Psichologo profesija Lietuvoje: Reikalavimai, studijos ir karjeros galimybės

Psichologo profesija Lietuvoje yra ypač paklausi ir vis labiau populiarėja. Ši profesija traukia žmones, norinčius suprasti žmogaus vidinį pasaulį, padėti kitiems spręsti psichologines problemas ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Tačiau, norint tapti kvalifikuotu psichologu, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus, įgyti reikiamų kompetencijų ir pasirinkti tinkamą studijų programą.

Psichologo profesijos patrauklumas ir svarba

Psichologo profesija išlieka patraukli ir svarbi jau kelis dešimtmečius. Jos patrauklumą lemia galimybė suprasti ir pažinti žmogaus vidinį pasaulį, taikyti psichologijos žinias įvairiose srityse ir padėti žmonėms, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais. Psichologijos mokslas nuolat tobulėja ir siūlo mokslu pagrįstus pagalbos būdus tiek kasdieniams sunkumams įveikti, tiek ir didelėms psichologinėms problemoms spręsti.

Psichologijos žinios yra sėkmingai pritaikomos ugdymo ir sveikatos priežiūros sistemose, teismų ir policijos praktikoje, organizacijose, sporte, žmogiškųjų išteklių vadyboje ir kitose srityse. Dėl to jauni žmonės žavisi galimybe ne tik geriau suprasti save, bet ir įgyti žinių, kurias pritaikydami galės padėti plėtotis visuomenei.

Asmeninės savybės ir kompetencijos

Nors stojantiesiems į psichologiją šiais laikais nekeliama reikalavimų demonstruoti tam tikras asmenybės savybes, vis dėlto kai kurios savybės yra svarbios norint sėkmingai dirbti psichologo darbą. Psichologo profesijos atstovų vienas pagrindinių darbo įrankių yra mąstymas, tad šį darbą lengviau dirbti žmonėms, kurie linkę reflektuoti, analizuoti, kritiškai mąstyti ir ieškoti sąsajų.

Ne mažiau svarbios ir tokios savybės kaip empatiškumas (gebėjimas įsijausti į kitų jausmus), noras pažinti save ir kitus, atsakomybė bei pamatinės vertybės: pagarba kitų asmenų teisėms ir orumui, nediskriminacija, gėrio siekis. Psichologijos bakalauro studijų metu būsimieji psichologai įgyja daug pamatinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kurie būtini norint tęsti studijas specializuotoje psichologijos magistrantūroje ir tapti savarankiškai dirbančiu psichologu.

Tai apima:

• Žinias apie individualius, grupių bei organizacijų ypatumus ir skirtumus.
• Mokėjimus atlikti psichologinį vertinimą.
• Psichologinio konsultavimo pradmenis.
• Įgūdžius psichologijos žinias pritaikyti šviečiant visuomenę.
• Gebėjimą vykdant įvairias profesines veiklas paisyti profesinės etikos.
• Mokėjimus vykdyti psichologijos mokslo tyrimus.

Šias kompetencijas lengviau įgyti asmenims, kurie nemažai laiko skyrė savanorystei ar turi didesnę gyvenimišką patirtį. Tačiau specialaus pasirengimo studijoms tikrai nereikia, visa, ko reikia, įgyjama psichologijos studijų metu.

Studijų programos pasirinkimas

Lietuvoje nemažai universitetų siūlo psichologijos studijų programas. Renkantis studijų programą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:

• Studijų programos kryptis: Studijų programa turi turėti aiškią psichologijos studijų kryptį.
• Studijų programos turinys: Siūlomą studijų programą turi sudaryti ne vienas psichologinis dalykas, turi būti aiškūs kitų studijų dalykų pavadinimai bei jų turinys.
• Dėstytojų kvalifikacija: Psichologijos programoje dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje.
• Programos akreditacija: Kiekviena vykdoma studijų programa aukštojoje mokykloje turi būti akredituota - tai yra vieša informacija, kurią galima sužinoti Studijų kokybės vertinimo centro tinklapyje.
• Atitiktis standartams: Svarbu išsiaiškinti, ar siūloma aukštosios mokyklos studijų programa atitinka Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašą bei „EuroPsy“ standartus, ar programa gerai vertinama tarptautinių ekspertų.

