunas. O mažėjant pH reikšmei, toksiškąjį amoniaką pakeičia ne toks nuodingas amonis. Esant pH reikšmei 6,5-7,2, praktiškai visas amoniakas būna virtęs amoniu. Pavyzdžiui, kai pH - 6,0, amoniako dalis sudaro 0,03%, o kai pH - 7,0, amoniako - 0,3%. Tai reiškia, kad peršėrus žuvis ar kelioms nugaišus, Jūsų akvariumas gaus arba sąlyginai nekenksmingą amonį, arba mirtinai pavojingą amoniaką.

Temperatūra

Kaip ir pH temperatūra taip pat daro įtaką amonio, amoniako santykiui. Taigi, esant tam pačiam pH lygiui vandenyje, kurio temperatūra +28 °C, amoniako santykis su amoniu bus du kart didesnis nei vandenyje, kurio temperatūra +20 °C. Tuo pačiu, kylant temperatūrai, aktyvėja bakterijų veikla. Taip pat didėjant temperatūrai, mažėja ištirpusio deguonies kiekis vandenyje, todėl jo gali pradėti trūkti.

Nitratų poveikis

Trumpai apie tai, kas nutinka, kai nepaisoma, jog akvariume nitratų kiekis viršija bet kokias leistinas normas. Amoniakas ir nitritai yra mirtini nuodai, ir net nedideli jų kiekiai gali pražudyti visus akvariumo gyventojus. Nitratai - nemažiau pavojingi, tačiau jie veikia ne taip greitai ir pastebimai, o pamažu nuodija žuvis. Iš pradžių žuvis tampa blyški ir vangi, nusilpsta imunitetas ir ji tampa visai neatspari ligų sukėlėjams. Stipriai sulėtėja žuvų augimas.

Žuvys „senbuvės“, kurios tokiameakvariume gyvena nuo pat pradžių, yra prisitaikiusios (organizmas adaptuojasi) prie pastovaus padidėjusio nitratų kiekio (iki 200 mg/l). Tačiau kas nutiks, kai akvariume atsiras naujų žuvų? Naujos žuvys, pripratusios prie nedidelių nitratų koncentracijų (iki 25 mg/l), nugaiš. Nugaišusi žuvis irdama išskiria dar papildomai amoniako, kuris taip pat turi įtakos azoto ciklui. Kai nitratų kiekis staiga dar padidėja, dėl šios priežasties silpnėja žuvų imunitetas, jos tampa neatsparios ligoms. Padidėjęs nitratų kiekis veikia ir naujas žuvis, ir net seniau gyvenančias akvariume. Maksimali nitratų koncentracija yra 50mg/l ir leistina tik tam tikroms žuvų grupėms, pavyzdžiui, Amerikos ciklidinėms žuvims. Nitratų kiekiui vandenyje nustatyti skirtas JBL NO3 Test-Set nitratų testas. Reikėtų vadovautis taisykle - kuo mažiau nitratų akvariumo vandenyje, tuo žuvims geriau.

Apibendrinant, azoto ciklas - pagrindinis procesas, vykstantis akvariume, kurio kritinis periodas 1-2 savaitės. Būtina periodiškai matuoti visus vandens parametrus, kurie daro įtaką azoto ciklui, ir kontroliuoti nitratų kiekį.

Vandens Parametrų Matavimo Svarba

Būtina periodiškai matuoti visus vandens parametrus, kurie daro įtaką azoto ciklui. Tokiu būdu laiku aptiksite problemą, kuri galėtų sutrikdyti azoto ciklą. Būtina kontroliuot nitratų kiekį.

Pagrindiniai Aspektai, Kuriuos Reikia Atsiminti

1. Azoto ciklas - pagrindinis procesas, vykstantis akvariume.
2. Azoto ciklo kritinis periodas 1-2 savaitės.
3. Būtina periodiškai matuoti visus vandens parametrus, kurie daro įtaką azoto ciklui. Tokiu būdu laiku aptiksite problemą, kuri galėtų sutrikdyti azoto ciklą.
4. Būtina kontroliuot nitratų kiekį.

tags: #koks #turi #buti #vandens #kh