Jei studijų programa neatitinka visų reikalavimų, studentai negalės įgyti psichologo bakalauro kvalifikacijos ir tęsti studijų psichologijos krypties magistrantūroje. Tai apsunkintų jų kelią į aukštesnio mokslinio laipsnio siekimą būtent psichologijos srityje.

Studijų trukmė

Psichologijos studijų trukmė:

• Nuolatinės studijos: 3,5 metai
• Ištęstinės studijos: 5 metai

Psichologo profesijos reglamentavimas Lietuvoje

Psichologo profesija Lietuvoje yra reglamentuojama siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę.

Psichologo Kvalifikacijos Reikalavimai ir Registracija

Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija.

Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.

Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.

Etikos Kodeksas ir Atsakomybė už Pažeidimus

Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso.

Pacientų Konfidencialumas ir Informacijos Apsauga

Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą.

Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.

Socialinio Pedagogo Veiklos Reglamentavimas

Socialinio pedagogo darbe taip pat svarbu vadovautis pagrindiniais dokumentais, įstatymais, nutarimais ir aktais.

Švietimą reglamentuojančių teisės aktų sąrašas, pedagoginių darbuotojų tarifinio atlygio nustatymo reglamentas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", pareigybiniai dokumentai (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo socialinio pedagogo veiklą reglamentuojantys dokumentai kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo" pakeitimo) yra svarbūs dokumentai, reglamentuojantys socialinio pedagogo veiklą.

Socialinių paslaugų organizavimą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip rekomendacijos "Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių -Įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku ir įpareigojimo nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, - vykdymo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl bendrųjų socialinės psichologinės pagalbos teikimo nuostatų", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos tvirtinimo", Lietuvos respublikos Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, Lietuvos respublikos Vaiko globos įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos", Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas yra taip pat svarbūs.

Vaiko teisių apsaugą ir prevencinį darbą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos”, Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas, Savarankiško mokymosi tvarka, Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašas, Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta „ Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programa”, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos respublikos įstatymas „Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašas, Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo, Socialinio pedagogo rengimo standartas.

Kiti socialinių pedagogų darbą reglamentuojantys dokumentai: LR Švietimo įstatymas, LRMinimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimas, Vaiko teisių apsaugos konvencija, LR Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymas, Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir pornografijos, LR Švietmo ir mokslo ministerijos įsakymas „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams", LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Socialinių paslaugų įstatymas, LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas "Dėl vaikų globos organizavimo nuostatų patvirtinimo".

Darbo Skelbimo Pavyzdžiai ir Reikalavimai

Straipsnyje taip pat verta paminėti darbo skelbimo pavyzdžius, kurie iliustruoja konkrečius reikalavimus psichologams, siekiantiems įsidarbinti įvairiose įstaigose. Pavyzdžiui:

• Telšių švietimo centras: ieško psichologo 0,25 etato krūviui (9 val.). Dokumentai priimami nuo rugsėjo 11 d. iki rugsėjo 25 d.

Studijos Vilniaus Universitete

Vilniaus universitetas turi ilgiausią patirtį rengdamas psichologus Lietuvoje, universitete dirba tarptautinio lygio mokslininkų ir patyrusių praktikų komanda, studijose taikomi aktyvūs ir inovatyvūs studijų metodai. Psichologijos programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EuroPsy) reikalavimus psichologų rengimui.

Studijų metu susipažinsite su visais svarbiausiais psichologijos aspektais - nuo nervų sistemos funkcionavimo iki grupių psichologijos, nuo atminties mechanizmų iki psichologinio konsultavimo pagrindų, nuo asmenybės psichologijos iki organizacijų psichologijos. Studijų metu atliksite praktiką psichikos sveikatos centruose, mokyklose, gydymo įstaigose, įmonėse ir kitur, kur dirba psichologai. Psichologijos studijų programos kokybę užtikrina Studijų programos komitetas.

Studentams sudaroma galimybė įsitraukti į dėstytojų atliekamus mokslinius tyrimus, savanoriauti, dalyvauti studentiškų organizacijų veikloje ir taip tobulinti profesines ir asmenines kompetencijas. Psichologijos institute nuolat vyksta įvairios konferencijos, mokymai, seminarai.

tags: #koks #turi #buti #psichologas